Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Politiko idėja apstulbino miškininkus 

2018 spalio 30 d. 06:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime registruotos Miškų įstatymo pataisos, numatančios mišku nelaikyti kirtaviečių, želdintinų miško aikščių ir žuvusių medynų. Miškininkai tikina, kad jas priėmus būtų atidaryta Pandoros skrynia – neliktų įpareigojimų iškirstą mišką atsodinti, būtų atvertas kelias keisti iškirsto miško žemės paskirtį ir miškuose kurti sodybas.

Pagal dabartinį Miškų įstatymą, į miško sąvoką patenka ir želdintinos miško aikštės, ir kirtavietės, ir žuvę medynai. Seimo valdančiajai daugumai priklausantis parlamentaras Valerijus Simulikas ragina tokią nuostatą keisti ir jų nepriskirti miškui. Esą taip būtų galima patikslinti statistiką apie realius miškų plotus.

Pagal dabartinį Miškų įstatymą, į miško sąvoką patenka ir želdintinos miško aikštės, ir kirtavietės, ir žuvę medynai.

„Žinant realią miškų situaciją atsirastų galimybė racionaliai formuoti valstybės politiką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse, racionaliau ir tiksliau nustatyti miškų kirtimų normas, efektyviau valdyti miškų ūkį bei užtikrinti miškų apsaugą ir atkūrimą“, – aiškino V. Simulikas.

Anot jo, nors skelbiama, kad Lietuvos miškingumas yra 33,5 proc., Globalinis gamtos išteklių institutas, vertindamas nuotraukas, darytas iš kosmoso, esą apskaičiavo, jog per pastaruosius 17 metų Lietuva neteko apie 282 tūkst. ha miško dangos. Tai reiškia, kad pagal dokumentus ten yra miškas, bet „laikinai nėra medžių“.

Latvijoje miškai užima 52 proc. šalies teritorijos, Estijoje – 49 procentus. Nuo Baltijos šalių kiek atsilieka kaimynė Lenkija, jos miškingumas yra apie 28 procentus.

Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas „Lietuvos žinioms“ teigė pritariantis siekiui tiksliai sužinoti, kiek iš tikrųjų mūsų šalyje yra miškų. „Kai skrendi lėktuvu virš miškų, matai, kad miškas iš tikrųjų yra tik popieriuje, o realybėje jo nėra, tik miško paskirties žemė“, – sakė jis.

E. Greimo teigimu, nėra gera praktika mišku vadinti miško žemę, kurioje tik pasodinti sodinukai ar jų apskritai dar nėra. Dabar miškams priskiriamos net ir neatsodintos kirtavietės. Todėl duomenys apie Lietuvos miškingumą yra labai netikslūs.

Sukeltų daug problemų

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog gal ir būtų galima iš miškų teritorijų išskirti kirtavietes, želdintinas miško aikštes bei žuvusius medynus, tačiau tai pareikalautų didžiulių tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių. „Kiekvieną kartą tai darant būtų privalu keisti tos teritorijos, pavyzdžiui, kirtavietės, žemės paskirtį, o tai ne tik ilgas, bet ir nemažai kainuojantis procesas“, – sakė jis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anot P. Zolubo, pakeitus žemės paskirtį neliktų jokių garantijų, kad kirtavietė bus atsodinta, nes privaloma iškirstą mišką atsodinti miško paskirties žemėje. Jei žemė nebebus miško paskirties, tai joje net ir statybos būtų galimos.

V. Simuliko pasiūlymui teigė negalįs pritarti ir Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius emeritas habil. dr. Antanas Juodvalkis. Pasak jo, šiuo metu neapželdintų miško aikščių šalies miškuose jau beveik nelikę, nebent tie, kur yra pernelyg daug drėgmės. Visur kitur jau užsodinta mišku. „Natūralu, kad kokios nors pelkės miškuose nebūtų mišku, bet būtų miško žemėje. Tačiau niekaip nesutikčiau su nuomone, kad ir kirtavietės nebūtų priskiriamos miškui. Būtų padaryta didžiausia nesąmonė“, – tikino A. Juodvalkis.

Pasak jo, miškų registro duomenys yra tikslinami kas 10 metų. Todėl, priėmus siūlomas pataisas, tikslinimai turėtų būti atliekami gerokai dažniau. Negana to, užfiksavus, kad yra kirtavietė ir ji neapželdinta, jos žemės paskirtis turėtų būti keičiama. Tačiau užsodinus mišku ne vėliau kaip per trejus metus, kaip reikalaujama, paskirtis vėl turėtų keistis.

„Na, ir kas, kad šiandien yra kirtavietė, bet ji bus atsodinta, po keleto metų toje vietoje jau oš jaunuolynas, o prabėgus dar daugiau metų – ir brandus miškas. Todėl kirtavietės privalo būti laikomos mišku. Kitaip ir būti negali“, – tvirtino A. Juodvalkis.

Daugiau nei keista

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog laikinai miško medžių netekę plotai mišku laikomi ne vien Lietuvoje, bet iš esmės ir visame pasaulyje. Toks yra bendras Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos patvirtintas miško sąvokos apibrėžimas, pagal kurį miškui priskiriami ne vien miško medžiais apaugę plotai, bet ir medžių dangos laikinai netekę plotai.

„Greta miško sąvokos dar yra medyno sąvoka, kuri apima būtent tik medžiais apaugusius miško žemės plotus, neskaitant kirtaviečių, aikščių ir kitų medžiais neapaugusių ar laikinai jų netekusių plotų. Medynai Lietuvoje užima 2,06 mln. hektarų. Tai net jei Lietuvos miškingumą skaičiuotume ne nuo miško žemės, o tik nuo medynų ploto, jis būtų 31,5 proc., arba 2 proc. mažesnis, nei skaičiuojant nuo miško žemės ploto“, – kalbėjo N. Kupstaitis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika neslėpė nusistebėjimo frakcijos kolegos pasiūlymu keisti Miškų įstatymą. Pasak jo, labai neaišku, koks iš tikrųjų tokio pasiūlymo tikslas, nes ir dabar yra visos galimybės sužinoti, kiek tiksliai Lietuvoje yra miškų. „Visos kirtavietės yra registruojamos, žinomi jų plotai. Todėl nėra sudėtinga iš bendro miškų ploto atimti kirtaviečių plotus ir taip sužinoti, kiek ir kokių Lietuvoje yra miškų“, – tikino K. Mažeika.

Pasak jo, tik įtarti galima, kad tokiais pasiūlymais siekiama sudaryti sąlygas kurti sodybas miškų kirtavietėse, želdintinose aikštėse, kur šiuo metu statyba draudžiama.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"