Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pleškina plastiką ir nemoka už taršą 

2018 lapkričio 9 d. 08:00
Kiekviena tona sudeginto plastiko į atmosferą išleidžia apie 1,43 tonos anglies dioksido./
Kiekviena tona sudeginto plastiko į atmosferą išleidžia apie 1,43 tonos anglies dioksido./
Petro Malūko nuotrauka

Atliekų deginimas, ekspertų nuomone, ypač prastas sprendimas pasaulio valstybėms sutartinai siekiant taršos mažinimo ir klimato kaitos tikslų. Didžiosios Britanijos ekspertai prognozuoja, kad ateityje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) vis daugiau išmes atliekų deginimo jėgainės ir visuomenei tai kainuos daugiau kaip 25 mlrd. svarų sterlingų.

Skaičiuojama, kad Didžiosios Britanijos atliekų deginimo jėgainės per ateinančius 30 metų į atmosferą išleis maždaug 205 mln. tonų šiltnamio dujų, tačiau už taršą nieko nemokės. Europos Sąjungos (ES) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje atliekų sektorius nedalyvauja. Taršos leidimų neperka ir nemaža dalis ES atliekas deginančių jėgainių.

Beveik pusė anglies dioksido (CO2) į atmosferą išmetama jėgainėse deginant plastiką, kai CO2 sudaro maždaug 80 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, plastiko deginimas dideliais kiekiais pagamina mažą elektros energijos kiekį, tačiau sukelia daug žalos klimato kaitai.

Praėjusią savaitę 250 pasaulio tarptautinius ženklus valdančių korporacijų, tarp jų „Coca-Cola“, „H&M“ ir „Danone“, Balyje pasirašė įsipareigojimą iki 2025 metų visą jų veikloje susiformuojantį plastiką perdirbti, antrą kartą panaudoti arba kompostuoti.

„Jokio plastiko sąvartynuose ir deginimo įrenginiuose!“ - savo „Facebook“ paskyroje džiugią žinią komentavo Martynas Nagevičius.Romo Jurgaičio nuotrauka
„Jokio plastiko sąvartynuose ir deginimo įrenginiuose!“ - savo „Facebook“ paskyroje džiugią žinią komentavo Martynas Nagevičius.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Jokio plastiko sąvartynuose ir deginimo įrenginiuose!“ – savo „Facebook“ paskyroje džiugią žinią komentavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Jungtinės Tautos tokį pramonės siekį įvertino kaip ambicingiausią priemonę kovoje su plastiko tarša, kuri ypač kenkia aplinkai ir žuvų ištekliams vandenynuose. Skaičiuojama, jog nieko nedarant 2050 metais pasaulio vandenynuose plaukios daugiau plastiko negu žuvų. Dabar kasmet į vandenynus patenka apie 8 mln. tonų plastiko butelių ir kitų plastiko atliekų. Plastikas žudo jūrų gyvybę bei per maisto grandinę patenka į žmonių organizmą ir kenkia sveikatai. Dėl to nuostolių patiria ekonomika.

Trys iš minėto susitarimo signatarių – korporacijos „Coca-Cola“, „PepsiCo“ ir „Nestle“ – neseniai buvo įvardytos kaip didžiausios plastiko teršėjos pasaulyje. Šiems prekių ženklams tenka 64 proc. JAV plastiko atliekų.

Degina ir nesuka galvos

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvoje komunalines ir pramonės atliekas degina vienintelė suomių kapitalo Klaipėdos kogeneracinė jėgainė, gaminanti elektrą ir šilumą. Plastikas sudaro 27 proc. joje deginamų atliekų (20 proc. – minkštas plastikas ir 7 proc. – kietas).

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius, specialiai mažinti deginamo plastiko kiekį Klaipėdos kogeneracinė jėgainė nesiekia. „Ką gauname, tą deginame. Geriausiu atveju siekti mažinti plastiko dalį gali tie, kurie mums tiekia atliekas. Mūsų funkcija kita – saugiai ir pagal galiojančius standartus sudeginti tai, ką gauname“, – teigė A. Kasparavičius.

