Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Šiaulių pramonininkas A. Stulpinas: žmogiškumas – didžiulė verslo jėga 

2018 rugpjūčio 23 d. 06:00
Alvydo Stulpino teigimu, verslo aplinka keičiasi: dabar ne dideli  praryja mažus, o greiti - didelius. 
Alvydo Stulpino teigimu, verslo aplinka keičiasi: dabar ne dideli  praryja mažus, o greiti - didelius. 
Alinos Ožič nuotrauka

Rugsėjo 6 dieną Šiauliuose vyks 5-oji Chaimo Frenkelio konferencija, kurioje bus apdovanoti labiausiai nusipelnę Šiaulių regiono verslininkai. Renginį organizuojančios Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, taip pat bendrovės „Putokšnis“ steigėjas, akcininkas ir valdybos pirmininkas Alvydas Stulpinas dienraščiui pasakojo, kaip miestas keičiasi, taikosi prie šiuolaikinių iššūkių, tačiau įkvėptas istorinio Šiaulių lyderio ir toliau puoselėja tradiciją pagerbti miestą keičiančius verslo atstovus.

Pramonės miestu vadinami Šiauliai, kaip dienraščiui pasakojo A. Stulpinas, atkūrus nepriklausomybę šią poziciją turėjo išsikovoti ir naujo. Todėl ir šiandien pramonė regione ypač puoselėjama, nors miesto veidą keičia ir naujoji karta, ir ateinantys užsienio investuotojai. Svarbiausia, anot jo, pagarba visiems, įnešantiems savo indėlį.

Asmenybė keičia miestą

– Konferencijos šūkis – „Pasaulį kuria ir keičia lyderiai“, o konferencija pavadinta Chaimo Frenkelio vardu, tad neišvengiamai pokalbį norėtųsi pradėti nuo šios asmenybės. Chaimas Frenkelis, 1879 metais į Šiaulius persikėlęs su 5000 rublių, Šiaulių priemiestyje nusipirko pelkėtą žemės sklypą ir dviejuose mediniuose namuose įkūrė primityvią odos dirbtuvėlę. Tai buvo tik pradžia: pagerėjus susisiekimo infrastruktūrai, Šiauliai tapo svarbiu prekybos centru, o netrukus – ir odos apdirbimo centru. Iki šiol Šiauliai turi pramonės miesto vardą. Tad kaip šiame kontekste įvertintumėte asmenybės įtaką miesto plėtrai ir veidui?

– Būtų keista, jei kitą savaitę švenčiant Šiaulių miesto gimtadienį nepaminėtume šio žmogaus. Drįsčiau pasakyti, kad būtent jo dėka Šiauliai užėmė deramą vietą tuometiniame pasaulyje ir versle – ši asmenybė tikrai padėjo pamatus Šiaulių miesto ir pramonės plėtrai. Ch. Frenkelis yra pavyzdys ne tik šiauliečiams, bet ir visai Lietuvai ugdant verslumą, kurio mūsų visuomenei šiandien trūksta: atvykęs iš Ukmergės į kaimelį ir pradėjęs nuo nulio plėsti verslą tapo vienu stipriausių carinės Rusijos verslininku. Be to, jis pritaikė technikos naujoves: telefono ryšį, elektrą, įsteigė mokyklą, ligoninę, rūpinosi kultūra. Geresnio pavyzdžio, kaip mes galėtume gyventi ir veikti, nėra. Dėl to šią asmenybę labai gerbiame ir kiekvienais metais, rinkdamiesi į konferenciją, o ir ne tik, nunešame gėlių ir nusilenkiame jam prie paminklo.

Šiandien mes, pramonininkai, kurdami darbo vietas ir pridėtinę vertę didžiuojamės šia miesto istorija ir džiaugiamės miesto pasiekimais. Nes didžiuotis tikrai turime kuo: per 20–30 nepriklausomybės metų Šiauliai susigrąžino iki tol turėtą pramonės miesto veidą.

– Ch. Frenkelis, kaip rodo istorija, dėmesį skyrė ne tik savo verslui, bet ir aplinkai, kurioje dirba. Galbūt tuo ir skiriasi „paprasti“ žmonės nuo vadinamųjų asmenybių – lyderių?

