Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Šalies nekilnojamojo turto vertė perkopė 100 mlrd. eurų 

2019 sausio 9 d. 06:00
Kauno mieste ir rajone nekilnojamojo turto kainos per metus šoktelėjo 15 procentų.
Kauno mieste ir rajone nekilnojamojo turto kainos per metus šoktelėjo 15 procentų.
kaunas.lt nuotrauka

Visas Lietuvoje registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas įkainotas daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Jo vidutinė rinkos vertė, palyginti su praėjusių metų duomenimis, padidėjo beveik 8 procentais.

Kaip pranešė Registrų centras (RC), šalyje esančių visokios paskirties statinių vidutinė rinkos vertė vidutiniškai šoktelėjo 5 procentais. RC specialistų požiūriu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas ir teigiamos demografinės tendencijos – didėjant gyventojų skaičiui ir jų perkamajai galiai, būsto įperkamumui kyla ir būsto paklausa. Kuriamos naujos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, užsienio investuotojų atėjimas, taip pat geras susisiekimas ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra skatina įvairaus nekilnojamojo turto kainų didėjimą.

Visoje šalyje butų vidutinė rinkos vertė 2018-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo vidutiniškai 7 proc., labiausiai (apie 15 proc.) – Akmenės, Birštono, Jonavos rajonuose, Kaune ir Panevėžyje.

Praėjusiais metais gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė labiausiai išaugo Naujojoje Akmenėje, kurioje naują gamyklą ir naujas darbo vietas ketina steigti viena medienos pramonės bendrovių – Vakarų medienos grupė (VMG). Kainų šuolį šiame mieste taip pat sukėlė būstu čia susidomėję atvykėliai iš Ukrainos.

Pasak RC, aktyvi plėtra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir intensyviai kuriamos naujos darbo vietos lėmė, kad Kauno mieste bei rajone nekilnojamojo turto kainos per metus ūgtelėjo 15 procentų.

Visoje šalyje butų vidutinė rinkos vertė 2018-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo vidutiniškai 7 proc., labiausiai (apie 15 proc.) – Akmenės, Birštono, Jonavos rajonuose, Kaune ir Panevėžyje.

Gyvenamieji namai Lietuvoje pernai brango maždaug 4–5 proc., o didžiausias vidutinės rinkos vertės augimas (apie 10 proc.) fiksuotas Birštone, Kauno ir Klaipėdos rajonuose.

Komercinės ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertės praėjusiais metais šoktelėjo 3 proc., daugiausia – apie 10 proc. – Birštono ir Druskininkų savivaldybėse.

Visų šalyje esančių ir įvertintų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus padidėjo vidutiniškai 8 proc.: žemės ūkio paskirties – apie 18 proc., gyvenamosios paskirties – 3 proc., komercinės grupės žemės – 2 procentais.

Ryškus (30 proc. ir didesnis) žemės ūkio paskirties sklypų vidutinis rinkos vertės augimas fiksuotas tose savivaldybių teritorijose, kurios turi aukštesnį žemės ūkio naudmenų našumo balą. Pavyzdžiui, Pasvalio, Plungės, Tauragės, Telšių, Biržų, Klaipėdos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio ar Ukmergės rajonuose, taip pat atskirose rekreacinėse teritorijose Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.

Registrų centro specialistų teigimu, žemės ūkio paskirties sklypų vertės didėjimą skatino neblogas žemės ūkio veiklos pelningumas, šiai veiklai skiriamos Europos Sąjungos dotacijos, taip pat toliau mažėjanti geros kokybės žemės ūkio paskirties žemės pasiūla. Iš viso šiemet įvertinta beveik 6 mln. statinių ir žemės sklypų – 62,8 tūkst. (1 proc.) daugiau negu praėjusiais metais.

Kaip praneša RC, žemės vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama pagal vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, vertinimo laikotarpiu (tarkime, apimant 1–3 metus) parduotų žemės sklypų kainas, naudojant duomenis, įrašytus į Nekilnojamojo turto registrą, ir viešai skelbiamus pagalbinius duomenis (pavyzdžiui, elektros linijų apsaugos zonos, sklypo užstatymo intensyvumas ir pan.). Taigi žemė vertinama pagal notarų patvirtintų žemės pirkimo ir pardavimo rinkos sandorių, sudarytų tam tikroje vertinamoje teritorijoje, kainas ir atliekant žemės bei kito nekilnojamojo turto rinkos sandorių analizę. Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė, pasak RC, laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"