Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Socialinių paslaugų rebusas: ministerija mato vienaip, merijos – kitaip 

2018 rugsėjo 7 d. 12:20
Vidutinės vieno asmens, turinčio sunkią negalią, socialinės globos išlaidos siekia 255 eurus per mėnesį./Romo Jurgaičio nuotrauka
Vidutinės vieno asmens, turinčio sunkią negalią, socialinės globos išlaidos siekia 255 eurus per mėnesį./Romo Jurgaičio nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ketina keisti socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką. Esą taip sumažėtų savivaldybėms tenkanti administracinė našta ir pagerėtų socialinių paslaugų prieinamumas.

Merijų atstovai tikina, jog SADM siūlomos naujovės gražiai skamba tik teoriškai, ir nuogąstauja, kad jas įgyvendinus administracinė našta savivaldybėms tik dar labiau padidėtų, o kai kurios metodikos „skylės“ taip ir liktų žiojėti.

Didesnis būrys teikėjų

Šiuo metu galimybė pasirinkti socialinių paslaugų įstaigą įtvirtinta tik trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos gavėjams. Socialinę globą teikiančią įstaigą galima rinktis pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

Tačiau, anot SADM, kartais merijos susiduria su situacija, kai asmuo pageidauja gauti dienos socialinės globos ar priežiūros socialines paslaugas kitoje savivaldybėje esančioje arba privačioje įstaigoje. Norėdama patenkinti šį norą, savivaldybė tokių įstaigų teikiamas socialines paslaugas turi pirkti per viešuosius pirkimus, bet jų procedūros užtrunka, todėl žmogus ilgai negauna jam būtinų paslaugų.

Vilma Augienė: „Įgyvendinus siūlomas naujoves į socialinių paslaugų teikimą galėtų labiau įsitraukti nevyriausybinės organizacijos ir privačios įmonės.“

SADM siūlo leisti savivaldybėms tiesiogiai finansuoti socialinių paslaugų įstaigas, kai jas pasirenka socialinės globos gavėjas. Tai galiotų ir tais atvejais, kai pati merija yra socialinių paslaugų įstaigos dalininkė ar savininkė, nes dabar tokių įstaigų ji negali tiesiogiai finansuoti. Taip pat norima įpareigoti savivaldybes nustatyti visų socialinių paslaugų maksimalų dydį, o ne vien trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos, kaip yra dabar.

Anot viceministrės Vilmos Augienės, įgyvendinus siūlomas naujoves į socialinių paslaugų teikimą galėtų labiau įsitraukti nevyriausybinės organizacijos ir privačios įmonės, padidėtų konkurencija tarp įstaigų, būtų supaprastinta socialinių paslaugų finansavimo procedūra, sumažėtų administracinė našta savivaldybėms ir pagerėtų socialinių paslaugų prieinamumas.

Sunkesnė biurokratinė našta

„Lietuvos žinių“ kalbinti savivaldybių atstovai abejojo, ar tikrai būtų taip, kaip įsivaizduoja SADM valdininkai. „Pakeitus dabartinę metodiką teoriškai gal ir sumažėtų administracinė našta, tačiau realiai, kaip matyti išanalizavus SADM pasiūlymus, merijų specialistams ji tik dar labiau padidėtų“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Socialinių reikalų komiteto narė, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Ramutė Ožalinskienė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak jos, administracinė našta pasunkėtų, nes savivaldybės būtų įpareigotos nustatyti visų socialinių paslaugų maksimalų dydį. „Kas iš to, kad savivaldybės tai darys, jei dažnai keičiasi paslaugų gavėjų pensijų ar kitų išmokų dydis? Be to, žmonių negalios lygis kinta, tad nuolat teks keisti tuos dydžius. Vien jiems skaičiuoti, sutartims tvarkyti reikės atskiro žmogaus. Tai nėra problemos sprendimo būdas“, – tvirtino R. Ožalinskienė.

Merijų socialiniai darbuotojai praktinių problemų įžvelgia ir dėl kito sumanymo – sudaryti galimybę patiems asmenims rinktis socialinės priežiūros paslaugas teikiančias įmones. Nuogąstaujama, jog dėl to taip pat padidėtų administravimo išlaidos. Reikėtų priimti papildomų darbuotojų sutartims rengti ir keisti, mat merijos turėtų sudaryti ne dvišales sutartis su socialines paslaugas teikiančia įstaiga, kaip yra dabar, bet trišales – savivaldybės, paslaugas gaunančio žmogaus ir socialinių paslaugų įstaigos.