– Didžioji dalis žmonių, kurie supa mane ir Šiaulių pramonininkų asociaciją, o ir apskritai Lietuvos pramonininkų konfederaciją, tikrai prisideda prie aplinkos kūrimo. Kad galėtume dar daugiau padaryti, galbūt reikėtų atsigręžti į užsienio šalių taikomą praktiką, kur už paramą verslas gauna tam tikrą padėką. Pavyzdžiui, mes, Šiaulių pramonininkai, pateikėme pasiūlymą, kad vieną ar kitą sritį tam tikra pinigų suma remiančioms įmonėms būtų taikomos lengvatos mokant pagrindinius žemės ir turto mokesčius. Šis pasiūlymas dabar yra priimtas. Tokie dalykai tikrai skatina ir šiuo metu įmonės dalį uždirbto pelno investuoja į mūsų visų ateitį: vienos remia kultūrą, kitos sportą, trečios mokslą ir pan.

– Užsiminėte, kad Šiauliams pavyko susigrąžinti pramonės miesto vardą. Kodėl jis buvo prarastas ir kaip pavyko jį susigrąžinti? Galbūt ir vėliau buvo ypatingų asmenybių ir įvykių, reikšmingai pakeitusių miestą?

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

– Žvelgiant į istoriją, Šiauliai tikrai buvo pramonės miestas, tačiau uždaras. Dėl Šiauliuose veikusio karinio oro uosto politikos užsieniečiams pasiekti miestą buvo sunku, taigi miestas virė savo viduje. Atgavus nepriklausomybę, niekas, be lietuvių, nežinojo, ką gamina didžiosios įmonės, turinčios pavadinimus su pašto indekso numeriais. Sužlugus šiai sistemai tikrai patyrėme šoką. Bet, matyt, jis buvo reikalingas, nes mes, jaunesnioji karta, turėjome suglausti pečius ir pradėti kurti savo verslą, atgaivinti pramonę. Ir tai mums pavyko. Aišku, gaila, kad nepavyko išsilaikyti Šiaulių „Tauro“ televizorių gamyklai, tačiau turime „Baltik vairo“ pavyzdį. Galiausiai atėjęs investuotojas pratęsė dviračių pramonės gamybos tradicijas ir šiandien Šiauliuose pagamintais dviračiais važinėja visas pasaulis.

Taigi, likus tik pastatams ir žmonėms, reikėjo idėjų, atsirado naujų, jaunų kompanijų. Jos gyvuoja ir po ketvirčio amžiaus, plečiasi, kuria darbo vietas ir žiūri į ateitį. Tai ir mano paties bendrovė „Putokšnis“, ir „Salda“, jau minėtas „Baltik vairas“, Neaustinių medžiagų fabrikas, kuris po vienu stogu glaudžia keliolika kompanijų, kuriose dirba po 2–3 tūkst. žmonių.

Grįžtant prie asmenybių, konferencijoje aukščiausia mūsų regione Ch. Frenkelio nominacija bus pasveikintas mūsų „Bodesos“ vadovas ir savininkas Rolandas Gabrielaitis, „Ruveros“ vadovas ir savininkas Arūnas Rupšys ir t. t. Tai yra tie perliukai, ant kurių laikosi ne tik Šiauliai, bet ir visa Lietuva.

Pramonė priversta keistis

– Ar miestui turint stiprų pramonės sektorių, kuris yra tarsi Šiaulių vizitinė kortelė, jaunoji karta taip pat eina pramintu taku, o galbūt bunda ir kiti sektoriai?

– Mes kitados kurdami verslą, plėtodami gamybą rėmėmės praeitimi, Ch. Frenkeliu, o šiandien verslas jau yra ir kompiuteris, ir du jaunuoliai, įsikūrę Filipinuose ar Malaizijoje bei iš ten kuriantys stebuklus. Taigi, Šiauliuose plėtojamas ir informacinių technologijų sektorius, kurio galimybes dar ne visi suprantame, tačiau jis neabejotinai perspektyvus.

– Ir tikriausiai žadantis sinergiją su pramonės sektoriumi, kuriame vis svarbesnį vaidmenį atlieka skaitmeninimas?

– Be abejo, be skaitmeninimo, be platformos „Pramonė 4.0“ mes tikrai būtume vakarykštė diena. Todėl organizuodami konferencijas akcentuojame pasaulinius iššūkius. Kurdami verslą turime galvoti, kas technologijų lygmeniu laukia už 10–30 metų, kad tikrai spėtume į didėjančiu greičiu dundantį traukinį. Jei užmigsime, vėliau pasivyti bus sunku.

– Ar Lietuvos miestams svarbu konkuruoti dėl lyderystės kurioje nors vienoje srityje? Ar, regionams neišskiriant savo stipriųjų savybių, netapsime, kaip jau dabar baiminamasi, vieno miesto – Vilniaus – šalimi?

– Dabar madinga kalbėti apie vieno miesto šalį, bet Europa jau eina kitu keliu – ji jau suprato, kad reikia kreipti investicijas į regionus ir didinti šių patrauklumą.

Vilniui nieko daryti nereikia – jis pats savaime auga, nes tai – sostinė, ten gera infrastruktūra ir pan. O kiekvienam regionui, manau, reikėtų bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, savivaldybėmis bei kitomis institucijomis ir atidžiau paieškoti, kuo galėtų išsiskirti, išnagrinėti tai ir svarstyti, kokią ateitį kurti. Šiauliai atlieka proveržio projektą, bando išsigryninti kryptis, kurių ateitį matome po 10 ar 50 metų. Nuomonės ir pozicijos išsiskiria. Pramonininkai randa tarpusavio kalbą, tačiau norime ją rasti ir su viešuoju sektoriumi. Mes situacija esame patenkinti, nors nepaneigsi, kad siekiai ir apetitas galėtų būti ir didesni. Tačiau, kaip sakoma, apie valdžią arba gerai, arba nieko.

– Nors apie valdžią arba gerai, arba nieko, bet vis dėlto: kaip svarbu, kad tarp politinius sprendimus priimančių žmonių būtų tų, kurie galbūt ne visada pataikauja masėms ir priima griežtus sprendimus? Ar jūs matytumėte tokių žmonių?

– Tema labai jautri, tuo labiau kad esame prie rinkimų maratono starto. Dabar tikrai nepalankus laikas daryti reformas, nes visi pataikauja rinkėjams, todėl verslas didelių pokyčių nesitiki. Džiaugtumės, jei mums bent jau niekas netrukdytų. O apskritai viešojo sektoriaus, valdžios asmenybės ir jų požiūris į verslą turi labai didelę reikšmę.

Kad asmenybės labai daug reiškia, rodo tuometinio Vidaus reikalų ministerijos viceministro Giedriaus Surplio pavyzdys. Atėjęs iš šalies jis padarė tai, apie ką Lietuva 20 metų kalbėjo, – buvo sukurta regioninės politikos baltoji knyga. Pats prie to dirbau, mes, pramonininkai, degėme tuo. Dabar reikalingas kitas žingsnis ir dar vienas užsidegęs lyderis.

– Nors pokyčių, kaip sakote, artėjant rinkimams labai didelių nesitikite, bet gal turėtumėte pastebėjimų, kokie politiniai sprendimai padėtų stiprinti miesto poziciją?

– Pirmas ir turbūt pagrindinis dalykas yra partnerystė. O antra, kad tos kryptys, kurios buvo pasirinktos, būtų tęsiamos. Tęstinumas labai reikalingas, mokestiniu aspektu taip pat – žinome, kiek kainuoja mokesčių keitimai.

Mes visąlaik norime, kad mus suprastų, palaikytų ir kad jaustumės esantys tvirti partneriai, į kuriuos valdžia gali remtis, nes mes niekur nebėgsime – mums nereikia atbūti 4–5 metų kadencijos. Mes savo darbais įrodėme, kad kuriame pridėtinę vertę ilguoju laikotarpiu. Kolegos, partneriai, kurie po ilgesnio laiko – 10–15 metų – atvyksta į Lietuvą, Šiaulius, nustemba. Tai, ką jiems užsienyje reikėjo padaryti per 30–50 metų, mes padarėme per 20. Lietuviams tikrai nestinga gabumų, išradingumo, o tai, kad esame nevienodoje lentynėlėje, konkuruodami su kompanijomis, kurios skaičiuoja 50–100 metų istoriją, gal yra privalumas – gal dėl to mums įdomu, dėl to mes greičiau bėgame. Dabar ne dideli praryja mažus, o greiti – didelius. Vadovaudamiesi šiuo principu ir ir judame į priekį.

Kviečia užsienio investuotojus

– „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybėje užsienio kontroliuojamos įmonės sudaro 2 proc. visų toje teritorijoje veiklą vykdančių įmonių. 2011–2018 metais įgyvendinta 12 investicinių projektų. Ar matote galimybę pritraukti daugiau užsienio investicijų ir ar to apskritai reikia? Gal miestui, kuris jau turi susiformavusius prioritetus, kaip tik naudinga, kai vietinio kapitalo įmonės tęsia tradicijas?

– Kapitalas, kaip ir pinigai, kvapo neturi. Jei pažiūrėtume į statistiką – ne vien tik Šiaulių, bet ir Lietuvos, – tai užsienio kapitalo įmonėms dažniausiai vadovauja lietuviai. Tai rodo, kad mus priima atvirai ir mes priimame atvirai. Todėl visada kviečiame investuotojus ir manome, jog vietos po saule tikrai užteks. Užsienio kapitalo įmonės atneša savo darbo kultūrą, papročius, supratimą. O žmonės į darbo vietą ateina ne visam gyvenimui – jie migruoja, dabar ypač, taigi ta kultūrą, kurios išmokstama užsienio kapitalo įmonėse, perimame ir mes.

– Kaip, jūsų manymu, užsienio investicijų į Šiaulius būtų galima pritraukti daugiau? Jaunimas, baigęs mokslus, migruoja į sostinę ar užsienį, susisiekimas regionuose mažiau išplėtotas.

– Aš manau, kad mes pasaulyje ir Europoje neišrasime naujo dviračio – visi dviračiai jau išrasti. Visi stengiasi, verčiasi per galvą, norėdami pritraukti užsienio investuotojų, ir mes nieko naujo nesugalvosime. Manau, svarbiausia pasiūlyti visą paketą. O pagrindinis veiksnys yra pagarba investuotojui, verslo žmogui. Svarbu investuotoją deramai pakviesti, už rankos nuvesti per pirmą koridorių, deramai atrakinti mero ar ministro duris, pasakyti, kad jis yra laukiamas. Kadangi pats investavau užsienyje, žinau, kokia reikšminga pagarba ir atvertos pirmosios durys.

Svarbu nepamiršti, kad mes konkuruojame su kaimynais. Kaimynas duoda žemės – mes turime duoti žemės ir geležinkelį. Kitas duoda žemės ir geležinkelį – mes turime duoti ir mokesčių lengvatų. Šiandien konkurencija pritraukiant investicijas žiauri. Todėl visos grandys turėtų apie tai galvoti. Kai taip bus, turėtų ateiti laikas, kai mes galėsime pradėti rinktis, ką įsileisti, o ko ne.

Kad iššūkiai pritraukiant investuotojų miestų laukia nevienodi, tiesa, bet ar naujos darbo vietos bus sukurtos Šiauliuose, ar Marijampolėje, ar Kaune, ar Vilniuje – jos vis tiek bus sukurtos pas mus, Lietuvoje.

– Gal pagarbą investuotojui ir pamirštame, kaip užsukti vis akcentuodami pigios darbo jėgos privalumą?

– Šitą frazę jau prieš 50 metų turėjome pamiršti. Jeigu kur nors tai dar leptelime, tai tik dėl neišprusimo. Šiandien turėtume sakyti priešingai: turime gerų specialistų, stiprią švietimo sistemą ir stiprius universitetus. Juk investuotojai Kaune daugiausia akcentuoja vieną pažangiausių interneto plėtrą, angliškai kalbančių žmonių pasiūlą, stiprias mokslo institucijas, greitus sprendimus savivaldybių lygmeniu. Tai ir yra tas paketas, apie kurį kalbu.

– Svarbi konferencijos dalis – labiausiai nusipelniusių žmonių apdovanojimai. Nors kartais didelius darbus žmonės daro tyliai, bet vis dėlto svarbu juos pagerbti?

– Geras žodis ar patapšnojimas per petį reiškia daugiau negu įstatymo lengvata. Žmogiškasis veiksnys kiekviename etape tampa vis svarbesnis, nes mes pametėme jį, pradėjome į viską žiūrėti siaurai. O žmogiškas kontaktas, kartais palaikymas už rankos reikalingas kiekvienam. Čia slypi tokia didelė jėga. Todėl apdovanojame ne tik vadovus, bet ir ilgiausiai išdirbusius žmones, įvairių profesijų atstovus: ir buhalterius, ir logistus, ir technikus, ir vadybininkus ir pan.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"