"Greenpeace" demonstracija prieš plastiko taršą.Scanpix/Reuters nuotrauka
"Greenpeace" demonstracija prieš plastiko taršą.Scanpix/Reuters nuotrauka

Įmonės atstovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Klaipėdoje deginamo plastiko dalis yra stabili. „Jeigu turėtume tikslą plastiką atskirti nuo kitų atliekų, gal ir galėtume tai daryti, tačiau tokio tikslo nekeliame. Gauname bendrą atliekų masę ir ją sudeginame. O mūsų turima technologija užtikrina, kad plastiko deginimas nedaro įtakos teršalų išmetimui į aplinką“, – teigė jis.

Atsinaujinančių išteklių ir energetikos ekspertas M. Nagevičius mano, jog tai yra bendra Europos ir pasaulio problema, kad daug plastiko sudeginama ir neatskiriama iš bendro atliekų srauto. „Pasaulyje kyla bendras judėjimas visą plastiką atskirti ir perdirbti. Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos direktyva taip pat siekiama per tam tikrą laiką perdirbti vis daugiau plastiko. Bet dabar nemaža dalis plastiko Europoje vis dar keliauja į sąvartyną arba sudeginama. Bendrovės „Fortum“ kaltės dėl to nėra“, – komentavo ekspertas.

Uostamiesčio atliekų deginimo jėgainę valdanti „Fortum Klaipėda“ dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Jėgainė, kaip informavo A. Kasparavičius, per 2017 metus išmetė 134 653 tonas CO2.

Lietuvoje planuojama paleisti dar du atliekų deginimo įrenginius: Kaune jėgainę planuoja statyti „Fortum“, o Vilniuje – valstybės energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.

Beveik pusė anglies dioksido į atmosferą išmetama jėgainėse deginant plastiką, kai CO2 sudaro maždaug 80 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Kiek teršalų į atmosferą galėtų per metus išmesti šie įrenginiai, kol kas neaišku. Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus atstovų nuomone, tai kol kas įvertinti sudėtinga. Esą galutiniai sprendimai dėl Vilniaus ir Kauno įrenginių vis dar nepriimti, tačiau, pirminiais vertinimais, šios jėgainės ŠESD išmes ne daugiau nei anksčiau veikusi Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3).

Už taršą moka ne visi

Europinė direktyva nustato, jog į ES ATL prekybos sistemą įtraukiami tik kuro deginimo įrenginiai, kurių bendras nominalus šiluminis našumas didesnis negu 20 megavatų (MW).

Mažesnės galios įrenginiai už taršą nemoka. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažos galios (5–10 MW) dujų katilus turintys didieji prekybos tinklai „Senukai“ ar IKI nėra įpareigoti pirkti ATL ir taip sumokėti už taršą.

Maža to, į ES ATL prekybos sistemą iš viso neįtraukiami įrenginiai, skirti išskirtinai pavojingoms arba komunalinėms atliekoms deginti, nepriklausomai nuo šiluminio našumo.

Aplinkos ministerija aiškina, kad bendrovė „Fortum Klaipėda“ pagal sąvokos apibrėžimą nėra „atliekų deginimo įrenginys“, bet yra „bendro deginimo įrenginys“, kurio pagrindinis tikslas yra energijos gamyba ir kuris naudoja atliekas kaip įprastinį arba kaip papildomą kurą, ir todėl jis įtrauktas į ES ATL prekybos sistemą.

Ar už taršą mokės būsimos Kauno bei Vilniaus jėgainės, kol kas neaišku. „Jei tai bus atliekų deginimo įrenginys, tuomet ne, bet jei bendro deginimo įrenginys – taip“, – sakė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialistas Romualdas Brazauskas.

Europos Sąjungoje už taršą nemoka bei ATL prekybos sistemoje nedalyvauja ne tik atliekų, bet ir kiti sektoriai, pavyzdžiui, žemės ūkis, transportas, namų ūkiai. Naftos ir chemijos pramonė, cemento, keramikos ir stiklo gamyklos bei kai kurių kitų pramonės sektorių įrenginiai ES teisės aktais nustatyta tvarka privalo už taršą mokėti pirkdami ATL. Iš viso Europos Sąjungoje į ATL prekybos sistemą patenka apie 13 tūkst. tokių įrenginių, Lietuvoje – maždaug 90. „Kiekvienais metais šis skaičius keičiasi, nes vieni įrenginiai naujai paleidžiami, kiti sumažina gamybą arba bankrutuoja“, – sakė R. Brazauskas.

