Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Plastiko prakeiksmas neatveria naujų galimybių popierinei pakuotei 

2019 vasario 5 d. 06:00
Popieriaus plaušiena yra perdirbama iki 6 kartų, o patekusi į aplinką greitai suyra.
Popieriaus plaušiena yra perdirbama iki 6 kartų, o patekusi į aplinką greitai suyra.
Pixabay.com nuotrauka

Netylant diskusijoms apie plastiko taršą ir pritarus pasiūlymams dėl plastikinių gaminių draudimo ir ribojimo įstatymų, vis dažniau akcentuojamos galimybės popieriaus pramonei. Tačiau šalia naujų galimybių šios rūšies pakuotės gamintojai susiduria ir su naujais iššūkiais.

Valdas Matulis, Lietuvos pakuotojų asociacijos vadovas, sako, kad Lietuvos kartono sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. „Konkurencija yra milžiniška, vertinant dabartinę situaciją ir sukeltą ažiotažą prieš plastiką, popierinės pakuotės gamintojai lyg ir turėtų atsigauti, tačiau to nejaučiu“, – teigė V. Matulis.

Bendrovės „Eltaka“ generalinis direktorius Vladas Stanevičius neslėpė: popierinės pakuotės gamintojai susiduria su gausybe iššūkių. „Pagrindinis dalykas yra atliekų tvarkymas, kuris jau tapo didžiule problema. Kol Kinija iš Europos supirko atliekas, viskas buvo gerai. Dabar belieka jas vežti deginti į Klaipėdą ir mokėti už toną po 70 eurų, o dar prisideda transporto išlaidos. Per mėnesį susidaro tikrai nemažas kiekis atliekų“, – sakė V. Stanevičius.

Šio šalies gamintojo produkcija skirta karštiems mėsos, duonos ir pyrago gaminiams, biriems produktams fasuoti. Pasak „Eltakos“ vadovo, popieriniai maišeliai su langeliu, kad nepersigertų riebalai, padengti polietilenu (PE) arba polipropilenu (PP), jie prilyginami tetrapakams ir neperdirbami. „Nuo praėjusių metų lapkričio tokias atliekas reikia utilizuoti. Su naujai atsiradusia problema susiduria visi šalies kombinuotos pakuotės gamintojai, atsiranda papildomų išlaidų“, – vardijo V. Stanevičius.

Atraižos – naujo produkto gamybai

Maisto sektoriuje neįmanoma viso plastiko pakeisti popieriumi. Tačiau popieriaus pagrindo sprendimai gali pakeisti plastikines dėžes, termoplastinę plėvelę.

„Eltaka“, siekdama sumažinti atliekų kiekius ir sąnaudas, bando standartizuoti gaminius. Be to, ieško galimybių, kaip racionaliau panaudoti PE ar PP nepadengto popieriaus atraižas. Jos taps žaliava naujo produkto gamyboje. Bendrovė planuoja įsigyti naują gamybos įrangą. Ji jau gaminama Japonijoje, tai užtruks apie pusantrų metų. Įranga į Lietuvą turėtų atkeliauti šių metų pabaigoje.

V. Stanevičius teigė, kad įgyvendinus projektą metinė bedrovės apyvarta padidės 2 mln. eurų, plėsis gaminių asortimentas. „Eltakos“ apyvarta 2017 metais buvo 5,3 mln. eurų, 2018 metais siekė 5,4 mln. eurų, o šiemet planuojamas 5 proc. augimas.

Maisto sektoriuje neįmanoma viso plastiko pakeisti popieriumi. / pixabay.com nuotrauka
Maisto sektoriuje neįmanoma viso plastiko pakeisti popieriumi. / pixabay.com nuotrauka

Šis popierinės pakuotės gamintojas dirba su didžiausiais Lietuvos ir užsienio prekybos tinklais, malūnais, ūkininkais, kepyklomis, kepyklėlėmis ir pramonės centrais. Plačią gamą gaminių turinti „Eltaka“ krepšelį papildyti naujais ketina tik įgyvendinus ekoinovacijų projektą. „Naujas gaminys turėtų pakeisti šiuo metu prekybos centruose prie kasos siūlomus plastikinius pirkinių maišelius. Kaip Lietuva norės pritaikyti ES direktyvą dėl plastiko, sunku prognozuoti. Tačiau jau esame suradę savo nišą kitose šalyse dalyvaudami parodose“, – sakė bendrovės generalinis direktorius.

Didžiąją dalį gaminių „Eltaka“ eksportuoja į 24 pasaulio šalis (Islandiją, Naująją Zelandiją, Skandinaviją, Belgija, Vokietiją, Austriją, Čekiją, Prancūziją, Šveicariją ir kt.), užsienyje turi per šimtą klientų.

