Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Sausra smogė ir paukštininkystės sektoriui 

2019 vasario 21 d. 09:21
ES teisės aktais nustatytų aukštos gerovės sąlygų taikymas Lietuvos paukštynuose didina kiaušinių savikainą.
ES teisės aktais nustatytų aukštos gerovės sąlygų taikymas Lietuvos paukštynuose didina kiaušinių savikainą.
pixabay.com nuotrauka

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ūgtelėjo tiek vištienos, tiek kiaušinių kainos. Pagrindinė tokios tendencijos kaltininkė – sausra, sumažinusi grūdų derlių. Dedeklių laikytojai net ketina mažinti jų pulkus, kad išvengtų nuostolių. Tiesa, abu paukštininkystės sektoriaus produktai kol kas yra tarp pigiausių Europos Sąjungoje.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovo Vytauto Tėvelio tvirtinimu, šalies paukštienos kainai turi įtakos dešimt kartų didesnė kaimynė. „Lietuva per metus pagamina apie 130 tūkst. tonų paukštienos, o Lenkija – apie 3 mln. tonų. Per metus į mūsų šalį iš šios kaimynės įvežama apie 70 proc. pigiau pagamintos vištienos. Tai oficialus rodiklis. Pietų ir Vakarų Lietuvos gyventojai bei prekybininkai apsiperka Lenkijoje, todėl minėtas skaičius realiai tikrai yra didesnis“, – įsitikinęs V. Tėvelis.

Atšaldyta nevirsta šviežia?

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakoja skaitytojai, šalies prekybininkai galimai gudrauja: iš Lenkijos atsiveža šaldytą vištieną, mat ji – dar pigesnė, atšildo ir parduoda kaip šviežią.

V. Tėvelio nuomone, didieji prekybos tinklai tikrai taip nežaidžia. „Apskritai ant didžiųjų prekystalių lenkiškos vištienos yra mažai. Labiau tikėtina, kad taip elgiasi smulkieji ir perdirbėjai arba turgaus prekeiviai“, – sakė asociacijos vadovas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iš viso paneigė tokią tendenciją. „VMVT atlieka įvežamos iš kitų ES valstybių mėsos kontrolę. Įvežtinė mėsa nuolat tikrinama ir kontroliuojama, atliekami ir neplaniniai tikrinimai įmonėse, sandėliuose, prekybos vietose, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams. VMVT patikrinimų metu nėra nustačiusi, kad įmonės iš Lenkijos įvežtą šaldytą paukštieną pardavinėtų kaip šviežią. Dažniausiai nustatomi pažeidimai: laikymo sąlygų neužtikrinimas, kai paukštiena prekybos vitrinoje laikoma aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje, neteisingai nurodoma mėsos kilmės šalis, paukštiena su pašaliniu ar gedimo kvapu“, – pasakojo VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Kamilė Petškevičiūtė.

Savikainą didino pabrangę grūdai

Nors pernai, palyginti su 2017-aisiais, vištiena brango 4,5 proc., LPA vadovas V. Tėvelis šio rodiklio nevadino brangimu: „Sakyčiau, kad išliko stabili kaina. Tie keli procentai atsirado dėl brangusių pašarų. Vien pabrangę grūdai paukštienos savikainą išaugino 15–16 procentų. Be to, pabrango elektra, kuri prideda dar 2–3 proc. išlaidų, reikia didinti ir atlyginimus darbuotojams. Tiek vištienos, tiek kiaušinių gamybos išlaidos šiemet yra daugiau kaip 20 proc. didesnės“, – tikino asociacijos vadovas.

„Produkcijos pabrangimas 4,5 proc. tikrai nėra didelis, – jam pritarė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus tyrėja Deiva Mikelionytė. – Matyt, mūsų šalies gamintojai parduodami tokia kaina dar sugeba išgyventi ir gaudami tokias pajamas gali tęsti gamybą.“

2018 metų spalio-gruodžio mėnesiais vidutinė didmeninė (L-M kategorijos) šviežių supakuotų kiaušinių kaina siekė 6,7 euro už 100 vnt., ir palyginti su 2018-ųjų III ketvirčiu, padidėjo 9,1 proc., bet išliko 14,6 proc. mažesnė nei 2017-ųjų IV ketvirtį. Šiuo metu kiaušinių kaina yra nukritusi ir prilygsta ankstesnių metų vidurkiui.

