Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Prievolė – mokėti sau atlyginimą iš santaupų 

2018 lapkričio 15 d. 08:41
Tokia valstybės nustatyta tvarka ypač nesąžininga tuomet, kai naują įmonę įkūręs asmuo lygiagrečiai dirba kitą darbą, už jį gauna pajamas, nuo kurių moka mokesčius, taigi yra draustas socialiniu draudimu. /
Tokia valstybės nustatyta tvarka ypač nesąžininga tuomet, kai naują įmonę įkūręs asmuo lygiagrečiai dirba kitą darbą, už jį gauna pajamas, nuo kurių moka mokesčius, taigi yra draustas socialiniu draudimu. /
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvos valdžia daug kalba apie tariamą paramą pradedančiajam verslui, tačiau bet kokią bendrovę ar viešąją įstaigą įsteigusiam asmeniui jau tą pačią dieną reikia įdarbinti jos vadovą – dažnai juo tampa pats steigėjas. Tai reiškia, kad mokėti sau atlyginimą tenka iškart, nors reali veikla dar nepradėta ir pajamų negeneruoja. Tokiu būdu dar labiau išpučiamos ir taip didelės investicijos, reikalingos pradedant naują verslą.

Daugeliu atvejų juridinį asmenį įsteigęs žmogus privalo iš karto pasamdyti įmonės direktorių ir neretai šias pareigas prisiima pats. Tačiau nuo pat pirmos dienos mokėti atlyginimą sau gali būti problemiška, jeigu įsteigta įmonė veiklos iškart nevykdo ir neturi jokių pajamų – tik išlaidas, pavyzdžiui, įsikuriant patalpose, samdant specialistus interneto svetainei sukurti, tvarkant veiklos procesus ir pan.

Visą pasirengimo pradėti realų įmonės verslą laikotarpį įmonės steigėjas turi įnešti savo asmeninių lėšų į naujosios įmonės banko sąskaitą ir mokėti sau atlyginimą, nemenką dalį atriekdamas mokesčiams valstybei.

Įsikūrimo laikotarpis gali trukti ir metus, o atidėti juridinio asmens steigimą yra komplikuota, mat sąskaitas tenka apmokėti juridinio asmens vardu. Tai reiškia, kad visą pasirengimo pradėti realų verslą laikotarpį savininkas turi įnešti savo asmeninių santaupų arba kitų lėšų į naujosios įmonės banko sąskaitą ir mokėti sau atlyginimą, nemenką dalį atriekdamas mokesčiams valstybei.

Dar nevykdanti veiklos, tačiau jau bemaž metus sau atlyginimą kaip savo įmonės direktorei mokanti Greta (pavardė redakcijai žinoma) pabrėžė, kad tokia valstybės nustatyta tvarka ypač nesąžininga tuomet, kai naują įmonę įkūręs asmuo lygiagrečiai dirba kitą darbą, už jį gauna pajamas, nuo kurių moka mokesčius, taigi yra draustas socialiniu draudimu.

Greta, įsteigusi viešąją įstaigą ir ruošdamasi naujai veiklai, vykdo individualią veiklą, iš jos pajamų moka mokesčius ir išsiverčia. „Viena situacija, kai žmogus nedirba, taigi nemoka įmokų „Sodrai“, ir visiškai kas kita, kai jis jau yra socialiai draustas ir naują verslą ima plėtoti greta kitos savo veiklos. Abiem atvejais įstatymas vienodas ir įpareigoja mokėti sau algą. Tačiau kodėl tas, kuris socialines garantijas užsitikrina iš kitos veiklos, privalo mokėti sau atlyginimą – gal jis būtų linkęs antrąja veikla užsiimti nesiekdamas pelno, bent jau kurį laiką, ir visas gautas pajamas norėtų investuoti į naują veiklą? – svarstė ji. – Manau, būtų logiška, kad įmonė kurį laiką galėtų dirbti be samdomo vadovo – tiesiog valdoma steigėjo.“

Pašnekovė nurodė, kad kas mėnesį sau turi mokėti apie 360 eurų atlyginimą (tokį atlygio dydį rekomendavo buhalteriai), o „Sodrai“ atseikėti dar apie 160 eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai – apie 3 eurus.

Viešosios įstaigos, o ne kurią nors kitą juridinio asmens formą ji sakė pasirinkusi dėl jos plėtojamai veiklai aktualios galimybės gauti paramos gavėjo statusą.

