Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Saldainių gamintojai jau guja transriebalus iš produktų 

2019 sausio 14 d. 13:02
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Liko mažiau nei metai iki nustatyto termino, kai maisto produktuose bus griežtai ribojamas transriebalų kiekis. Ši nuostata yra aktuali daugeliui maisto pramonės šakų ir viešajam maitinimui. Lietuviškų saldainių gamintojai nelaukia lapkričio 1 dienos – transriebalų kiekį iki nustatytos ribos daugelis jų jau sumažino. Bet ar bus sustabdytas šias normas pažeidžiančių saldumynų importas? Be to, bloga žinia smaližiams: dėl naujovių saldumynai brangs.

Įsakymą dėl transriebalų kiekio visuose maisto produktuose ribojimo Lietuvos sveikatos apsaugos ministras pasirašė 2017 metų spalį. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir atsakingi maisto produktų gamintojai pagal bendradarbiavimo susitarimą įsipareigojo užtikrinti geresnę ir sveikesnę maisto produktų sudėtį: mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose.

Transriebalai (iš dalies hidrinti riebalai) jau keletą metų neleidžiami naudoti ugdymo įstaigose. Be to, rinkoje esančiuose sveikatai palankesniuose maisto produktuose, pažymėtuose „Rakto skylutės“ simboliu, transriebalų kiekis jau yra apribotas nuo 2014 metų.

Atliekant stebėsenos tyrimą paaiškėjo, kad didžiausi iššūkiai laukia saldainių gamintojų, mat jų produktuose 100 g riebalų buvo nustatyti net 43 g transriebalų, o nemažame kiekyje mėginių rasta daugiau kaip 10–20 gramų. Tad saldainių gamintojams teks pasistengti labiausiai: keisti ne tik žaliavas, bet galbūt ir receptūras ar technologinius procesus.

Kai kuriuose iš Rytų šalių importuotuose saldainiuose transriebalai sudaro vos ne pusę juose esančių riebalų kiekio.

Atsisakė gerokai anksčiau

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vadovė Irma Pilipienė patikino, kad įmonėms, kurios priklauso šiai asociacijai, reikalavimas nėra aktualus. Iš dalies hidrinto augalinio aliejaus jos savo produktų gamyboje nenaudojo dar iki paskelbiant įsakymą. „Tai buvo pasiekta ne vienų metų išties intensyviu darbu: keičiamos produktams naudojamos žaliavos, tobulinamos receptūros bei technologiniai procesai. 2015 metais mūsų asociacijos įmonės narės, tokios kaip „Nestle“, „Mondelez“, „Mars“ ir kt., kreipėsi į Europos Komisiją siūlydamos įvesti 2 g transriebalų limitą 100 g riebalų europiniu mastu. Beje, šiuo metu kaip tik toks teisės aktas ir rengiamas“, – teigė I. Pilipienė.

„Mes suprantame vartotojų ir sveikatos priežiūros institucijų susirūpinimą dėl transriebalų poveikio sveikatai. „Nestle“ bedrovė, dirbdama kartu su tiekėjais, atnaujino savo produktus ir įvykdė įsipareigojimą iki 2016 metų pašalinti iš dalies hidrintus riebalus iš savo gaminių. Tai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas“, – sakė „Nestle Baltics“ korporatyvinių reikalų vadovė Ariana Rastauskaitė.

Panašaus atsakymo „Lietuvos žinios“ sulaukė ir iš „Mondelez“ korporatyvinių reikalų vyresniosios vadybininkės Lenkijos ir Baltijos šalims Agnieszkos Kępińskos-Sadowskos. Ši gamintoja taip pat kelerius metus nenaudoja iš dalies hidrintų riebalų, kurie yra pagrindinis transriebalų šaltinis. A. Kępińska-Sadowska teigė, kad „Mondelez“ yra pasirašiusi Tarptautinio maisto ir gėrimų aljanso (IFBA) įsipareigojimą iki 2018 metų pabaigos produktuose turėti mažiau kaip 1 g pramoniniu būdu pagamintų transriebalų 100 g riebalų.

