Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Prekybos centrų darbo laiko ribojimas bus nuostolingas 

2018 spalio 12 d. 06:00
Apie pusę visų didžiųjų prekybos centrų, kurie nebedirbtų sekmadieniais ir švenčių dienomis, nesudarytų galimybių dirbti ir smulkiems jų patalpų nuomininkams.
Apie pusę visų didžiųjų prekybos centrų, kurie nebedirbtų sekmadieniais ir švenčių dienomis, nesudarytų galimybių dirbti ir smulkiems jų patalpų nuomininkams.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakytas tyrimas rodo, kad apribojus tinklinių parduotuvių darbo laiką sekmadieniais ir per valstybines šventes valstybės negautos pajamos siektų 68,2 mln. eurų, iš kurių 53 mln. eurų sumažėtų surinktos pridėtinės vertės mokesčio pajamos.

Skaičiuojama, kad griežčiausiai ribojant tinklų prekybos laiką parduotuvės nedirbtų apie 62 dienas per metus. 48 proc. šiomis dienomis negautų pajamų persiskirstytų į kitas darbo dienas, tik 9,5 proc. atitektų degalinėms, 12,5 proc. – restoranams, alternatyvioms veikloms ir panašiai, o vartojimo sumažėjimas, kaip teigiama, siektų 30 procentų. „Lietuva bet kokiu atveju yra mažai taupanti valstybė, todėl tikėtina, kad žmonės anksčiau ar vėliau tuos pinigus kažkur išleistų, bet šokas būtų gana didelis“, – tvirtino tyrimą atlikusios konsultacijų įmonės ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Jeigu prekyba būtų ribojama tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, pokyčiai būtų mažiausi – būtų prarastos 134 darbo vietos, vartojimas sumažėtų 8,7 mln. eurų, o valstybės pajamos – 2,2 mln. eurų.

Neigiamas prekybos laiko ribojimo pasekmes, kaip skaičiuoja tyrėjai, esą pajustų ir dalis smulkiojo verslo – jis prarastų daugiau nei 2 tūkst. prekybos ir paslaugų vietų ir daugiau negu 6 tūkst. darbuotojų, dirbančių šalia prekybos tinklų – pavyzdžiui, kirpyklose, taisyklose, vaistinėse, kavinėse ar specializuotose parduotuvėse.

„Galima daryti prielaidą, kad apie pusę visų didžiųjų prekybos centrų, kurie nebedirbtų sekmadieniais ir švenčių dienomis, nesudarytų galimybių dirbti ir kitiems prekybos centrų nuomininkams“, – sakė ESTEP analitikas Titas Budreika. Jis tikino, kad bet koks mažmeninės prekybos ribojimas iš esmės neprisideda prie konkurencijos didinimo, todėl nėra paskatų ir kainoms mažėti, o apsiperkant tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, kur kainos yra didesnės, dalies gyventojų išlaidos gali ir išaugti.

Tyrėjų teigimu, pastaruoju metu prekybos laiko ribojimai buvo liberalizuoti aštuoniose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o sugriežtinti Vengrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. 2015-aisiais Vengrijoje įvesti ribojimai po vienų metų buvo atšaukti, Čekijoje dėl jų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šis savo verdikto dar nėra paskelbęs. Lenkijoje parduotuvių veiklos ribojimai taikomi nuo šių metų kovo ir bus nuosekliai griežtinami iki 2020 metų.

K. Maniokas nurodė, kaip verslas Lenkijoje reagavo į teisinius apribojimus: prekybos centrai pakeitė darbuotojų darbo laiką – pridėjo daugiau valandų penktadieniais ir šeštadieniais, įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kurios metu pasiruošiama naujai prekybos savaitei. „Degalinių savininkai pasinaudojo pertvarka išplėsdami asortimentą – dabar Lenkijos degalinėse galima nusipirkti šviežios mėsos, avalynės, papuošalų, kosmetikos ir elektronikos prekių“, – tvirtino jis.

Kaip teigė K. Maniokas, Lietuvos degalinės taip pat pasinaudotų pokyčiais pagerindamos savo pozicijas rinkoje, jų metinė apyvarta griežčiausių ribojimų atveju išaugtų 84,8 mln. eurų. „Tačiau vartotojų išlaidos kasdienėms prekėms dėl to turėtų didėti. Sekmadieniais ir švenčių dienomis galėdami apsipirkti tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, pirkėjai išleistų daugiau, nes ir šiuo metu maisto prekių kainos degalinėse yra apie 20 proc. didesnės nei prekybos tinklų parduotuvėse“, – pabrėžė K. Maniokas.

ESTEP analitikų teigimu, liberalizuoti rinką ir mažinti teisinių apribojimų ES nares skatina ir Europos Komisija, rekomenduojanti peržiūrėti parduotuvių darbo laiko ribojimus, nes jie daro reikšmingą įtaką parduotuvių prieinamumui vartotojams ir blogina tradicinių parduotuvių konkurencinę padėtį, palyginti su elektronine prekyba.

Šiuo metu dėl didžiųjų prekybos centrų darbo laiko ribojimo diskutuoja Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovai.

„Lietuvos žinių“ inf., BNS

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"