Taikinys – pakuotės augančiai e. prekybai

UAB „Smurfit Kappa Baltic“ generalinis direktorius Rolandas Vainutis kaip vieną pagrindinių iššūkių pastaruoju metu įvardija dėl besikeičiančių vartotojų įpročių augantį klientų pardavimų kanalų skaičių ir poreikį suvaldyti vis sudėtingesnes tiekimo grandines. „Todėl nuolat ieškome sprendimų klientų tiekimo grandinių efektyvumui didinti – optimizuojame pakuotes, pakavimo, logistikos procesus. Augant eksportui, vidaus vartojimui susiduriame su iššūkiu trumpinti užsakymų pristatymo terminus, tiekti produkciją mažesnėmis partijomis. Dėl to nuolat investuojame į gamybos procesų tobulinimą, tiek diegdami procesų valdymo Lean sistemą, tiek tobulindami gamybos technologijas“, – pasakojo pakuočių iš gofruotojo kartono gamybos įmonės vadovas.

Rolandas Vainutis kaip vieną pagrindinių iššūkių pastaruoju metu įvardija dėl besikeičiančių vartotojų įpročių augantį klientų pardavimų kanalų skaičių ir poreikį suvaldyti vis sudėtingesnes tiekimo grandines. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Rolandas Vainutis kaip vieną pagrindinių iššūkių pastaruoju metu įvardija dėl besikeičiančių vartotojų įpročių augantį klientų pardavimų kanalų skaičių ir poreikį suvaldyti vis sudėtingesnes tiekimo grandines. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak R. Vainučio, maisto sektoriuje neįmanoma viso plastiko pakeisti popieriumi. „Tačiau popieriaus pagrindo sprendimai gali pakeisti plastikines dėžes, termoplastinę plėvelę. Būdama viena iš pasaulinių lyderių tvarių popieriaus pagrindo pakuočių srityje, „Smurfit Kappa“ turi daug sprendimų, kaip plastiko pakuotę galima pakeisti popieriaus pagrindo sprendimais ir nuolat kuria naujus. Praėjusiais metais pradėjome iniciatyvą „Better Planet Packaging“, kuria siekiama kurti pakuotes tvariam pasauliui“, – naujienomis dalijosi UAB „Smurfit Kappa Baltic“ generalinis direktorius.

Ši bendrovė daug naujų galimybių mato ir tarp Lietuvos gamintojų bei prekybininkų vis augančiame e. prekybos kanale. „Šioje srityje turime sukaupę daug įžvalgų, kaip pakuotė gali padėti padidinti e. prekybos pardavimus, pagerinti vartotojo patirtį, sumažinti gamybos išlaidas ir riziką bei kurti galimybes plėtrai“, – tvirtino R. Vainutis.

Pagrindinis dalykas yra atliekų tvarkymas, kuris jau tapo didžiule problema. Kol Kinija iš Europos supirko atliekas, viskas buvo gerai. Dabar belieka jas vežti deginti į Klaipėdą ir mokėti už toną po 70 eurų, o dar prisideda transporto išlaidos.

Iššūkiai ir atsiveriančios galimybės keičia šio gamintojo asortimento krepšelį ir apyvartą. Augant rinkai ir įmonės pajėgumams, bendrovės „Smurfit Kappa Baltic“ apyvarta 2018 metais augo 15 procentų. „Augant eksportui, kuriame daugiau pakuočių, skirtų eiti į naujas rinkas. Klientai vis dažniau kreipiasi dėl FSC sertifikuotų pakuočių bei e. prekybai skirtų pakuočių kūrimo. Augant darbo užmokesčiui ir esant didesnei premium produktų paklausai, vis dažniau kuriama aukštesnės kokybės išskirtinė pakuotė“, – vardijo generalinis direktorius.

2018 metais įmonė pagamino ir pardavė 26,3 mln. kv. m gofruotojo kartono pakuočių, lakštų ir reklaminių stendų. Apie 60 proc. produkcijos buvo skirta maisto pramonei. „Smurfit Kappa Baltic“ eksportuoja apie 20 proc. produkcijos.