Reikalavimą įvykdys pirma laiko

Lietuva bus tarp pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, ribojančių RRT kiekį gaminiuose, o didžiausi saldainių fabrikai yra Lenkijoje ir Vokietijoje, kur tokių ribojimų nėra.

„Vilniaus pergalė“ nuo šių metų kovo 1-osios nebegamins jokių produktų, kuriuose 100 g riebalų būtų daugiau kaip 2 g riebalų rūgščių transizomerų, tačiau sveikesni saldainiai neišvengiamai brangs penktadaliu.

Šios akcinės bendrovės rinkodaros vadovas Justas Razmus pabrėžė, jog „Vilniaus pergalė“ termino „transriebalai“ nevartoja, aptarinėjamą darinį vadina riebalų rūgščių transizomerais (RRT). Šiuo metu sostinės saldainių gamintojai gamina 390 savo skoniu ir sudėtimi skirtingų gaminių, 19-os gaminių receptūrose naudojami iš dalies hidrinti augaliniai riebalai, kurių 100 g yra daugiau kaip 2 g RRT.

„Apskritai gamyboje naudojame 9 skirtingas riebalų rūšis, tik keliose iš jų RRT kiekis viršija būsimas maksimalias normas. Svarbu žinoti, kad šokolado plytelėse ir šokoladiniuose saldainiuose riebalai su riebalų rūgščių transizomerais nenaudojami, jie yra kartais naudojami ekonominės klasės sveriamuose saldainiuose“, – sakė bendrovės rinkodaros vadovas.

Pasak J. Razmaus, gamyboje transriebalai yra naudojami dėl gerų technologinių savybių: pagamintas produktas greičiau stingsta (taip suvartojama mažiau energijos šaldant saldainius), gaminiui suteikiama daugiau blizgumo, o ir skonis vertinamas geriau. „Mūsų skonio degustacijų rezultatai parodė, kad iš 36 gaminių, kurie buvo pagaminti su riebalais be riebalų rūgščių transizomerų, net 30 buvo įvertinti 1–2 balais žemiau nei esami gaminiai“, – tvirtino pašnekovas.

SAM atstovų teigimu, maisto gamintojai tokius riebalus naudoja tam, kad pailgintų produkto tinkamumo vartoti terminą, sulėtintų jo senėjimą, oksidaciją, apkartimą ir skonio blogėjimą.

Produkcijos kaina šoktelės

Siekdama įgyvendinti reikalavimus, „Vilniaus pergalė“ RRT pakeis kitais augaliniais riebalais, pavyzdžiui, frakcionuotais augaliniais riebalais arba visiškai hidrintais riebalais, kuriuose nesusidaro RRT.

„Esminis skirtumas gamyboje – augalinių riebalų mišinių be RRT kristalizacijos laikas yra ilgesnis nei iš dalies hidrintų riebalų. Todėl turėsime pailginti dabar naudojamų šaldytuvų laiką ir dėl to turėsime perkelti dvi gamybos linijas“, – sakė J. Razmus.

Ne tokius palankius sveikatai riebalus sostinės saldainių ir šokolado plytelių gamintojai naudoja ekonominio segmento saldainių gamybai, siekdami efektyvesnės gamybos ir mažesnės kainos.

„Augant produkto gamybos savikainai neišvengiamai didės ir galutinė kaina. Apskaičiavome, kad ekonominio segmento produktai pabrangs nuo 12 iki 20 procentų“, – patikino bendrovės rinkodaros vadovas.

Tikisi vienodų konkurencinių sąlygų

Tiek šalies saldainių gamintojai, tiek įvairių institucijų atstovai teigia, kad dažniausiai ir gausiausiai RRT yra naudojami Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos gaminiams. SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas neslėpė: kai kuriuose iš Rytų šalių importuotuose saldainiuose transriebalai sudaro vos ne pusę esančių riebalų kiekio.

