Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Prekių klastotės – pavojus sveikatai ar net gyvybei 

2019 sausio 15 d. 16:00
Vartotojas, pirkdamas suklastotą dviratininko šalmą, kuris neatitinka originalios prekės gamintojo reikalavimų, tikrai negali būti garantuotas, kad jis apsaugos vartotojo galvą nuo smūgio.
Vartotojas, pirkdamas suklastotą dviratininko šalmą, kuris neatitinka originalios prekės gamintojo reikalavimų, tikrai negali būti garantuotas, kad jis apsaugos vartotojo galvą nuo smūgio.
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Daugėjant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų prekių klastočių statistika šokiruoja. Prekyba padirbtomis prekėmis nuolat didėja ir kelia ekonominių nuostolių, tačiau svarbiausia – jos gali smarkiai pakenkti pirkėjų sveikatai.

„Šiuo metu pasaulinė prekyba suklastotomis prekėmis iš tiesų klesti. Didžiąją dalį jų sudaro drabužiai ir mados aksesuarai, tačiau stebima tendencija, kad ši prekyba pereina nuo palyginti nekenksmingų daiktų, kaip antai avalynė ar drabužiai, prie tokių prekių kaip vaistai, įvairūs pesticidai, asmens higienos priežiūros priemonės, įvairūs elektronikos prietaisai, automobilių atsarginės detalės ir pan., – aiškina Mykolas Jakutis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas. – Prekyba suklastotomis prekėmis nėra vien ekonomiškai nuostolinga. Ji jau tampa ir visuomenės sveikatos problema.“

Vilioja kainomis

Su klastotėmis susijusi rizika, pasak M. Jakučio, ne visada akivaizdi ir suprantama vartotojams, tačiau saugumo ir sveikatos pasekmės gali būti labai sunkios ar net pavojingos gyvybei. Tokių prekių gamintojų pagrindinis tikslas – kuo didesnis pelnas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Vartotojų gerovės paisoma labai retai. Dauguma padirbtų prekių yra labai prastos kokybės, net gali būti pagamintos iš kenksmingų medžiagų. Nieko apie tai nežinantys pirkėjai ir vartotojai rizikuoja susirgti arba patirti traumų.

M. Jakučio teigimu, prekių klastotės kelia problemų beveik visoms pramonės šakoms, pradedant treniruokliais, kuriais naudodamiesi žmonės gali rimtai susižeisti, baigiant padirbtomis automobilių saugos oro pagalvėmis. Jos nutikus avarijai gali sprogti ir ne tik neapsaugoti nuo mirtinų sužalojimų, bet dar ir smarkiai sužeisti. Kitas pavyzdys – alkoholinių gėrimų klastotės, kurių sudėtyje neretai būna variklių aušinimo arba cheminių valymo priemonių skysčių.

Padirbtos prekės dažnai kainuoja pigiau, tačiau kai kurios – panašiai tiek pat, kiek ir originalios prekės. Tik tokių klastočių gamyba atsieina gerokai mažiau negu originalų. Vienas dažnų pavyzdžių – įvairi saugumo įranga. Pasak M. Jakučio, vartotojas, pirkdamas neoriginalų dviratininko šalmą, kuris neatitinka originalios prekės gamintojo reikalavimų, tikrai negali būti garantuotas, kad jis apsaugos vartotojo galvą nuo smūgio. Šalmas, nors ir suklastotas, tikriausiai atrodys labai gražiai, jo kaina – irgi patraukli, tačiau didelė tikimybė, jog smūgio atveju tas šalmas tiesiog suskils ir neapsaugos dviratininko.

Dauguma suklastotų prekių yra labai prastos kokybės ir būna pagamintos iš kenksmingų medžiagų, kurios gali sukelti negalavimų ar traumų nieko apie tai nežinantiems pirkėjams ir vartotojams.

Jungtinėje Karalystėje 2018 metais atliktas tyrimas parodė, kad 1 iš 10 vartotojų, įsigijusių padirbtą prekę internetu, susižalojo būtent naudodami ją pagal paskirtį. Aišku, esama ir daug skausmingesnių pavyzdžių, susijusių su suklastotomis prekėmis, kurių vartojimas turėjo mirtinų pasekmių. Šiuo atveju kalbama apie toksinį sirupą nuo kosulio, toksiniais dažais nudažytus kūdikių žaislus ar toksinę dantų pastą. Klastočių naudojimas lėmė net vaikų mirtis.

Nelengva atpažinti

Dažniausiai padirbtos prekės perkamos internetu, užsienyje, ypač trečiosiose šalyse veikiančiose internetinėse parduotuvėse. Tokiu atveju įsigijus suklastotą daiktą galima kreiptis į pardavėją ir bandyti jį grąžinti. Tačiau tikimybė, kad pardavėjas sureaguos į pirkėjo prašymą, labai maža.

Jeigu padirbtą prekę vartotojas įsigijo Lietuvos internetinėje parduotuvėje, pasak M. Jakučio, reikia nebijoti reikalauti sugrąžinti pinigus, nes įstatymai draudžia prekybą klastotėmis.

Renkantis prekę nėra nė vieno ar kelių universalių požymių, kurie leistų atpažinti, ar ji padirbta. Tad vienas esminių dalykų – būtent kaina. Suklastotos prekės visada kainuoja mažiau negu originalios. Tačiau ir tai nėra taisyklė, nes geros kokybės klastotės dažniausiai nelabai nusileidžia originalių gaminių kainai.

Siekiant apsisaugoti nuo to, svarbu prekes užsakinėti tik iš patikimų pardavėjų. Prieš įsigyjant daiktą vertėtų pasiteirauti, kokia taikoma garantija, taip pat pasidomėti apie jo grąžinimo galimybę. Tiesa, jeigu prekė užsakoma iš Kinijos, beveik visais atvejais klientas gaus klastotę.

Kita vertus, dauguma vartotojų vis tiek visais įmanomais būdais siekia įsigyti daiktą kuo pigiau – svarbiausia, kad ant jo puikuotųsi garsus prekės ženklas. Tada jau nebegalima kalbėti ir apie tokius dalykus kaip prekės atitikimas saugumo reikalavimams.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika