Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pilies pasienio kontrolės postas – silpnoji uosto vieta 

2018 rugpjūčio 6 d. 12:00
Pilies pasienio kontrolės postą siūloma laikinai perkelti į naują vietą kitoje Nemuno gatvės pusėje, kurią su konteinerių terminalu jungia estakada.
Pilies pasienio kontrolės postą siūloma laikinai perkelti į naują vietą kitoje Nemuno gatvės pusėje, kurią su konteinerių terminalu jungia estakada.
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Didėjant krovinių srautui Klaipėdos uoste muitininkai vos spėja nardyti tarp geležinkelio vagonų, nuolat užtveriančių kelią į konteinerių paskirstymo centrą. Jeigu patikra imtų strigti, verslui grėstų sankcijos.

Nuo gegužės pradėjus aktyviai veikti laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centrui, kuriame vyksta vandenyno laivų, atplaukiančių iš Indijos ir Australijos, iškrovimas ir konteinerių perkrovimas į mažus laivus, gabenančius juos į Taliną ir Sankt Peterburgą, reikia tikrinti vis daugiau prekių. Patikros laiką tenka trumpinti, o pareigūnų trūksta.

Pastaruoju metu Pilies pasienio kontrolės poste, skirtame centrinei uosto daliai, klostosi rizikinga situacija, nes jo vieta ir infrastruktūros būklė netinkama tam, kad prekės būtų patikrintos operatyviai.

Klaipėdos uosto taryboje pabrėždamas poreikį didinti Pilies posto pajėgumus ir naujos infrastruktūros būtinybę Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Pagoizinas kalbėjo apie laiko svarbą. Krovinių apdorojimo trukmė priklauso ne tik nuo uosto kompanijų darbo, bet ir nuo krovinius tikrinančių valstybės institucijų.

Pastaruoju metu Pilies pasienio kontrolės poste (PKP), skirtame centrinei uosto daliai, klostosi rizikinga situacija, nes jo vieta ir infrastruktūros būklė netinkama tam, kad prekės būtų patikrintos operatyviai.

Klaipėdos uoste veikia Molo, Pilies ir Malkų postai, pastarasis įrengtas pietinėje uosto dalyje pagal visus reikalavimus ir turi rentgeną. Kai juo reikia pasinaudoti, konteineriai iš Pilies PKP gabenami 4,2 km, ir tai užtrunka. Be to, Malkų įlankos PKP tikrinimo vietos projektinis pajėgumas, kuris apima muitinės, fitosanitarinės ir veterinarinės tikrinimo procedūras, yra 400 transporto priemonių per parą, o tiek neužtenka.

Pasak V. Pagoizino, dėl Pilies PKP vietos diskutuojama nuo 2003 metų. Kartą buvo parinkta jam nauja vieta sklype Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankirtoje, bet ji vėliau atmesta kaip netinkama, nes greta – gyvenamieji daugiaaukščiai, jų gyventojams padidėtų triukšmas ir oro tarša. Netinkamos dėl vienų ar kitų priežasčių pasirodė ir kitos vietos, todėl Pilies PKP iki šiol glaudžiasi Birių krovinių terminalui priklausančiame pastate, iš kurio, norint patekti į konteinerių terminalą, reikia kirsti geležinkelio bėgius.

Pasak „Klaipėdos Smeltės“ vadovo Rimanto Juškos, konteinerių patikrinimą privaloma atlikti per labai trumpą laiką, bendrovėje jie gali užsibūti iki 5–7 parų. Jau šiuo metu muitininkai patikrina iki 7 kompanijos MSC laivų per savaitę, o anksčiau tikrindavo vos vieną.

„Muitinės darbas niekada anksčiau nekėlė problemų, bet dabar jos akivaizdžiai artėja. Kol pravažiuoja ir manevruoja mūsų teritorijoje 170 tūkst. vagonų, kurie priskaičiuojami per visus metus, muitinės darbas nevyksta, prie pervažos stovi sunkvežimiai. Nežinome, kaip vyksta muitinės pertvarka. Malkų postas, kuris vienintelis turi rentgeną, mažina funkcijas. Gresia prarasti uoste kai kuriuos krovinius, jeigu bus pažeidžiamos tikrinimo procedūros“, – R. Juška perspėjo uosto tarybos pirmininką susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir kitų ministerijų atstovus.

„Klaipėdos Smeltė“ savo teritorijoje pasiūlė Pilies PK punktui aikštelę mobiliai rentgeno kontrolės sistemai, detaliam tikrinimui – angarą, o muitinės formalumams atlikti – bendrovės administracines patalpas kitoje Nemuno gatvės pusėje. Alternatyva galėtų būti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priskirtas pastatas, buvusi mokykla adresu Nemuno g. 145, kuri yra įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Ši institucija neprieštarauja jį perduoti PKP direkcijai, kuri ir turėtų skirti investicijų postui įrengti.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos vadovas Vidmantas Dambrauskas pažymėjo, kad uosto naudotojai išeities ieško jau penkerius metus. Privačių kompanijų patalpos valstybės tarnybai yra laikina išeitis. Valstybės institucijos turėtų nuspręsti, ką daryti, kad muitinės procedūros ir pareigūnų trūkumas nesulėtintų Klaipėdos uosto darbo tempo.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"