Pastarieji keleri metai bendrovei buvo intensyvios plėtros laikotarpis, nuo 2015 metų į įmonę investuota beveik 10 mln. eurų, sukurta daugiau kaip 20 naujų darbo vietų, žadama investuoti ir toliau. Remiantis naujausiomis technologijomis, moksliniais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis, kasmet kuriamos ir pristatomos naujos paslaugos, padedančios klientams didinti jų pardavimus, optimizuoti gamybos išlaidas ir mažinti riziką. „Daugeliui klientų jau pažįstamos tokios paslaugos kaip „ShelfSmart“ (ji leidžia įvertinti pakuotės veiksmingumą prekybos vietoje dar prieš ją pagaminant) ir „SupplySmart“ – paslauga, padedanti optimizuoti pakuotę visoje tiekimo grandinėje bei patikimai įvertinanti jos riziką. O naudojantis naujausia paslauga „eSmart“ e. prekybai skirta pakuotė išsamiai įvertinama – nuo jos vaidmens tiekimo grandinėje iki vartotojo patirties“, – vardijo R. Vainutis.

Komentaras

Auga popierinės pakuotės rinka ir pritaikymo galimybės

KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas:

Pasak KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovo Visvaldo Varžinsko, bendradarbiaudami su mokslininkais, šalies gamintojai taip pat sprendžia įvairias pakuočių problemas / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Pasak KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovo Visvaldo Varžinsko, bendradarbiaudami su mokslininkais, šalies gamintojai taip pat sprendžia įvairias pakuočių problemas / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

– Tiek mūsų šalies, tiek ir kitų ES šalių pakuočių gamintojai bei įmonės, kurios renkasi, į ką supakuoti savo produktus, susiduria su tais pačiais iššūkiais – kaip sukurti efektyvią, produktą apsaugančią, patrauklią vartotojui, atitinkančią teisinius reikalavimus ir nebrangią pakuotę. Prie šių komponentų kuriamoms pakuotėms kelerius pastaruosius metus gamintojai kelia dar vieną iššūkį – kaip pasiekti, kad sukurta pakuotė būtų palankesnė aplinkai, mažiau tarši. Šį aspektą skatina vis griežtėjantys aplinkosaugos teisiniai reikalavimai, tokie kaip griežtėjantys ES Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos bei įsigaliosiančios ES Plastikų strategijos, uždrausiančios dalį vienkartinių plastikinių produktų tiekimą į rinką). Be to, nemažą įtaką daro ir augantis vartotojų aplinkosauginis sąmoningumas bei reiklumas. Žmonėms, kurie renkasi produktus lentynose, jau kyla klausimai: į kokią medžiagą supakuotas gaminys, kiek atliekų sugeneruosiu, koks mano kaip vartotojo poveikis augančiam atliekų kiekiui ir taršai. Ir tai iš principo yra pagrindinis veiksnys, kuris privers pramonę jau artimiausiu metu peržiūrėti savo pakuočių sprendimus bei kritiškai įvertinti jų poveikį aplinkai.

Žvelgiant į bendras tendencijas – akivaizdu, kad popierinės pakuotės (celiuliozės) rinka ir pritaikymo galimybės pasaulyje smarkiai auga. Popieriaus plaušiena yra perdirbama iki 6 kartų, o patekusi į aplinką greitai suyra (priešingai nei plastiko atliekos, kurioms suirti reikia kelių šimtų metų). Jau šiandien pasaulyje pristatytos plastiko pakeitimo inovacijos sukėlė didelį susidomėjimą. Pavyzdžiui, buteliukas geriamajam vandeniui gaminamas ne iš PET, o iš celiuliozės. Buteliuko vidus yra padengtas bioskaidžia plėvele, šis gaminys, patekęs į vandenyną, suyra vos per 2 savaites. Ir tokių alternatyvių sprendimų plastikui tik daugės.

Bendradarbiaudami su mokslininkais, šalies gamintojai taip pat sprendžia įvairias pakuočių problemas. Alternatyvių ir inovatyvių pakavimo sprendimų ieškoma kuriant ne tik pirmines (prekines, kurios liečiasi su produktu) pakuotes, bet ir antrines (grupines) ar tretines (transportines) pakuotes. Daugybės pakavimo medžiagų mes nematome prekybos centro lentynose, tačiau saugiam produkto transportavimui sunaudojama daugybė gofruotojo kartono, plėvelių, medinių padėklų ir kitokių pakuočių medžiagų.

Būtent pakuočių sistemos optimizavimas ir pakuočių medžiagų minimizavimas yra ta sritis, kurioje įmonės su KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro mokslininkų pagalba ieško naujų sprendimų ir sutaupymo galimybių. Įvertinus tai, kad pakuotės kaštus sudaro ne tik įsigyjamų medžiagų vertė, bet ir mažesnės sandėliavimo, transportavimo išlaidos bei gamintojo ar importuotojo prievolė sumokėti už į rinką išleidžiamų atliekų tvarkymą, susumavus viską, bendrų įmonės išlaidų sutaupymas, mažinant pakuočių medžiagų kiekį ar naudojant perdirbamas medžiagas, yra tikrai reikšmingas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika