Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Smulkūs ūkininkai neprarastų bedarbio statuso 

2018 rugsėjo 11 d. 12:00
Bedarbiu tapęs smulkus žemės savininkas jau kitais metais galėtų legaliai verstis individualia veikla savo sklype neprarasdamas bedarbiui teikiamų lengvatų.
Bedarbiu tapęs smulkus žemės savininkas jau kitais metais galėtų legaliai verstis individualia veikla savo sklype neprarasdamas bedarbiui teikiamų lengvatų.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Netekę darbo žmonės, turintys nedidelę žemės valdą, galėtų toliau naudotis bedarbio statusu, net ir jei įregistruos individualią žemės ūkio veiklą – tokią Užimtumo įstatymo pataisą ketina patvirtinti Seimas. Mieste gyvenantiems ir neturintiems žemės sklypo šeimai maitinti bedarbiams, įregistravusiems individualią veiklą, bet kokios socialinės garantijos sustabdomos tuoj pat.

Planuota, kad tokia įstatymo nuostata įsigalios nuo 2019 metų sausio, tačiau Vyriausybei pavėlavus patvirtinti įstatymo projektą, Seimui nespėta jo pateikti iki liepos 1 dienos, todėl priėmus tokią įstatymo pataisą ji įsigaliotų ne anksčiau kaip nuo kitų metų kovo mėnesio.

Socialiai teisingiau

Vienas įstatymo pataisos autorių Seimo narys Algirdas Butkevičius „Lietuvos žinioms“ aiškino: „Dabar žmogus, gyvenantis kaime ir turintis mažą ūkelį, netekęs darbo negauna bedarbio pašalpos, nes gyvena kaime ir turi ūkelį, nors šis jam pajamų neduoda. Porą mėnesių bedarbio pašalpą dar gauna, bet paskui turi įrodinėti, kad iš žemės ūkio neuždirba jokių pajamų. Tokiu atveju jis slepia pajamas, gautas, pavyzdžiui, pardavus vaisių arba daržovių. Būtų socialiai teisingiau, kad žmogui, neslepiančiam savo pajamų, būtų paliktas bedarbio statusas ir atitinkamos socialinės garantijos.“

A. Butkevičiaus teigimu, deklaruodamas nors ir mažas pajamas, smulkus ūkininkas neva būtų skatinamas vykdyti legalią veiklą ir nebijotų rodyti pajamų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė tokiam įstatymo projektui ir konstatavo, kad dokumente minimi ūkininkai, kurių ūkio ar žemės ūkio valdos ekonominis dydis, vertinant praėjusių metų mokestinį laikotarpį, yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV), yra smulkūs ir užaugintą produkciją dažniausiai suvartoja savo šeimos poreikiams, vykdydami veiklą, pajamų visai neuždirba, arba jų veikla yra nuostolinga.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras EDV nustato kartą per metus vertindamas, kad šis dydis atitinka 1200 eurų iš žemės ūkio valdos gautinų veiklos pajamų.

Logiška pagal EBPO

Seimo narė Aušra Maldeikienė „Lietuvos žinioms“ pripažino dar neįsigilinusi į projektą, bet idėja jai skambanti logiškai. „Esame prikūrę taisyklių, kurios neleidžia bedarbiu įsiregistravusiam žmogui ieškotis darbo, nors jo pajamos yra menkos, – komentavo Seimo narė. – Individualios veiklos įregistravimas savaime nereiškia pajamų. Nėra pajamos ir žemės ūkio veikla. Manau, žmogui turi būti suteikta galimybė įsiregistruoti darbo biržoje, kad jis galėtų ieškotis darbo, ir tai turėtų būti susieta su jo pajamomis.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jos įsitikinimu, būtų logiškiau, jei žmogui, gaunančiam iki pusės minimalios algos, kaip yra pagal EBPO narių standartą, būtų pripažįstamas bedarbio, ieškančio darbo, statusas. Tokiu atveju žmogus, per mėnesį gaunantis iki 200 eurų pajamų, galėtų ieškotis darbo neprarasdamas socialinių garantijų, tarp kurių svarbiausios – privalomų mokesčių mokėjimas ir socialinės pašalpos.

„Dabar Lietuvoje bedarbis gali ieškotis darbo tik dirbdamas „šešėlyje“, nes vos gavęs bent kelis eurus oficialių pajamų, jis iškart netenka bedarbio statuso“, – sakė A. Maldeikienė.

Iš tikrųjų, jos nuomone, svarbiau ne bedarbio statusas, o pajamos. Esą žmogus gali būti įregistravęs žemės ūkio veiklą, bet pajamų neturėti. „Todėl, manau, ir logiška jį traktuoti kaip bedarbį. Mano supratimu, pagrindinis kriterijus turėtų būti tai, kad žmogus turėtų pajamų, iš kurių galėtų išgyventi, nors visiškai nesutinku su tuo, jog Lietuvoje įmanoma pragyventi gaunant pusę minimalios algos“, – aiškino A. Maldeikienė.

Kiti bedarbiai pamiršti

Seimo narės įsitikinimu, įstatymo pataisos projektas, nors ir logiškas, be reikalo siejamas tik su žemės ūkio veikla, nes ir tai socialiai neteisinga.

„Reikėtų skatinti visą individualią veiklą. Dabar miesto žmogus, įregistravęs individualią įmonę, išbraukiamas iš bedarbių sąrašo tą pačią dieną, nors dar neturi ne tik pinigų srauto, bet ir neturi, kaip smulkus ūkininkas, jokio žemės sklypo, kuris jį galėtų maitinti. Naujos individualios įmonės savininkas valstybei iš karto tampa „neįdomus“. Jis gal ir bandytų ko nors imtis, bet baugu pradėti veiklą, nes pelno iš karto neatsiranda, o pirmiausia reikia galvoti apie mokesčius, ne verslą. Mokesčiai turėtų būti mokami nuo pajamų, o ne nuo statuso“, – konstatavo Seimo narė.

A. Butkevičius pripažino, kad rengdamas Užimtumo įstatymo pataisą galvojo tik apie individualią žemės ūkio veiklą įregistruojančių mažų žemės ūkio veiklos žemės valdų savininkus, o apie tokias pat bėdas patiriančius kitus individulią veiklą įregistruojančius gyventojus nepagalvojo.

„Gera idėja šią pataisą praplėsti, – apsidžiaugė A. Butkevičius. – Nes siekiame, kad socialinis teisingumas būtų vienodas visiems, nepriklausomai nuo einamų pareigų ir gyvenamosios vietos. Įstatymo pataisą galima pakoreguoti dar svarstymo metu, kad ji tiktų ir kitai veiklai.“

Vytautas Mitalas
Vytautas Mitalas

Eksperto komentaras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Mitalas „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad nedarbo draudimo tikslas yra laikinai kompensuoti šalies gyventojui dalį negaunamų pajamų. „Jei įstatymo projektu siekiama suvienodinti visų, kurie moka nedarbo draudimo įmokas, teises, tokį pasiūlymą būtų galima svarstyti, ir tai būtų teisingiau, negu atriboti apibrėžto ūkio valdytojus, o ne išmokas padaryti tiesiogiai priklausomas nuo įmokų. Bet jei įstatymo tikslas yra padidinti nepakankamai uždirbančių ūkininkų pajamas, tai tam yra sukurta visa šalpos sistema, pagal kurią atsižvelgiama į visas asmenų gaunamas pajamas ir skiriamos pašalpos tiems, kuriems to labiausiai reikia. Bet tai nėra nedarbo draudimo sistema. Taigi, reikėtų atskirti, koks yra tikrasis projekto autorių tikslas“, – pažymėjo ekspertas.

Kita vertus, anot jo, kyla klausimas, ar užtektų lėšų tokiam smulkiųjų ūkininkų atskyrimui nuo kitų, kurie moka socialinio draudimo įmokas, juolab kad praėjusių metų viduryje nedarbo draudimo išmokos buvo gerokai padidintos. „Šiemet įmokų yra surenkama lygiai tiek, kiek išmokama, ir tokiam pasiūlymui reikalingų beveik 5 mln. eurų laisvų biudžete nėra“, – sakė jis.

„Sodra“ yra pranešusi, kad šių metų pirmąjį pusmetį buvo surinkta 105 mln. eurų nedarbo draudimo įmokų. Visos šios lėšos išmokėtos bedarbiams.

Būtų logiškiau, jei žmogui, gaunančiam iki pusės minimalios algos, kaip yra pagal EBPO narių standartą, būtų pripažįstamas bedarbio, ieškančio darbo, statusas.

Faktai

* 2018 m. sausio 1 d. buvo 80,3 tūkst. asmenų, įregistravusių žemės ūkio valdas, kurių ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, ir 26,4 tūkst. asmenų, pateikusių informaciją Ūkininko ūkio ar Gyvulių registruose, kurių ūkio ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV – iš viso 106,7 tūkst. asmenų.

* Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos „Sodra“ duomenimis, 43 proc., arba 45,9 tūkstančio, žemės ūkio valdą ar ūkį, kurių ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, įregistravusių asmenų yra dirbantys pagal darbo sutartis arba yra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektai.

* Apie 4,6 tūkst. netekusių darbo mažų žemės sklypų savininkų galėtų kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo, jai išmokėti papildomai reikėtų iki 5,3 mln. eurų – vidutiniškai po 279,1 euro, kurie būtų mokami 4,1 mėnesio.

VIC, „Sodra“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"