Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pietų Lietuvoje vis daugiau Lenkijos statybininkų 

2018 lapkričio 19 d. 06:00
Iš Lietuvos kvalifikuoti statybininkai išvažiavo, jų sunku rasti, o Lenkijos statybininkams darbų jų šalyje trūksta.
Iš Lietuvos kvalifikuoti statybininkai išvažiavo, jų sunku rasti, o Lenkijos statybininkams darbų jų šalyje trūksta.
Alinos Ožič nuotrauka

Pietiniuose Lietuvos rajonuose apie trečdalį statybos darbų jau atlieka statybininkai iš Lenkijos. Pasiekia jie ir Vilniaus priemiesčius. Stokodami užsakymų savo šalyje lenkų statybininkai savo paslaugas eksportuoja į Lietuvą. Čia juos tenkina ir suderėtų paslaugų kaina, ir konkurencijos nedaug. Tačiau jų mokesčiai įplaukia į Lenkijos biudžetą.

„Lazdijuose daug tuščių namų, nes jauni gyventojai emigruoja, bet yra ir statybų, – „Lietuvos žinioms“ pasakoja Lazdijų rajono savivaldybės Architektūros ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Audra Kimbirauskienė. – Daugiau statoma rekreacinėse teritorijose, kur prie vandens telkinio, poilsinėse zonose. Senus namus žmonės griauna, rekonstruoja arba stato naujus, keičia paskirtį.“

Dirbti Lietuvoje daugiausia iš Lenkijos atvažiuoja smulkūs individualiai dirbantys verslininkai ir smulkios statybos įmonės, registruotos Lenkijoje ir ten mokančios mokesčius.

Pasak jos, apie trečdalį šių individualių ir visuomeninės paskirties namų statybos darbų atlieka statybininkai iš Lenkijos. Jų paslaugos šiek tiek pigesnės nei lietuvių. Be to, jie iš Lenkijos atsiveža medžiagų – jos ten pigesnės negu Lietuvoje, o būdami nuolatiniai klientai jie medžiagas perka dar pigiau.

A. Kimbirauskienės žiniomis, dirbti Lietuvoje daugiausia iš Lenkijos atvažiuoja smulkūs individualiai dirbantys verslininkai ir smulkios statybos įmonės. Jos registruotos Lenkijoje, todėl ten sumoka ir mokesčius.

Lazdijų rajone pastaruoju metu daug kas Lenkijos statybininkams užsako ir mažesnės apimties darbų: pakeisti langus ar stogą, apšiltinti namą.

Pasak skyriaus vadovės, iš Lietuvos kvalifikuoti statybininkai išvažiavo, jų sunku rasti, o Lenkijos statybininkams darbų jų šalyje trūksta. Atvykti į darbą Lietuvos pasienio rajonuose jiems netoli, o jų paslaugų kainos tenkina.

„Kiek teko girdėti, lenkai dirba tvarkingai ir gražiai, kokybiškai, jokių vagysčių ar girtuoklysčių“, – sako A. Kimbirauskienė. Jos žiniomis, panaši Lenkijos statybininkų darbų apimtis yra ir su šia valstybe besiribojančiose Kybartų, Marijampolės, Alytaus rajonų savivaldybėse.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, vis daugiau šios šalies statybininkams darbų užsako ir individualių namų statytojai Varėnos, Trakų rajonuose bei Vilniaus priemiesčiuose dygstančių individualių namų kvartaluose.

Mokesčių svoris

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas „Lietuvos žinioms“ prisipažino žinąs apie Lenkijos statybininkų aktyvumą pietinėje Lietuvoje, bet to jis nesieja su aukštesnėmis paslaugų kainomis mūsų krašte. „Jos panašios tik rytinėje Lenkijoje, o toliau į Vakarus – net aukštesnės. Manau, pigių paslaugų efektą lietuviams sukuria tai, kad Lenkijoje dėl gerokai mažesnio PVM yra gerokai pigesnės statybinės medžiagos, kurių čia atveža pasamdyti lenkų statybininkai“, – svarsto asociacijos lyderis.

Jis daro prielaidą, kad per Lenkiją į Lietuvą atvyksta ir nemažai statybininkų ukrainiečių, kurių darbo jėga nuomojama, – jie stato ir individualius, ir visuomeninius pastatus. D. Gedvilas pripažįsta, kad pastaruoju metu statybos paslaugų kainos Lietuvoje yra pakilusios, ir jos, matyt, lenkus tenkina. „Lenkai už grašius nedirba, reikalauja normalaus atlygio“, – sako pašnekovas.

Aukštesnę statybos kainą Lietuvos užsakovui, anot jo, lemia šioms paslaugoms Lietuvoje taikomas 21 proc. PVM, jį sumoka privatus užsakovas ir jam šis mokestis negrąžinamas. O Lenkijoje statybinėms medžiagoms taikomas 5 proc., ne 21 proc. PVM, be to, 50 proc. šio mokesčio, sumokėto už statybininkų paslaugas, užsakovui grąžinama baigus statybą.

Laiko nelegaliu darbu

„Manau, dalis statybininkų iš Lenkijos, ypač ne šios šalies piliečių, statybos Lietuvoje dirba nevisiškai legaliai. Jie turėtų deklaruoti dirbantys Lietuvoje. Bet jei fizinis asmuo pasamdo ir sutarties nedeklaruoja, sunku kažką sugaudyti“, – svarsto D. Gedvilas ir primena, kad registruojant Lietuvoje pastatytą individualų namą Registrų centre neprivaloma nurodyti statybos darbų vykdytoją. Statybininkų lyderis mano, kad to derėtų reikalauti: esą registruojant statinį turėtų būti nurodyta informacija apie darbus atlikusį statybininką – ar jis profesionalas, išmanantis inžinerinius reikalavimus, ar mėgėjas, ar koks vairuotojas, laisvalaikiu statybose padirbėjęs. Esą namo savininkas ar juolab pirkėjas turi jaustis saugus, ir jo interesai turės būti apginti dėl vėliau galbūt aptikto broko.

„Manau, turėtų pasikeisti reikalavimai ir perduodant nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, šiuo metu perduodant nekilnojamąjį turtą kitam savininkui, notaras reikalauja inventorinės bylos apie sumokėtus komunalinius mokesčius, galbūt informacijos apie žemės sklypo nuosavybę. Tačiau šiais laikais, kai viskas skaitmenizuota, turėtų būti pateikiama ir informacija apie visą statinio gyvavimo ciklą: technines sąlygas, jo projektą, pateiktas elektroninis statybos darbų žurnalas, informacija apie statybos darbų vykdytoją, visa pastato eksploatavimo informacija. Tai būtų teisinga – užtektų ateiti pas notarą ir gauti prisijungimą prie duomenų bazės, kurioje yra visa ši informacija“, – vardija savo sumanymo argumentus pašnekovas.

Dabar, jo požiūriu, naujas pastato savininkas įsigyja katę maiše. Minėta informacija turėtų būti reikšminga ir namą savarankiškai pasistačiusiems individualiems savininkams.

Laukia verslo liudijimų panaikinimo

D. Gedvilas sveikintų Vyriausybės nusiteikimą nuo 2019 metų liepos panaikinti statybos paslaugų pagal verslo liudijimą galimybę.

„Šiuo metu pagal verslo liudijimus šalyje dirba 23,5 tūkst. žmonių, ir jie taip dirba net statybos bendrovėms – mokėdami simbolinį mokestį, atlieka tuos pačius darbus kaip kiti samdomi bendrovės darbininkai. Tai neteisinga. Manau, vieno žmogaus įmonė galėtų atlikti labai smulkius darbus – tam tiktų ir verslo liudijimas. Bet kai turintieji verslo liudijimus pastato didelius sandėlius ar gyvenamuosius namus, turime paradoksalią padėtį – skaidriai dirbanti legali įmonė, kuri moka mokesčius, negauna užsakymų, nes verslo liudijimo savininkas gali statyti bet ką, bet kaip ir pigiai“, – piktinasi asociacijos vadovas. Jo nuomone, tik pavienius smulkius statybos darbus būtų galima leisti dirbti turint vieną siauros specializacijos verslo liudijimą.

D. Gedvilo įsitikinimu, jei būsto statybai arba remontui Lietuvos valdžia nustatytų 5 proc. PVM, kaip yra Čekijoje ar Prancūzijoje, arba kaip Lenkijoje – 50 proc. PVM grąžintų statinį pastačius, tai statybą užsakantis privatus savininkas pasvarstytų, gal naudingiau yra užsakyti kvalifikuotas paslaugas. Tai esą būtų paskata legaliai samdytis veikiančią bendrovę ir viską deklaruoti.

Pašnekovo žiniomis, daug vieno žmogaus statybos įmonių yra ir Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, kitose ES valstybėse, bet jos esą privalo būti atestuotos, įrodyti kompetenciją statyti namus. „Ten niekas negalėtų dirbti statybose, prieš tai neįsigijęs statybininko kortelės, įrodančios, kad žmogus yra kvalifikuotas statybininkas ir dirba legaliai. O Lietuvoje statybos verslo liudijimą gali gauti ir siuvėjas, ir kepėjas, ir tolimųjų reisų vairuotojas – jiems nereikia jokių kvalifikacinių reikalavimų“, – piktinasi D. Gedvilas.

Statybininkų asociacija 2017 metais ėmė pati lopyti šią spragą ir pradėjo siūlyti statybininko kvalifikaciją patvirtinančias STATREG korteles. Asociacijos vadovo įsitikinimu, šiai praktikai išplitus ir ją patvirtinus politiniu sprendimu, Lietuvoje galėtų statyti tik kvalifikuoti specialistai ir tik tie užsieniečiai, kurių kvalifikacija būtų patvirtinta statybininko kortele.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"