Prastas sprendimas

Šių metų spalio pabaigoje organizacija „United Kingdom Without Incineration Network“ (UKWIN) paskelbė ataskaitą, kurioje nagrinėjama atliekų deginimo Didžiojoje Britanijoje įtaką klimato kaitai.

Šioje 56 puslapių apimties ataskaitoje nurodoma, kad 2017 metais Didžiojoje Britanijoje 42 atliekų deginimo įrenginiai į orą išleido beveik 11 mln. tonų anglies dioksido. Apie 5 mln. tonų šio CO2 išsiskyrė deginant plastiką.

Ataskaitoje pažymima, jog plastiko deginimas daro žalą aplinkai ir tuo, kad teršėjai šiuo atveju nemoka už žalą, kurią sukelia klimato kaitai. Tyrimo autoriai teigia, kad per artimiausius 30 metų visose šiuo metu Didžiojoje Britanijoje veikiančiose deginimo jėgainėse sudeginto iškastinio kuro sąnaudos visuomenei kainuos daugiau kaip 25 mlrd. svarų sterlingų, nes į atmosferą bus išmesta maždaug 205 mln. tonų anglies dioksido.

Kiekviena tona sudeginto plastiko į atmosferą išleidžia apie 1,43 tonos anglies dioksido. O įprastas atliekų deginimo įrenginys, pastatytas iki 2020 metų, išleis apie 2,8 mln. tonų CO2 per ateinančius 30 metų. Net jeigu atsižvelgiama į elektros energijos gamybą, tai reiškia, kad deginimo jėgainėse yra generuojama apie 1,6 mln. tonų CO2 daugiau nei siunčiant tas pačias atliekas į sąvartynus.

UKWIN asocijuotas koordinatorius Joshas Dowenas atkreipia dėmesį į minėto tyrimo išvadą, kad plastiko deginimas dideliais kiekiais pagamina mažą elektros energijos kiekį, tačiau sukelia daug žalos klimato kaitai.

Anot J. Doweno, tie, kurie pelnosi iš deginamų atliekų, turėtų susimokėti ir nelikti skolingi visuomenei, nes būtent šie asmenys pelnosi šiltnamio efekto sąskaita. „Deginimo poveikis klimato kaitai yra didesnis nei sąvartynų. Dauguma sudegusių medžiagų gali ir turėtų būti perdirbamos arba kompostuojamos. Atėjo laikas nustoti galvoti apie atliekas kaip apie potencialią deginimo žaliavą bei pripažinti, kad turime sumažinti vartojimą ir daugiau atliekų perdirbti“, – teigė J. Dowenas.

„Jokio plastiko sąvartynuose ir deginimo įrenginiuose!“ – savo „Facebook“ paskyroje džiugią žinią komentavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Lietuvos aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus specialistai nelinkę vienareikšmiškai pritarti britų ekspertų išvadoms, kad atliekų deginimo poveikis klimato kaitai yra didesnis nei sąvartynų. „Vienareikšmiškai sunku būtų pritarti, nes iš esmės tai priklauso nuo deponuojamų atliekų sudėties sąvartyne ir, pavyzdžiui, to, ar sąvartyne įrengta metano surinkimo ir jos deginimo sistema“, – komentavo R. Brazauskas.

Didėja tarša iš transporto

Nors bendras ŠESD kiekis Lietuvoje išliko beveik nepakitęs, palyginti su praėjusiais metais, nerimą kelia didėjantis išmetalų kiekis transporto sektoriuje.

Aplinkos ministerija parengė Nacionalinę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitą, kurioje pateikiami 2016 metų duomenys. Ataskaita atskleidžia, kad 2016 metais Lietuvoje į atmosferą išmesta 20,1 mln. tonų CO2 ekvivalentu, t. y. apie 0,5 proc. mažiau ŠESD nei 2015 metais. Daugiausia ŠESD išmetė energetikos sektorius (57 proc. viso išmesto kiekio). Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 48 procentai.

Palyginti su 2015 metais, labiausiai išaugo išmetamųjų ŠESD kiekis transporte – daugiau kaip 7 procentais. Šiame sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Šalies transporto sektoriaus plėtra, senstantis automobilių parkas (lengvieji automobiliai yra vidutiniškai apie 15 metų senumo) lemia išmetamo ŠESD kiekio augimą. Kelių transporte daugiausia teršalų išmetė lengvieji (beveik 60 proc.) ir sunkiasvoriai automobiliai (36 proc.). Išmetamųjų ŠESD kiekis 2016 metais didėjo ir kitose srityse – namų ūkių ir komercinių įmonių šildymo, fluorintų dujų naudojimo srityse ir išliko beveik toks pat arba sumažėjo kituose sektoriuose.

Pagal išmetamo ŠESD kiekio prognozes, Lietuva neviršys savo ŠESD mažinimo įsipareigojimų iki 2020 metų. Tačiau kyla grėsmė, kad tarptautiniai įsipareigojimai iki 2030 metų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose 9 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 2005 metų išmestu kiekiu, nebus įgyvendinti.

ES ATLPS nedalyvauja žemės ūkio, transporto, namų ūkių, atliekų sektoriai. Nors bendras šalies išmetamas ŠESD kiekis neauga, didėjantys išmetamų ŠESD kiekiai transporto (sudaro didžiąją dalį ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose – apie 40 proc.) ir kituose sektoriuose daro įtaką ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekio augimui, nes per 2013–2016 metų laikotarpį padidėjo beveik 12 procentų.

Jei šis išmetamo ŠESD kiekio augimas iki 2030 metų nebus suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų trūkstamų kvotų vienetams įsigyti iš kitų ES šalių. Aplinkos ministerijos nuomone, siekiant sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį transporto sektoriuje, būtina įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones.

Kitąmet išleis beveik dvigubai daugiau

ATL kaina priklauso nuo daugelio aspektų – ATL pasiūlos ir paklausos, naftos, žaliavų kainų, politinių aspektų (pvz., JAV sankcijų Iranui), sezoninių klimato sąlygų ir kitų – kaip ir bet kurioje kitoje laisvojoje prekių rinkoje.

Europos Komisijos ekspertai vertina, kad ATL turėtų kainuoti ne mažiau nei 25–30 eurų, nes tik tokia kaina skatintų veiklos vykdytojus diegti ŠESD mažinimo priemones.

Šių metų lapkričio 6 dieną vieno ATL kaina siekė 16,99 euro, o rugsėjo 9 dieną buvo pasiekusi šių metų maksimumą – 25,79 euro.

„Thomson Reuters“ ekspertai prognozuoja, kad 2019 metais vieno ATL kaina galėtų vidutiniškai siekti 18,59 euro.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje didžiausias sąnaudas įsigyjant ATL patiria AB „Achema“, AB „ORLEN Lietuva“, AB „Akmenės cementas“. Kiti įrenginiai už ATL moka labai įvairiai, nes kai kurie veiklos vykdytojai (naudojantys atsinaujinančius išteklius) sąnaudų nepatiria ir gali savo ATL parduoti.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, įmonių išlaidos ATL įsigyti 2019 metais didės kone dvigubai, palyginti su 2018 metais.

Antai Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ 2018 metais ATL pirkti išleis apie 8–9 mln. eurų, o 2019 metais ši suma, įmonės skaičiavimu, gali išaugti iki 19 mln. eurų.

Šilumos ir elektros energiją iš komunalinių ir pramonės atliekų bei biokuro deginimo gaminanti „Fortum Klaipėda“ 2018 metais įsigijo ar planuoja įsigyti ATL už 958 tūkst. eurų sumą, o 2019 metais tam planuoja išleisti 1726 tūkst. eurų sumą.

SKAIČIAI

2011 metais Lietuva perdirbo 21 proc. komunalinių atliekų, o beveik 80 proc. jų šalino sąvartynuose.

Lietuva siekia, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 proc., likusios atliekos būtų perdirbamos, o kurių perdirbti neįmanoma, naudojamos energijai gaminti.

Vokietija ir kitos šalys jau dabar beveik visas atliekas sudegina arba perdirba.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"