„Lietuva bus tarp pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, ribojančių RRT kiekį gaminiuose, o didžiausi saldainių fabrikai yra Lenkijoje ir Vokietijoje, kur tokių ribojimų nėra. Kadangi prekių judėjimas Bendrijos erdvėje yra laisvas, tikimės kruopštaus atsakingų organizacijų darbo kontroliuojant ne tik vietoje gaminamų, bet ir importuojamų gaminių sudėtis, kad šalyje būtų sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos visiems gamintojams“, – vylėsi „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas J. Razmus.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kontroliuoja ir užtikrina, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami maisto produktai būtų saugūs ir kokybiški. Įsigaliojus minėtam teisės aktui, VMVT taip pat kontroliuos, kaip laikomasi jo nuostatų“, – tvirtino VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Ruzgytė.

SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas pabrėžė, kad transriebalų dažniausiai būna ne tik saldainiuose, bet ir kituose konditerijos gaminiuose: pyragaičiuose, šokoladu glaistytuose ar kremu perteptuose gaminiuose, šaldytoje tešloje ir jos produktuose (pavyzdžiui, šaldytose picose), taip pat gruzdintose bulvytėse, pūstuose kukurūzuose ir kituose gruzdintuose ar spragintuose gaminiuose.

Jis tvirtino, kad SAM atstovai nuolat susitinka su gamintojais, primena jiems apie artėjančias permainas. „Kiek žinome, gamintojai keičia technologijas ir receptūras, kad maistas būtų sveikesnis“, – kalbėjo ministerijos atstovas.

„Viešojo maitinimo patiekaluose daugiausia transriebalų būna skrudinti bei gruzdinti skirtuose aliejuose, nes tokie aliejai ilgiau laikosi, tačiau vartotojų sveikatai yra nepalankūs. Transriebalai susidaro ilgai kaitinant aliejus ar pramonėje hidrinant augalinius riebalus – prie nesočiųjų riebalų jungčių juose prisijungia vandenilio atomai „trans“ padėtyje. Visiškai hidrintuose riebaluose vandenilis būna „cis“ padėtyje, todėl jie, kaip ir natūralūs sotieji riebalai, nors ir taip pat sveikatai nepalankūs, tačiau yra mažiau toksiški už iš dalies hidrintus riebalus“, – sakė A. Kranauskas.

Pasak SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjo, gamtoje aptinkami transriebalai yra tokie pat kenksmingi kaip ir pramoniniai, tačiau tenka juos toleruoti, nes jie neišvengiami – iš sviesto, sūrio ar grietinės jų nepašalinsi, o štai pramonės gaminamuose riebaluose jų kiekį lengvai galima valdyti. Tad norintiems saugoti sveikatą ir mažiau gauti natūralių transriebalų reikia rinktis liesesnius pieno produktus bei liesesnę jautieną ar avieną.

A. Kranauskas priminė, kad minėtos normos reikalavimas bus keliamas ir viešajam maitinimui bei įsigalios nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos, o maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis nedidelis (t. y. iki 3 proc.), transriebalų bus leidžiama naudoti iki 10 g 100 g riebalų. Ši nuostata, beje, apima tik pramoniniu būdu gautus transriebalus, bet netaikoma natūraliems transriebalams, kurių nemažai yra pieno riebaluose – svieste, sūryje, grietinėje bei šiek tiek jautienoje ir avienoje.

„Daugelis mano, kad transriebalų yra margarine, nes šis gaminamas hidrinant (sukietinant) augalinius riebalus. Tačiau tai buvo įprasta praėjusiame amžiuje, bet ne dabar. Šiuo metu daugumos rūšių margarinas gaminamas nehidrinimo būdu ir transriebalai jame nesusidaro“, – margariną reabilitavo A. Kranauskas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"