Išlygos – ne visiems

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Ieva Valeškaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galioja „Sodros“ įmokų „grindys“. O tai, anot jos, papildomai apsunkina naujai įsikūrusių įmonių prievolę mokėti atlyginimą dar negaunant pajamų. „Jei pradėjote verslą (o jį žmonės dažniausiai pradeda sukaupę asmeninių santaupų arba pasiskolinę iš banko, iš giminaičių arba iš draugų), tai pirmus kelis mėnesius, gal net metus veikla gali būti nuostolinga. Tuo tarpu reikia mokėti mokesčius nuo visos minimalios mėnesinės algos“, – pažymėjo ekspertė.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ji priminė, kad savarankiškai dirbantys asmenys pirmus metus yra atleisti nuo dalies mokesčių – esą lyg ir suvokiama, kad pradėti verslą yra gana sudėtinga. Tačiau tokių išlygų negauna įmonių steigėjai. „Vadinasi, vienoms asmenų grupėms, pradedančioms verslą, taikomos vienokios sąlygos (dirbantys savarankiškai gali metus nesidrausti socialiniu draudimu), o įmonę įkūrę asmenys draustis privalo, net jeigu iš veiklos negauna pajamų, be to, privalo mokėti socialines įmokas nuo minimalios algos“, – kalbėjo I. Valeškaitė.

Ji pridūrė, kad su kitais kreditoriais, pavyzdžiui, žaliavų tiekėjais, galima sutarti mokėjimą atidėti, tarkim, 90 dienų, o su valstybe tokios galimybės susitarti nėra. „Nesvarbu, ar įmonė turi pajamų, ar ne – valstybė dar ir sąskaitas užblokuos, taip užkirsdama kelią vykdyti veiklą“, – pabrėžė pašnekovė.

Ieva Valeškaitė."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Ieva Valeškaitė."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Logiška išeitis – „atostogos“ nuo mokesčių

LLRI ekspertės I. Valeškaitės manymu, būtų logiška, jei pradedantiems verslą žmonėms būtų taikomos išimtys. Tačiau visiškai atleisti nuo prievolės mokėti atlyginimą sau, jeigu jie tuo pat metu dirba kitame darbe, esą būtų rizikinga, mat galėtų atsirasti įvairių landų piktnaudžiauti.

I. Valeškaitės manymu, verslą įkūręs steigėjas galėtų kurį laiką savęs ar kito vadovu įdarbinto asmens nedrausti – tai palengvintų finansinę naštą, tačiau įpareigotų vadovą prisiimti papildomą riziką. „Manyčiau, neblogas dalykas būtų leisti šiems žmonėms nesidrausti ir būti nedraustiems. Nes jei jie būtų draudžiami valstybės lėšomis, tuomet būtų nelabai sąžininga kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu – jau ir taip turime labai daug valstybės lėšomis draudžiamų asmenų. Toks variantas tikriausiai būtų ganėtinai logiškas, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma vadovų yra įmonių savininkai. Taigi įmonės savininkas ir vadovas turėtų pagalvoti apie riziką ir iš anksto pasitaupyti pinigų tam atvejui, jeigu susirgtų. Tiesa, tai aktualiau tiems, kurie niekur kitur nedirba, nes dirbantys keliose darbovietėse yra apdrausti“, – svarstė ekspertė.

Ji pažymėjo, kad keletą metų atliekamas tyrimas apie verslininko vaidmenį rodo, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių verslininką sieja su rizika. „Verslas apskritai yra suprantamas kaip rizikinga veikla. Pradėdamas verslą susiduriate su daugybe neapibrėžtumų: ar klientams patiks jūsų prekė, ar jai atsiras rinka ir kokio dydžio ji bus, ar nesusidursite su gamybiniu broku ir pan. Papildomas valstybės finansinis spaudimas mokėti mokesčius netgi nuo minimalių sumų žmonių tikrai nepadrąsina imtis verslo, nors jie galiausiai sukuria darbo vietą ne tik sau, bet ir daugeliui kitų. Taigi vienų ar net trejų metų „atostogos“ nuo mokesčių, su sąlyga, kad asmuo negaus išmokų, gal būtų neblogas sprendimas, norint paraginti žmones kurti verslus“, – kalbėjo I. Valeškaitė.