Tiek vištienos, tiek kiaušinių gamybos išlaidos šiemet yra daugiau kaip 20 proc. didesnės.

D. Mikelionytė sakė, kad anksčiau kainas padidino ne gamintojai, o mažmenininkai, naudodamiesi Nyderlandų kiaušinių krize. Mat uždraudus realizuoti pesticidais užterštus kiaušinius, sumažėjo jų pasiūla, ir prekybininkai pastebimai kilstelėjo kainą.

„Ankstesnių metų kainos kiaušinių gamintojams nebuvo pelningos, jos (kaip ir vištienos) patenka į žemiausių kainų penketuką-septynetuką Europos Sąjungoje (ES). Šiemet nemažai Lietuvos kiaušinių gamintojų jau pradėjo dirbti „į minusą“. Kai kurie jau galvoja apie paukščių pulkų mažinimą, kad iki naujo grūdų derliaus patirtų kuo mažiau nuostolių“, – teigė asociacijos vadovas V. Tėvelis.

Jo žodžiais, Lietuvoje sudaryta viešoji nuomonė, kad paukštininkystės verslas yra labai pelningas, nors šis verslas pastarąjį dešimtmetį didelio pelno esą negeneravo, o šiuo metu paukštininkai atsidūrė ant išgyvenimo ribos.

Kainodarą ardo ukrainietiška produkcija

„Mūsų kainodarą ardo į kai kuriuos prekybos tinklus vežami pigesni kiaušiniai iš Ukrainos. Jų savikaina kone 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje, nes Ukraina nerekonstravo dedeklių narvų, kai mūsiškiai tam skyrė dideles lėšas. Be to, Lietuva laikosi griežtų ES reikalavimų, beveik nenaudoja antibiotikų. Bet nežinome, kas darosi Ukrainoje, negirdime, kad ten būtų paisoma griežtų reikalavimų. Ant prekystalių patekę kiaušiniai kainuoja kone perpus mažiau nei lietuviški. Mūsų nuomone, vartotojai ne visada gali atsirinkti, kurie yra kokybiškesni“, – skundėsi V. Tėvelis.

Vidutinė didmeninė ant kraiko išaugintų vištų kiaušinių kaina 35,7 proc. didesnė nei pagerintuose narvuose surinktų kiaušinių. / pixabay.com nuotrauka
Vidutinė didmeninė ant kraiko išaugintų vištų kiaušinių kaina 35,7 proc. didesnė nei pagerintuose narvuose surinktų kiaušinių. / pixabay.com nuotrauka

„Mūsų šalies kiaušinių gamintojai mėgsta skųstis, kad į Lietuvą privežta pigių ukrainietiškų kiaušinių. Jei eksportuoja produkciją į Lietuvą, ukrainiečiams galioja visi sanitariniai ir higieniniai ES kokybės reikalavimai, tikrai neatvežami kiaušiniai su pesticidų likučiais. O pereinamuoju laikotarpiu tos šalies paukštininkystės sektorius gavo dalinę paramą pertvarkant narvus pagal ES standartus“, – teigė D. Mikelionytė.

„VMVT, pagal kompetenciją vykdydama nuolatinę valstybinę rinkos kontrolę, užtikrina, kad tiekiami rinkai produktai, tiek vietinių gamintojų, tiek įvežami iš kitų šalių, būtų saugūs ir tinkamai suženklinti“, – paukštininkų skundus atrėmė ir valstybinė maisto produktų inspektorė K. Petškevičiūtė. Jos teigimu, tarnybai žinomos Lietuvos paukštininkystės asociacijos reiškiamos abejonės dėl Ukrainos paukštininkystės sektoriuje taikomų vištų dedeklių gerovės standartų užtikrinimo, kurie galbūt nėra lygiaverčiai taikomiems Lietuvos paukštynuose.

„ES teisės aktais nustatytų aukštos gerovės sąlygų taikymas Lietuvos paukštynuose didina kiaušinių savikainą, dėl to galbūt susidaro nelygiavertės konkurencijos sąlygos. VMVT supranta problemą, tačiau nėra kompetentinga išspręsti šį klausimą, nes trečiųjų šalių įmonių patvirtinimo ir leidimų importuoti į ES klausimai yra Europos Komisijos prerogatyva“, – pabrėžė VMVT atstovė.

2014 metų gegužės 29 dieną sudaryta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis įpareigoja siekti per 10 metų pereiti prie laisvo prekių judėjimo tarp ES valstybių narių ir Ukrainos. Įgyvendinant šią sutartį ir siekiant mažinti tarifinius barjerus, Europos Komisija Ukrainai yra suteikusi papildomas prekybos lengvatas kiaušinių sektoriuje nuo 2014 metų. Ukrainai leista naudoti ir valdyti nustatyto dydžio importo tarifinę kvotą su nuliniu muito tarifu. Pavyzdžiui, 2019 metais į ES pagal šią tarifinę kvotą iš Ukrainos galima importuoti 5,4 tūkst. tonų (kiaušinio su lukštu ekvivalentu), taikant nulinį muito tarifą.

„Kiaušiniai į ES gali būti importuojami tik iš įmonių, kurios yra patvirtintos prekybai su ES, t. y. tokių įmonių, kuriose užtikrinami ES teisės aktais nustatyti veterinariniai sanitariniai reikalavimai ir gaminami produktai atitinka ES teisės aktais nustatytus saugos reikalavimus. Trečiųjų šalių įmonėms patvirtinimus eksportui į ES suteikia atsakingos Europos Komisijos institucijos“, – teigė K. Petškevičiūtė.

Europos Komisija šiuo metu yra suteikusi veterinarinį patvirtinimą 3 kiaušinių pakavimo ir 4 kiaušinių gaminių gamybos įmonėms Ukrainoje. Pažymėtina, kad per Lietuvos pasienio veterinarijos postus kaušiniai iš Ukrainos neimportuojami. Lietuvos rinką jie pasiekia per Latviją arba Lenkiją. Šiose šalyse atliekama importuojamų produktų pasienio veterinarinė kontrolė. Jeigu patikrinimo metu nenustatoma neatitikimų, jiems suteikiama teisė laisvai cirkuliuoti ES valstybių narių bendrojoje rinkoje. VMVT duomenimis, nuo 2018 metų Lietuvos prekybos tinklams ukrainietiškus kiaušinius tiekia viena Latvijoje registruota įmonė.

VMVT teigia reguliariai vykdanti laboratorinius tyrimus kiaušinių saugai įvertinti. Naujausi tyrimai dėl kenksmingų medžiagų likučių atlikti šių metų vasario 9 dieną, jų metu pažeidimų nenustatyta. „Pernai Žemės ūkio ministerija raštu informavo Lietuvos paukštininkystės asociaciją ir VMVT, kad sprendimą dėl maistinių kiaušinių importo į ES rinką yra priėmusi Europos Komisija, todėl VMVT negali uždrausti prekybos tokiais kiaušiniais, jeigu nebuvo pažeisti ES galiojančių teisės aktų reikalavimai“, – priminė K. Petškevičiūtė.

VMVT atstovės nuomone, klausimas dėl nelygiaverčių konkurencijos sąlygų, leidžiant Ukrainos paukštininkams gaminti kiaušinius taikant žemesnius nei ES vištų dedeklių gerovės reikalavimus, turi būti keliamas tik kreipiantis į Europos Komisiją.

FAKTAI

Laimingų vištų daugėja

Lietuvoje pagerintuose narvuose 2018 metais išaugintų vištų kiaušinių buvo surinkta 93,7 proc. (2017 m. – 97,7 proc.), o laikomų ant kraiko – 6,3 proc. ( užpernai – 2,3 proc.).

Vidutinė didmeninė ant kraiko išaugintų vištų kiaušinių kaina buvo 35,7 proc. didesnė nei pagerintuose narvuose surinktų kiaušinių kaina.

Pernai Lietuvoje atsirado naujų didelių statinių, kuriuose dedeklės laikomos ant kraiko. Pradėta įgyvendinti apie dešimt ES remiamų projektų ūkininkų ūkiuose ar žemės ūkio bendrovėse. Šiose paukštidėse dedeklės bus laikomos ant kraiko. Pastarąjį būdą yra pasirinkę Ginkūnų žemės ūkio bendrovė, „Rugelis“ , „Viči group“ bei „Vievio paukščiai“.

Statistikos departamento duomenimis, kiaušinių importas 2018 metų sausio-lapkričio mėn. sudarė 156,198 mln. vnt. ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 9,6 proc.; daugiausia kiaušinių įvežta iš Latvijos (77,6 mln. vnt.), Lenkijos (53 mln. vnt.), Olandijos (13,5 mln. vnt.), Danijos (10 mln. vnt.).

Kiaušinių eksportas 2018 metų sausio-lapkričio mėn. sudarė 157,3 mln. vnt. ir, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, padidėjo 9,1 proc.; daugiausia kiaušinių eksportuota į Latviją (64,3 mln. vnt.), Lenkiją (50 mln. vnt.), Estiją (22 mln. vnt.), Vengriją (7 mln. vnt.) ir Vokietiją (4,6 mln. vnt.).

Vidutinė didmeninė kiaušinių (L ir M kategorijos) kaina ES 2018 metais sudarė 132,67 euro už 100 kg, t. y. buvo 5,9 proc. mažesnė nei 2017 metais (140,92 euro už 100 kg), bet 16,5 proc. didesnė nei 2016 metais (113,83 euro už 100 kg).

Latvijoje vidutinė didmeninė kiaušinių (L ir M kategorijos) pardavimo kaina analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 5,6 proc. ir sudarė 115,34 euro už 100 kg, Estijoje – padidėjo 8,9 proc. ir sudarė 125,25 euro už 100 kg, Lenkijoje – sumažėjo 4,7 proc. ir sudarė 142,76 euro už 100 kilogramų.

2018 metais mažiausia vidutinė didmeninė kiaušinių pardavimo kaina ES buvo Čekijoje (108,40 euro už 100 kg), o didžiausia – Austrijoje (196,55 euro už 100 kg). Lietuvoje pernai vidutinė didmeninė kiaušinių (L ir M kategorijos) kaina sudarė 104,41 euro už 100 kilogramų. Ji buvo 5,80 proc. mažesnė nei 2017 metais, bet 1,9 proc. didesnė negu 2016 metais.

Vidutinė didmeninė vištienos skerdenų (A kokybės klasės „65 proc. viščiukas‘‘) pardavimo kaina ES 2018 metais siekė 186,36 euro už 100 kg, t. y. buvo 2,2 proc. didesnė nei 2017 metais (182,3 euro už 100 kg) ir 4,9 proc. didesnė nei 2016 metais (177,78 euro už 100 kg).

Mažiausia vidutinė didmeninė vištienos skerdenų pardavimo kaina ES buvo Airijoje (118,86 euro už 100 kg) ir Lenkijoje (127,54 euro už 100 kg), o didžiausia – Vokietijoje (275,97 euro už 100 kg) ir Suomijoje (270,02 euro už 100 kg).

Lietuva yra ketvirtoje vietoje pagal vištienos pigumą tarp ES šalių. 2018 metais vidutinė didmeninė vištienos skerdenų pardavimo kaina padidėjo 4,5 proc. ir sudarė 150,80 euro už 100 kg, t. y. buvo 4,5 proc. didesnė nei 2017 metais ir 6,8 proc. didesnė negu 2016 metais.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika