Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Smulkiosios lentpjūvės užsidaro ir atleidžia darbuotojus 

2018 spalio 11 d. 12:00
Smulkieji medienos perdirbėjai su gateriais - pirmoji grandis, kuri jau pradėjo “natūraliai išmirti”, o dabar ateina ir vidutinių įmonių eilė./
Smulkieji medienos perdirbėjai su gateriais - pirmoji grandis, kuri jau pradėjo “natūraliai išmirti”, o dabar ateina ir vidutinių įmonių eilė./
"Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Šiaurės Vakarų Lietuvos rajonų laikraščiuose ir interneto svetainėse šį rudenį dažniau nei įprastai galima rasti tokių skelbimų: „Parduodama lentpjūvė su visa įranga.“ Žmonės sako parduodantys verslą, nes jo plėtoti neapsimoka. Mat jau antri metai vietinės žaliavos kainos nepaliaujamai kyla. Smulkiosios medienos apdirbimo įmonės stoja ir atleistus darbuotojus siunčia bedarbio pašalpų. Tuo metu Valstybinių miškų urėdija giriasi uždirbusi gerokai daugiau, nors žaliavinės medienos pardavusi mažiau.

Apvaliosios medienos kainos regione, kaip ir visoje Lietuvoje, kyla jau antri metai, o tai pirmiausia atsirūgsta smulkiesiems perdirbėjams. Skelbimų svetainėse pastebimai padaugėjo pranešimų apie parduodamas lentpjūves arba mobiliąją įrangą, mobiliuosius gaterius.

Smulkieji parduoda verslus

Mažeikių ir Skuodo rajonuose mobiliųjų gaterių verslą plėtojęs Antanas Straugaitis savo įrangą jau pardavė ir susikrovė lagaminus vykti į Šiaurės Norvegiją uždarbiauti miško pramonėje. Esą smulkiesiems perdirbėjams Lietuvoje dirbti darosi sunku ir nuostolinga dėl padidėjusių žaliavos kainų bei sumažėjusių užsakymų. „Užsakymų gal ir netrūktų, bet šiuo metu dalis klientų savo veiklą pristabdė, tikėdamiesi išlaukti, nes kainų burbulas yra neadekvatus ir vėliau ar anksčiau turėtų sprogti“, – kalbėjo verslą sustabdęs mažeikiškis.

Pakilusios statybinės medienos kainos esą nekompensuoja praradimų. Pasak verslininko, pirmiausia savo planus ateičiai atidėjo tie klientai, kurie savarankiškai remontuoja ar statosi namus kaimo vietovėse. Mėgindami sutaupyti, anksčiau jie pirkdavo rąstus ir kviesdavo meistrą su mobiliuoju gateriu. Žmonės patys džiovindavo, impregnuodavo medieną ir taip apsirūpindavo statybine medžiaga savo poreikiams, o likutį paraduodavo. Tokių smulkių versliukų prieš dvejus ar trejus metus esą buvo daug. Dabar rąstų po 30 eurų už erdmetrį, pasak jo, niekas neparduoda, net ir privačių miškų savininkai. Šiuo metu rąstų erdmetris kainuoja daugiau nei 60 eurų. „Smulkiajai įmonei ar individualiam verslininkui, kuris dirba vietinei rinkai, pažįstamų bei nuolatinių klientų ratui, mokėti tokią kainą už žaliavą yra savižudybė“, – sakė jis.

Iš buvusių jo klientų liko tik tokie, kurie vieną kitą medį nusipjauna savo poreikiams ir laukia, kas bus. Vien dėl jų išlaikyti gaterių verslą bent jau dabar neapsimoka. Pasak buvusio verslininko, smulkieji medienos perdirbėjai – gaterininkai – yra pirmoji grandis, kuri jau pradėjo „natūraliai išmirti“ dėl susidariusios, jo nuomone, krizinės situacijos medienos rinkoje. Dabar esą ateina vidutinių įmonių eilė.

Žaliavą atsiveža iš užsienio

Kas bus toliau, negali pasakyti ne tik smulkieji perdirbėjai, bet ir regiono vidutinės medienos pramonės įmonės, kurios sukurtos vos ne kiekvienoje stambesnėje gyvenvietėje. Kalbintų verslininkų nuotaikos prastos. Dauguma mažų ir vidutinių lentpjūvių savininkų galvoja tik apie išlikimą, kiti – apie veiklos mažinimą bei darbuotojų atleidimą. Treti sako turintys klientų užsienyje, bet pardavimo rezultatai esą jų nedžiugina.

Plungės rajono Milašaičių kaime veikianti lentpjūvė neturi parduoti nei dailylenčių, nei kuro briketų. Savininkas Artūras Simanauskas tikino, jog tiek statybinės medienos, tiek dailylenčių, tiek ir kuro briketų poreikis išaugęs, kainos – taip pat. Briketų nespėjama gaminti – juos tuoj pat iššluoja pirkėjai, bijantys dar didesnio kainų šuolio žiemą. Jo įsitikinimu, dirbti įmanoma, nors lietuviškos apvaliosios medienos taip pat nėra tiek daug, kiek būdavo prieš kelerius metus. Tačiau šį trūkumą esą kompensuoja atvežtinė žaliava iš Rusijos ir Baltarusijos. Taigi, klientų poreikius lentpjūvė esą patenkina.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Situaciją rinkoje kiek kitaip mato Kretingos rajone Vydmantuose veikiančios medienos perdirbimo bendrovės „Vara“ vadovas Rimvydas Beniušis. Jo teigimu, yra kelios priežastys, kodėl situacija nenormali. Pirma, neapdairi Vyriausybės politika, antra, švedai, kurie per Latviją išveža iš Lietuvos labai daug mūsų žaliavinės medienos. Tai, jo nuomone, ir sukėlė 30 proc. kainos šuolį. „Todėl mes, vietos gamintojai, esame įsprausti į kampą. Esame priversti apvaliąją medieną atsivežti iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Lietuviškomis medienos kainomis nebeįmanoma gaminti. Ta pačia grandine susietos granulių, malkų bei kuro briketų kainos“, – sakė medienos perdirbimo gamyklos vadovas.

Atleidžia darbuotojus

Dėl šios priežasties kai kurios mažos Žemaitijos lentpjūvės, R. Beniušio žiniomis, jau užsidaro. Verslininkas teigė, kad situacija rinkoje jį patį privertė atleisti iš darbo 20 žmonių. „Nors žaliavinės medienos atsivežame iš užsienio, tačiau dėl padidėjusių kainų užsakymai susitraukė, atitinkamai sumažėjo ir gamyba. Jei taip bus ir toliau, didelei daliai medienos pramonės darbuotojų greitai gali tekti mokėti bedarbio pašalpas“, – prognozavo verslininkas.

Jei valstybinės žaliavos kainos kils, o lentpjūvės stos, didelei daliai medienos pramonės darbuotojų greitai gali tekti mokėti bedarbio pašalpas.
Jei valstybinės žaliavos kainos kils, o lentpjūvės stos, didelei daliai medienos pramonės darbuotojų greitai gali tekti mokėti bedarbio pašalpas.

Pasak jo, jau dabar svetainėje www.medis.lt daugėja pranešimų apie rajonuose parduodamas medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmones. „Ir tai tik pradžia. Lietuvos miškininkams švedai per latvius pasiūlo tokias kainas, kad Lietuvoje greit neapsimokės gaminti nei statybinės medienos, nei baldų, nei kuro briketų. Jeigu gamintume produkciją tik iš lietuviškos žaliavos, niekas negalėtų jos įpirkti“, – kalbėjo verslininkas.

Pasak įmonės vadovo, už kuro briketus bei granules žmonės moka didelę kainą ir nori įsigyti jų dabar ir kuo daugiau, nes mano, kad kainos žiemą ir kitais metais dar labiau pašoks. „Sumažinusi malkoms pridėtinės vertės mokesčio tarifą, problemos Vyriausybė neišspręs. Kažkas nori, kad mes, maži gamintojai, nusprogtume, tada valstybė galės visiems mokėti pašalpas“, – sakė R. Beniušis.

Kalti ne tik švedai, bet ir rusai

Kretingos rajono Šukės kaime veikiančios UAB „Kalniaus mediena“, gaminančios statybinę ir apdailinę medieną, savininkas Julius Kalnius juokais sakė: „Gyvename kažkaip susisukę.“

Verslininko žiniomis, už Lietuvos ribų apvaliosios medienos kainos niekur nekyla. „Tai yra tik Lietuvos problema“, – kalbėjo jis.

J. Kalniaus teigimu, įmonė žaliavos turi užsipirkusi pakankamai, kad patenkintų klientų poreikius, bet kainos esą nenormalios. Tiek privatūs, tiek ir verslo klientai mažina užsakymus. Jaučiamas klientų lūkuriavimas, nes tikimasi, jog kainos pagaliau kris. Tie, kurie dairosi aplink, mato, kad tik Lietuvoje jos yra didelės, o tai esą ilgai trukti negali. „Mes eksportuojame savo produkciją į Angliją, tai net ir iš ten užsakymų sumažėjo“, – tikino J. Kalnius.

Verslininkas žmonių kol kas neatleidžia, bandys išgyventi. Dabar stengiasi pirmiausia parduoti tai, kas guli sandėlyje, o kaip bus medienos rinkoje toliau, jis nedrįso prognozuoti.

Medienos didmenine prekyba užsiimančios Klaipėdos rajono UAB „Baltic Timber Company“ direktorius Arūnas Mockevičius negalėtų pasakyti, kad rinkoje trūksta statybinės medienos. Jo nuomone, greičiau stinga reikiamų specifikacijų ir asortimentų medienos, nes miškuose didžia dalimi likusi mažesnių diametrų žaliava. Esą ieškant tinkamų produktų, tarkim, storesnių sijų, rąstų namams, statybininkai linkę mokėti didesnę kainą.

„Kita vertus, į mūsų rinką daug medienos atvežama iš Rusijos. Ši šalis jau anksčiau taikė apvaliosios medienos eksporto muitus, dabar atsirado iki 25 proc. eksporto muitai stambaus pjovimo (sijos, sienojai) medienai bei viengubo pjovimo lentoms. Tai taip pat turi nemažai įtakos kainų kilimui“, – sakė verslininkas.

Jei taip bus ir toliau, didelei daliai medienos pramonės darbuotojų greitai gali tekti mokėti bedarbio pašalpas.

FAKTAI

Valstybinių miškų urėdijos pajamos puikios

Nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti Valstybinių miškų urėdija pranešė per aštuonis mėnesius gavusi 122,255 mln. eurų pajamų – 9,8 proc. daugiau nei pernai sausio-rugpjūčio mėnesiais.

Daugiausia pajamų įmonė šiemet gavo pardavusi žaliavinę medieną – iš viso 114,75 mln. eurų, arba 11,3 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį, nors šiemet šios medienos parduota 10,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 2,326 mln. kubinių metrų.

Valstybinė įmonė rugpjūtį gavo 16,709 mln. eurų pajamų – 8,5 proc. daugiau nei liepą (15,401 mln. eurų).

Už žaliavinę medieną, kurios per rugpjūtį parduota 294 tūkst. kubinių metrų, gauta 15,9 mln. eurų pajamų.

Liepą buvo parduota 279 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos už 14,7 mln. eurų.

Šaltinis: Valstybinių miškų urėdija.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"