Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Siūloma pratęsti ir didinti pelno mokesčio lengvatą kiną remiančiam verslui 

2018 rugpjūčio 18 d. 10:28
Asociatyvi iliustracija/ 
Asociatyvi iliustracija/ 
pixabay.com nuotrauka

Nuo kitų metų siūloma sudaryti galimybę verslui skirti didesnę paramą kino kūrėjams – mokesčių lengvatą norima taikyti didesnei paramos sumai.

Finansų ministerijos parengtame Pelno mokesčio įstatymo projekte siūloma, kad bendra parama, suteikta kino kūrėjams Lietuvoje veikiančių bendrovių ar užsienio bendrovių filialų, galėtų siekti 30 proc. visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų – iki šiol ši dalis negalėjo būti didesnė nei 20 procentų.

Projekte taip pat numatoma pratęsti paramos galiojimo terminą iki 2023-iųjų pabaigos. Lengvata Lietuvoje galioja nuo 2014-ųjų sausio ir turėjo būti atšaukta šių metų pabaigoje.

Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas pabrėžė, kad parama pratęsiama vadovaujantis europinės teisės nuostatomis, jos galiojimas negali būti nuolatinis. Investuotojas mainais už paramą gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas ir pelno mokestį suma, lygia paramai, o naudos iš paramos gauna ne tik kino industrija, bet ir turizmo sektorius, viešbučių verslas.

Anot R. Kvietkausko, iki šių metų vidurio lengvata jau pasinaudojo 83 filmų kūrėjai, apie trečdalį jų sudarė užsakomieji filmai iš užsienio. Šių filmų gamintojų patirtos išlaidos siekė beveik 60 mln. eurų, privatus sektorius investavo apie 10 mln. eurų. Visi šie pinigai išleisti Lietuvoje.

„Laimi visi: valstybė atsisako dalies mokėtino pelno mokesčio, tačiau tie pinigai iškart patenka į kino gamybos procesą (...). Daug rašyta apie tą patį serialą „Černobylis“, filmuojamą Lietuvoje. Įsivaizduokime: dirba šimtai žmonių, užsieniečiai gyvena viešbučiuose, filmuojama tris mėnesius, žmonės vakarieniauja restoranuose, šiek tiek išleidžia ir pramogoms, tad tas efektas – ganėtinai platus“, – tvirtino R. Kvietkauskas.

Vieni didžiausių ir įdomiausių projektų, kuriuos, anot jo, pavyko pritraukti pritaikius paramos modelį per pastaruosius ketverius metus buvo britų transliuotojo BBC šešių epizodų drama „Karas ir taika“, šiemet sukurtas olandų filmas „Tulpės meilė, garbė ir dviratis“, jo premjera rodyta Toronto kino festivalyje. Lietuvoje Kanados, Japonijos, Olandijos kūrėjai filmavo ir penkių dalių istorinę dramą „Tokijo teismas“, Suomijos gamintojai kūrė kriminalinį serialą „Pasienio miestas“. Šiuo metu filmuojamas Jungtinių Valstijų kompanijos HBO televizijos projektas – penkių dalių filmas „Černobylis“.

Anot R. Kvietkausko, mokestiniu instrumentu naudojasi ir Lietuvos kino gamintojai.

„Tai prisideda ir prie gamybinės nacionalinio kino kokybės gerėjimo“, – neabejojo Kino centro vadovas.

Pelno mokesčio įstatymo pataisai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"