Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pinigų plovimo skandalai – gera proga vietos bankams 

2019 kovo 7 d. 12:40
Jei pasitvirtins, „Swedbank“ metami kaltinimai, Baltijos šalims tai bus dar vienas smūgis reputacijai.
Jei pasitvirtins, „Swedbank“ metami kaltinimai, Baltijos šalims tai bus dar vienas smūgis reputacijai.
Alinos Ožič nuotrauka

Smūgį Estijos bankų rinkai trinktelėjęs iš pradžių „Danske Bank“, o paskui – „Swedbank“ ir „Nordea“ apsunkins klientų gyvenimą, tačiau ir suteiks galimybių vietos bankams – tokios mintys dabar sukasi estų galvose. „Bloomberg“ jau apibendrina, kad Šiaurės šalių bankai, dažnai per savo padalinius Baltijos šalyse, buvo tapę kanalais, kuriais nešvarūs pinigai iš Rusijos buvo pervedami į Vakarus.

Estijos verslo dienraštis „Aripaev“ apžvelgia šalies bankų rinkos perspektyvas artimiausiu metu. Šioje šalyje rezidavo arba ir dabar yra įsikūrusios pagrindinės „Danske Bank“ ir „Swedbank“ būstinės Baltijos valstybėse, ir pastaruosius porą metų čia garsiausiai skambėjo pinigų plovimo skandalai.

Debesys prasklaidyti

Jau praėjusią savaitę buvo prasklaidyti debesys virš „Swedbank“. Iš pradžių buvo pakeistas banko auditorius, paskui bylą perėmė Švedijos teisėsaugos institucijos. Estijos bankas pareiškė, kad „Swedbank“ Estijos padaliniui negresia netekti licencijos, skirtingai nei „Danske Bank“. Juolab kad pastarąsias beveik dvi savaites aptarinėtas „Swedbank“ pinigų plovimo skandalas buvo pagrįstas atskleistais 10 metų senumo įvykiais, kurie savaime nerodo banko savininkų neatsakingo požiūrio į bankininkystės verslą – tarpbankiniai pavedimai yra įprastas bankų verslas, tačiau bankų pareiga yra stebėti įtartinus sandorius.

Tuo metu Latvijoje „Swedbank“ net pripažintas geriausiu darbdaviu šalies finansinių paslaugų sektoriuje.

Užvakar viešai skelbta, kad per didžiausią Šiaurės šalių regiono banką „Nordea“, kuris Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdo banką „Luminor“, per 12 metų buvo pervesta apie 700 mln. eurų galbūt nešvarių pinigų. Tai pirmadienį pranešė Suomijos televizija YLE kartu su danų laikraščiu „Berlingske“, remdamiesi nutekintais dokumentais, kuriuose pateikiami 2005–2017 metų duomenys.

Estijos bankų rinką būtų galima paskatinti, nes dabar šalyje veikiančių bankų nustatomos vartojimo kreditų palūkanų normos yra dvigubai aukštesnės negu Skandinavijos bankų.

Pasak pranešimo, iš dokumentų galima spėti, kad didžioji dalis įtartinų pinigų buvo pervesta per banko padalinius Estijoje, Danijoje, Švedijoje, o atliekant tuos pervedimus buvo sistemingai naudojamos priedangos bendrovės, įskaitant įmones, kurios buvo registruotos vadinamuosiuose mokesčių rojuose ir kurių tikrųjų savininkų beveik neįmanoma nustatyti. Suomijos finansų priežiūros institucija vasarį baigė savo tyrimą dėl galimo „Nordea“ dalyvavimo pinigus plaunant per „Danske Bank“ ir perdavė jo rezultatus policijai.

Šią savaitę įtarimų sulaukė ir Austrijos bankas „Raiffeisen Bank International“.

Mažės paskolų ir jos brangs

Leidinio „Aripaev“ kalbintas „Bigbank“ valdybos narys Martinas Lantsas komentavo, kad galimas stambių bankų išėjimas iš Estijos būtų žalingas klientams, nes tai sunkintų paskolų juridiniams ir fiziniams asmenims prieinamumą. „Danske“ išėjimą iš rinkos verslo klientai esą jau pajuto, nes Europos bankų palūkanų normos neaugo taip sparčiai kaip Estijoje.

Investicinio banko LHV akcininko Lauri Meidlos nuomone, po diskusijų dėl „Swedbank“ veiksmų verslo paskolų palūkanų norma pakils ne mažiau kaip 0,1 proc., ir tai, jo nuomone, neabejotinai sumažins verslo aktyvumą. „Bankai ir taip pastaraisiais metais buvo nustatę ganėtinai griežtas paskolų sąlygas, o dabar jas dar labiau gludina“, – aiškina L. Meidla.

