Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Prekybininkai ryžtasi tapti gamintojais pasitelkę paramą 

2018 gruodžio 5 d. 10:00
Bendrovės nuotrauka

Nors prekyba yra pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių forma, verslo hierarchijoje gamybininkai visuomet buvo aukštesnė kasta už prekybininkus. Neretai susiduriame su pavyzdžiais, kai išbandę pastarąją sritį, verslininkai apsisprendžia lipti ant aukštesnio laiptelio. Kas lemia jų apsisprendimą?

Sakoma, kad gamyba – tai pagrindas, ant kurio galima statyti valstybę. Tai nėra skambūs žodžiai, mat per sunkmetį išliko beveik visos gamybinės įmonės. Nors gamyba yra rizikingesnė sritis, kai kurių verslo atstovų nuomone, ji – ir kūrybiškesnė. Be to, prekyboje vyksta aštresnė konkurencinė kova. Vis dėlto dažniausiai apsisprendimą lemia tai, kad gamyba sukuria didesnę pridėtinę vertę.

Sakoma, kad gamyba – tai pagrindas, ant kurio galima statyti valstybę. Tai nėra skambūs žodžiai, mat per sunkmetį išliko beveik visos gamybinės įmonės.

Įmonė „Bonum Wood“, kuri ketverius metus vertėsi prekyba, nuo 2016-ųjų pradėjo išskirtinio dizaino medinių grindų gamybą. Įmonės vadovas Gintaras Glicas tvirtino, kad sprendimas buvo neišvengiamas. „Pardavinėdami grindis objektyviai nustatėme klientų poreikius, jų lūkesčius ir kuo toliau, tuo labiau matėme, kad mums darosi vis sunkiau juos patenkinti grindis tiesiog perparduodant. Dėl to investavome į savo gamybą. Gamyklą pastatėme ir įrangą pirkome būtent tokią, kad galėtume orientuotis į pridėtinės vertės kūrimą, lankstumą ir individualumą, nueinant nuo standartinės gamybos“, – sakė G. Glicas.

Nors „Bonum Wood“ kaip gamybininkės stažas perpus trumpesnis nei patirtis prekyboje, įmonės vadovas teigė, kad pasirinkimas buvo tinkamas ir laiku padarytas. „Manome, kad jei nebūtume priėmę šio sprendimo, šiandien vargu ar apskritai būtume dirbę arba mums būtų tekę kardinaliai pakeisti veiklos kryptį. Mūsų kryptis yra individualūs užsakymai, dirbame su lyderiaujančiais architektais, interjero studijomis, tad tenka imtis pačių sudėtingiausių užsakymų, kurių nepavyktų įgyvendinti neturint savos gamybos“, – tvirtino verslininkas.

Pirmoji „Bonum Wood“ gamykla veikia Parudaminyje, tačiau ten jau gamybos pradžioje buvo ankšta. „Pradėjome didelę plėtrą, parašėme projektą Lietuvos verslo paramos agentūrai paramai gauti ir jį laimėjome. Pagal agentūros sąlygas negalėjome tęsti plėtros Vilniaus regione, todėl pasirinkome Panevėžį. Plėstis mus verčia ambicijos, vis daugėjantys užsakymai, o išsilaikyti konkurencinėje kovoje leidžia mūsų lankstumas, darbas su individualiais užsakymais, atrastas savas identitetas“, – teigė G. Glicas.

Abejoti neleido auganti rinka

„Frevini“ – naujai įsteigta bendrovė, sukūrusi modernią medžio grindų dangos gamybos įmonę. Įmonės akcininko sukaupta ilgametė patirtis medžio grindų gamybos, dizaino ir prekybos srityse, turimi asmeniniai ryšiai su galimais produktų platintojais bei auganti medinių grindų rinka paskatino pradėti terasinių, fasadinių lentų, gulekšnių ir parketlenčių iš natūralios ir termiškai modifikuotos medienos gamybą.

Naujos įmonės akcininkai yra vilniečiai, todėl norint pasinaudoti „Regio Invest LT+“ finansiniu instrumentu vietą gamybai teko rinktis atmetant tris didžiuosius šalies miestus. Akys krypo į Ukmergę, Panevėžį ir Šiaulius, pastarajame mieste pavyko rasti labai geras patalpas.

Idėjai įgyvendinti prireikė vos pusantrų metų. „Tačiau be Europos Sąjungos (ES) paramos mes tikrai nebūtume to padarę, nebūtume galėję įsigyti naujos modernios ir inovacinės įrangos. Iš kitų nedidelių parketo gamybos įmonių išsiskiriame savo technologija“, – neslėpė bendrovės direktorius Vaidotas Matusevičius. Gamyba Šiauliuose nėra visiškai automatizuota, tačiau rankų darbo „Frevini“ yra mažiau nei kitose panašaus profilio įmonėse.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Mūsų sukurtas produktas gali būti patrauklus visame pasaulyje. Mes turime žinių, pigesnę darbo jėgą, žaliavų, gerą strateginę vietą: netoli jūra, o konteineriai palyginti pigūs. Nemažas privalumas yra tai, kad į konteinerį galima pakrauti tiek prekių, jog transportas bendroje išlaidų sąmatoje sudarys tik iki 5 procentų“, – sakė V. Matusevičius.

Dėl realizacijos nesibaimina

Visagino bendrovė „Barauba“ veiklą pradėjo 2016 metais nuo prekybos metalo žaliavomis ir gaminiais. Neseniai ji apsisprendė iš esmės pakeisti veiklos pobūdį ir pradėti gaminti rinkos poreikius atitinkančius produktus: nerūdijančio plieno talpyklas ir rezervuarus skystiems ir biriems produktams laikyti. Pasinaudojusi ES lėšomis, „Barauba“ ketina įdiegti analogų Lietuvoje ir Europoje neturinčią modernią gamybos liniją. Šiuo metu bendrovėje vyksta pasirengimo įgyvendinti projektą darbai, jau užsakyta gamybos linija. Ją sudarys 15 skirtingų staklių, kurių pagrindiniai tiekėjai yra italai.

Visaginiečiai visiškai nesibaimina dėl produkcijos realizacijos, bendrovė jau yra sudariusi sutartis su Belgijos, Rusijos ir Skandinavijos pieno gamintojais. Talpyklas ir rezervuarus skystiems ir biriems produktams visaginiečiai gamins iš aukščiausios kokybės medžiagų, taikydami šiuolaikišką, unikalią, didelio efektyvumo nerūdijančio plieno apdirbimo spyruoklinę technologiją.

Atvirkščias pavyzdys

Nors bendrovės „Valtinė“ vadovas Romas Cesiulis taip pat nuėjo verslo kelią nuo paslaugų tiekėjo, prekybininko ir gamybininko, savo pavyzdį vadina atvirkštiniu. „Dabar mūsų šeimos versle gamyba užima nedidelę veiklos dalį. Tebegaminame valtis iš užsakytų pusfabrikačių, tačiau verčiamės ir prekyba, atstovaujame keliems produktams, pagrindines pajamas gauname iš prekybos, taip pat teikiame serviso paslaugas“, – aiškino R. Cesiulis.

Prieš 15 metų iš sostinės persikėlęs į Midūnus (Molėtų r.) vyriškis gamtos pomėgį pavertė vandens turizmo inventoriaus nuomos verslu. Posūkį nulėmė darbuotojų trūkumas – R. Cesiulis pradėjo prekiauti valtimis bei kitu vandens turizmo inventoriumi. Netrukus suprato, kad ir pats galėtų gaminti valtis, ir nėrė į šią sritį.

„Specialistų ir patalpų stygius, maža gamybos apimtis, neleidžianti optimizuoti išlaidų, siaura vietos rinka – tai buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių pradėjome vėl labiau plėtoti prekybą. Supratome, kad papildomos investicijos ir papildomos pajėgos nelabai atsipirks ir nekurs pridėtinės vertės“, – sakė „Valtinės“ vadovas. Per metus verslininkas parduoda apie 500 valčių.

Tiek „Barauba“, tiek „Frevini“, nusprendusios prekybą iškeisti į gamybą, idėjoms įgyvendinti pasitelkė ES paramą. „Valtinės“ vadovas taip pat prisipažįsta svarstantis, kad gal vertėtų imti banko paskolą arba rengti projektą. Jo galva kupina idėjų. „Svarstau ir apie laivą, varomą elektros variklio, ir apie tai, kaip pagaminti bateriją, tačiau matau dar daug nepadarytų darbų toje veikloje, kuria užsiimame, todėl tenka tenkintis tuo, kas duoda grąžą čia ir dabar“, – sakė bendrovės vadovas.

Kol kas R. Cesiulis su savo valtimis nesidairo ir į užsienio rinkas. Jo žodžiais, tokių produktų trūkumo ten taip pat nėra, todėl reikėtų siūlyti arba ką nors naujo, arba pigesnio. „Kol kas man dar nepavyko atrasti produkto, kurį pavyktų pagaminti už mažą kainą, arba tokio, kuris pirkėjus nustebintų ir visi jo norėtų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"