Nėra pagrindo reformoms

Jolanta Miloš, agentūros „Versli Lietuva“ Verslumo departamento Regionų plėtros grupės vadovė, „Lietuvos žinioms“ sakė, kad steigiant uždarąją akcinę bendrovę yra dvi sąlygos, kurios turi būti įvykdytos dėl personalo: sukurta įmonė turi iš karto įdarbinti vadovą ir su juo pasirašyti darbo sutartį bei turėti buhalterį arba pasirašyti sutartį su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone. Anot jos, dažniausiai verslo pradžioje įmonės vadovas ir yra steigėjas, vienintelis darbuotojas įmonėje.

„UAB vadovas yra asmuo, kuris turi teisę pasirašyti sutartis ir tvarkyti visus kitus formalumus UAB'o vardu, taip nustato įstatymai. Tad darbo sutartis yra pagrindas šiems santykiams sudaryti. Kol kas UAB neturi savanoriškais pagrindais dirbančio asmens įteisinimo, kad jis galėtų atsakyti už įmonės santykius“, – aiškino J. Miloš.

Visą pasirengimo pradėti realų įmonės verslą laikotarpį įmonės steigėjas turi įnešti savo asmeninių lėšų į naujosios įmonės banko sąskaitą ir mokėti sau atlyginimą, nemenką dalį atriekdamas mokesčiams valstybei."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Visą pasirengimo pradėti realų įmonės verslą laikotarpį įmonės steigėjas turi įnešti savo asmeninių lėšų į naujosios įmonės banko sąskaitą ir mokėti sau atlyginimą, nemenką dalį atriekdamas mokesčiams valstybei."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kaip žinoma, darbo sutartyje nustatomas mėnesinis atlyginimas, reikia mokėti visus su darbo santykiais susijusius mokesčius. Jie užtikrina garantijas bei darbo stažo kaupimą. Įmonės vadovas, kaip pabrėžė pašnekovė, pats nusprendžia, kokia dalimi etato jis dirbs. Jei tai yra papildoma veikla ir kitoje darbovietėje mokami visi mokesčiai, vadovas esą gali save įdarbinti bent 1 valandai per mėnesį ir mokėti visus mokesčius nuo atlyginimo antroje darbovietėje. Šie mokesčiai, anot jos, tikrai nėra tokie dideli.

Tokia valstybės nustatyta tvarka ypač nesąžininga tuomet, kai naują įmonę įkūręs asmuo lygiagrečiai dirba kitą darbą, už jį gauna pajamas, nuo kurių moka mokesčius, taigi yra draustas socialiniu draudimu.

„Kitas variantas, kuris suteikia lengvatų pradedant verslą, jei tai yra papildoma veikla, – steigti mažąją bendriją (MB). Pasirinkus šią veiklos formą nėra prievolės MB nariui išsiimti lėšų asmeninėms reikmėms ir mokėti socialinių mokesčių. Steigiant MB, yra galimybė nemokėti socialinio draudimo įmokų, net jeigu lėšos bus išimtos asmeniniams poreikiams, pavyzdžiui, MB nariams, kuriems tai yra pirma savarankiška veikla nuo 2018 metų sausio 1 dienos, asmenims, gaunantiems netekto darbingumo pensiją, senatvės pensiją ir kt. Šiais atvejais privaloma sumokėti PSD ir GPM. Tačiau kyla rizika – šis laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą. O vėliau, kai veikla jau įgauna pagreitį, yra generuojamos didesnės pajamos ar dėl kitų priežasčių, MB galima restruktūrizuoti į UAB“, – aiškino J. Miloš.

Jos manymu, tiems, kurie nori užsiimti papildoma veikla ir daugiau investuoti į įmonės kūrimą, MB yra tokia juridinė forma, kuri suteikia tokią galimybę, tuo labiau kad perėjimas nuo MB į UAB nėra sudėtingas.

„Tad verslą pradedantis asmuo turi pasirinkimą ir nėra tikslo reformuoti UAB valdymo mechanizmo. Tuo labiau kad verslas yra suinteresuotas uždirbti, ir pradinės išlaidos visada būna nemažos, o veiklą vykdant protingai ir strategiškai, šios išlaidos ilguoju laikotarpiu išsilygina“, – sakė „Versli Lietuva“ specialistė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"