Socialinės priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veikla nėra licencijuota, todėl savivaldybėms bus neaišku, kaip įvertinti, ar įstaiga, kurią pasirinko asmuo, gali teikti paslaugas, turi kvalifikuotų specialistų ir sąlygas kokybiškoms paslaugoms užtikrinti. Todėl, pavyzdžiui, tėvams parinkus savo atžalai vaiko dienos centrą, priklausantį kokiai nors nevyriausybinei organizacijai, merija, prieš priimdama sprendimą dėl paslaugos skyrimo, iš nevyriausybinės organizacijos privalės išsireikalauti dokumentus, įrodančius, kad ji iš tikrųjų turi veikiantį vaiko dienos centrą.

Problemų daugiau

LSA direktorė Roma Žakaitienė pateikė SADM pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką. Pasak jos, sunkią negalią turinčių žmonių socialinė globa finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos, tačiau tais atvejais, kai globa laikinai sustabdoma dėl paslaugų gavėjo gydymosi ligoninėje ar kitų priežasčių, paslaugas tokiems asmenims teikiantiems darbuotojams algas savivaldybės turi mokėti iš savo lėšų.

Merijos taip pat kelia problemą dėl vaiko, likusio be tėvų globos, socialinės globos apmokėjimo tuo laikotarpiu, kol jam bus nustatyta laikinoji globa, nes nuo 2–3 iki 10–12 dienų pailgėjo laikas nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos iki laikinosios globos ar rūpybos nustatymo. Kol vaikui nėra nustatyta laikinoji globa, jo apgyvendinimas ir išlaikymas nereglamentuotas.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Savivaldybės atkreipė SADM dėmesį ir į tai, kad sunkios negalios asmenims globos išlaidos turi būti dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau nustatytas finansavimo dydis – 7,2 bazinės socialinės išmokos (273 eurai) – neatitinka realių išlaidų. Todėl jis turi būti keičiamas.

„Jau kurį laiką valstybinės globos įstaigos smarkiai kelia globos paslaugų kainas. Tikimės, jog ministerija užtikrins, kad jų didėjimas būtų pagrįstas, o keitimas suderintas ne tik su steigėju, bet ir su savivaldybėmis“, – vylėsi R. Žakaitienė.

Priekaištus atmeta

SADM atstovai merijų priekaištus laiko nepagrįstais. Esą socialinių paslaugų planavimas, valdymas ir finansavimas turi būti efektyvus, nes savivaldybių lėšos – ribotos. Todėl suteikiant asmeniui galimybę rinktis įstaigą privalu nubrėžti tam tikras pasirinkimo ribas, kad nebūtų pažeisti kitų paslaugų gavėjų interesai. Taigi nustatant maksimalų socialinių paslaugų dydį būtina atsižvelgti į vidutines kainas šalyje ir įvertinti atvejus, kai žmogus iš viso gali neturėti pajamų arba jos yra labai mažos.

Roma Žakaitienė: „Jau kurį laiką valstybinės globos įstaigos smarkiai kelia globos paslaugų kainas. Tikimės, jog ministerija užtikrins, kad jų didėjimas būtų pagrįstas.“

Be to, vienas socialinių paslaugų teikimo principų numato, kad skiriamos ir teikiamos tokios socialinės paslaugos, kurios atitinka asmens ir šeimos interesus bei poreikius. Savivaldybės, būdamos atsakingos už socialinių paslaugų užtikrinimą, privalo vertinti savo teritorijoje teikiamas paslaugas ir turėti informacijos apie ten veikiančias paslaugų įstaigas. Galimybė asmeniui rinktis konkrečią įstaigą neužkerta merijoms kelio pagal poreikį įsigyti socialines paslaugas viešųjų pirkimų tvarka.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

SADM nesutiko su savivaldybių tvirtinimu, kad šiuo metu sunkios negalios asmenims teikiamos globos išlaidos neatitinka realių. Ministerijos teigimu, savivaldybių ataskaitos rodo, jog vidutinės vieno žmogaus, turinčio sunkią negalią, socialinės globos išlaidos siekia 255 eurus per mėnesį, o tai yra mažiau nei 7,2 bazinės socialinės išmokos.

Be to, kaip tikina SADM, asmenų su sunkia negalia dienos socialinė globa finansuojama iš valstybės dotacijų. Tačiau jiems, kaip ir kitoms žmonių grupėms, dienos socialinė globa įstaigoje gali būti teikiama ne visą darbo dieną, todėl konkrečiam neįgaliajam ji finansuojama pagal tokią apimtį, kuri proporcinga teikiamos globos trukmei. Kai žmonės dėl pateisinamų priežasčių lanko dienos centrą ne visą paskirtą laiką, privaloma padengti būtinas išlaidas, kad būtų užtikrintas įstaigos veiklos tęstinumas, paslaugų kokybė ir jų gavėjas galėtų vėl lankyti įstaigą, kai tik leis sveikatos būklė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"