Pasak jo, „Swedbank“ darbuotojų motyvacija mažėja, o apribojimai auga. „Banko verslo konsultantai sutrikę. Jie negali nė kiek pajudinti paskolų sutarties eilutės, o jų viršininkai laukia įsakymų iš Švedijos“, – teigia L. Meidla.

„Aripaev“ pašnekovas pažymėjo, kad Estija pateko į žnyples – tarp kaimynystės su Rusijos ir Švedijos nurodymų. „Prieš dešimtį metų buvo laikoma, kad bankai teikia paslaugas, o priežiūros institucijos tikrina. Dabar padėtis kita – atsakomybė tenka bankams. Danai pakišo kiaulę, Švedija nurodinėja, Rusija nekenčia, JAV mus palaiko, bet mums sunku tarp jų visų. Sutrikę „Swedbank“ ir „Danske Bank“ darbuotojai algą dar gauna, bet nežino, ar gaus rytoj. Skandinavija nori korektiškai bendrauti su Rusija, JAV ir ES, o mes kantriai laukiame, kuo viskas baigsis. Jei kas nors nepavyks, kentėsime mes“, – daro išvadą LHV akcininkas L. Meidla.

Viltis vietiniams bankams

Skandinavijos bankų problemos gali atverti daugiau galimybių vietinėms finansų ir kreditų institucijoms. L. Meidlos manymu, LHV, SEB ir „Coop“ dabartinė padėtis yra palanki. Girdėti kalbų, kad kai kurios finansų institucijos jau siekia tapti bankais.

Panašių žingsnių jau žengta ir Lietuvoje. Antai 2018 metų spalį po Lietuvos banko teikimo Europos Centrinis Bankas kredito unijai „Mano unija“ išdavė banko licenciją. Ši unija tampa pirmuoju specializuotu banku Lietuvoje. Jis teiks sau įprastas paslaugas – priiminės gyventojų indėlius, skolins jiems ir verslui, bet negalės teikti investicinių paslaugų.

Galimas stambių bankų išėjimas iš Estijos būtų žalingas klientams, nes tai sunkintų paskolų juridiniams ir fiziniams asmenims prieinamumą.

Kredito unijos iki 2017 metų pabaigos privalėjo apsispręsti, ar toliau tęs veiklą įstojusios į Centrinę kredito uniją, ar pradės persitvarkymo į banką procedūrą. Šį kelią pasirinko dar keturios kredito unijos, kurios, gavusios Lietuvos banko sutikimą, turės į specializuotą banką persitvarkyti iki 2023 metų.

Estijos komercinio banko „Coop Pank“ (anksčiau – „Krediidipank“) valdybos pirmininkas Jaanus Vihandas šalies dienraščiui pareiškė, kad finansų rinkoje visada rasis vietos naujam bankui. „Bigbank“ valdybos narys M. Lantsas pritarė, kad Estijos bankų rinką būtų galima paskatinti, nes dabar šalyje veikiančių bankų nustatomos vartojimo kreditų palūkanų normos yra dvigubai aukštesnės negu Skandinavijos bankų.

Dar daugiau kontrolės

Pranešimai apie neteisėtas operacijas „Swedbank“ neabejotinai yra neigiama naujiena visam bankų sektoriui. J. Vihando nuomone, tai reiškia, kad bankas dar labiau sugriežtins savo taisykles, o tai pajus ir klientai.

Anot SEB vadovo Allano Pariko, girdėdami pranešimus apie „Swedbank“, banko klientai galėtų nusiteikti, jog teks atnaujinti savo identifikavimo rodmenis. „To reikia, kad būtų normaliai aptarnaujami privatūs klientai ir nustatyti nusikalstami veiksmai“, – tikina jis.

Kaip teigė BNS kalbinti Lietuvos ekspertai, žiniasklaidos paviešinta informacija apie galimą Švedijos banko „Swedbank“ įtraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo schemas Estijoje turės neigiamos įtakos visai Baltijos šalių bankų rinkai, kurią daugelis užsienio finansų institucijų vertina kaip vieną bendrą regioną. „Baltijos šalių bankų sektoriui įtaka neabejotinai yra neigiama. 2018 metų pradžioje regiono bankų reputacijai didelį smūgį smogė pinigų plovimu apkaltinto Latvijos ABLV banko žlugimas, reikalus vis dar neišvengiamai gadina nesibaigianti „Danske Bank“ istorija. Jei pasitvirtins, nesvarbu, kokios apimties, „Swedbank“ metami kaltinimai, Baltijos šalims tai bus dar vienas smūgis reputacijai“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika