Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pensijų fondų pernykštė grąža – neigiama 

2019 sausio 3 d. 15:00
JAV prasidėjusi bendrovių akcijų indeksų korekcija nuvilnijo per visą pasaulį, bet šių metų pradžioje jau teikia viltį atsigauti.
JAV prasidėjusi bendrovių akcijų indeksų korekcija nuvilnijo per visą pasaulį, bet šių metų pradžioje jau teikia viltį atsigauti.
"Scanpix" nuotrauka

2018-ieji buvo treti nuo 2004-ųjų metai, kai pensijų fondai nieko neuždirbo iš investicijų. Jų metinė grąža – neigiama. Tačiau fondų valdytojai rezultato nedramatizuoja, laiko jį natūraliu ir tikisi, kad per kelias sėkmingesnių investicijų dienas gaus pelno, o pensijų kaupėjus ragina nesibaiminti dėl savo santaupų nuvertėjimo.

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai neigiamą grąžą turėjo tik 2008 ir 2011 metais. Pirmas kartas buvo dramatiškas dėl smarkiai kritusių akcijų per užgriuvusią recesiją, o vėliau minusą lėmė metų pabaigoje įvykusi akcijų indeksų korekcija, kaip ir 2018-aisiais.

Paskutinį 2018 metų mėnesį prasidėjo rinkų korekcija. Iš dalies tai galima laikyti net pozityviu veiksniu, nes geriau tolygus augimas, negu iš pradžių spartus šoktelėjimas aukštyn, o paskui visiška griūtis.

„Galėtume sakyti, kad 2018 metų pabaigoje kritę akcijų indeksai „suvalgė“ per metus uždirbtą pensijų fondų investicinių vienetų vertę, bet tokiu atveju turėtume šnekėti ir apie 2009-uosius, kai akcijų indeksai, ankstesniais metais kritę 30 proc., rekordiškai pabrango“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jis pabrėžė, kad per 14 gyvavimo metų pensijų fondai Lietuvoje, įskaitant visas buvusias krizes ir vertybinių popierių rinkų korekcijas, gavo teigiamą vidutinę metinę grąžą. Rizikingiausių krypčių akcijų vidutinė metų grąža siekė 7–8 procentus. Toks prieaugis gerokai didesnis už infliaciją. Mišrių (akcijų ir obligacijų) fondų vidutinė metinė grąža buvo 2–4 proc., o konservatyvių fondų tikslas – išsaugoti turto vertę, tad tai esą ir pasiekiama.

Pasak Š. Ruzgio, pensinių fondų valdytojai dar tik skaičiuoja metinius investavimo rezultatus. Suvestinį pranešimą LIPFA planuoja paskelbti iki šios savaitės pabaigos, tačiau jau akivaizdu, kad metų rezultatas – neigiamas.

Lietuvoje yra 29 antrosios pakopos pensijų fondai. Taip pat veikia trečiosios pakopos pensijų fondų. Kiekvienas turi savo investavimo strategiją, todėl ką nors kalbėti apibendrintai, anot pašnekovo, neįmanoma, kol nėra visų suvestinių.

Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3,118 mlrd. eurų. 2018 m. jautri pasaulio rinkų reakcija į geopolitinius įvykius bei monetarinės politikos priemones lėmė sumažėjusią investicijų grąžą, tačiau ilgalaikė pensijų fondų grąža nuo veiklos pradžios kasmet sudaro apie 4,2 proc. Didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų dalyvių savo santaupas laiko minimaliai svyruojančiuose ir subalansuotuose fonduose, kuriems praėjusių metų rezultatas ilgalaikės įtakos nepadarys, teigiama vakar išplatintame pranešime spaudai.

Augs lėtėdama

UAB „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Ignas Pliušky teigia, jog nieko stebėtina, jog tokio kilimo periodu rinkoje yra stebimi didesni kritimai, kokius matėme ir paskutinįjį 2018 metų ketvirtį. Išties 2018 metų grąža didžiausios rizikos fonduose buvo neigiama, ko ir galima tikėtis, kai pasaulio akcijų rinkose dominuoja neigiamos nuotaikos.

2018 metais krito ne tik akcijos, nedžiugino ir obligacijų grąža. Tai atsispindėjo fondų rezultatuose. Daugumos konservatyvių fondų uždarbis buvo neigiamas, šis rodiklis buvo šiek tiek žemiau 0 procentų. Daugiausiai akcijų turintys fondai nukrito 5–8 proc.s, tačiau skaičiuojant visos pensijų sistemos grąžą nuo pat jos pradžios, kuomet įtraukiami ir patys prasčiausi finansų rinkoms 2008 metai, kiekvienais metais ji sudaro apie 4 procentus.

„Esame vėlyvajame ekonomikos cikle, kuomet akcijų rinkose korekcijos yra dažnesnės. JAV federalinis rezervų bankas jau kurį laiką kelia palūkanas. Šiais metais buvo periodas, kai jos buvo keltos šiek tiek sparčiau negu tikėtasi, ir tai buvo viena iš rinkų kritimo priežasčių“, – komentavo I. Pliuškys. Anot jo, nors ekonomika auga, tačiau augimo tempai lėtėja.

Mažiau optimistinės nuotaikos ir verslo sektoriuje, tačiau jos vis dar rodo, kad ekonomika gali augti ir 2019 metais. Įmonių pelno augimas 2018 metais buvo didelis, tačiau kritimą lėmė ekonominių perspektyvų persvarstymas. Tačiau šiuo metu, po didelės korekcijos rinkose, akcijos atrodo patraukliau. Šiek tiek pozityvumo suteikia ir JAV Federalinio rezervų banko komunikacija, kad palūkanų kėlimas bus švelnesnis, o dauguma rodiklių išlieka pozityvioje teritorijoje.

Nukentėjo ir pelningiausi

Paprastai šiek tiek pelningiau negu kiti fondų valdytojai akcijų kryptis valdo UAB „INVL Asset Manegement“. Tačiau praėjusių metų pabaigoje smarkiai nukentėjo ir jos investicijos.

„Bendri mūsų valdomų pensijų fondų rezultatai lengvai neigiami. Obligacijų fondų galutiniai rezultatai buvo minus 0–3 proc., o akcijų – 5–7 procentai. Taigi vidutiniškai smuktelėjo 2–6 procentais“, – aiškino Vaidotas Rūkas, UAB „INVL Asset Manegement“ investicijų valdymo padalinio vadovas.

Jo teigimu, JAV prasidėjusi bendrovių akcijų indeksų korekcija nuvilnijo per visą pasaulį, bet to buvo laukiama, tad investuotojų nenustebino. „Akcijų rinkos kilo ilgą laiką, o paskutinį 2018 metų mėnesį prasidėjo jų korekcija. Iš dalies tai galima laikyti net pozityviu veiksniu, nes geriau tolygus augimas, negu iš pradžių spartus šoktelėjimas aukštyn, o paskui visiška griūtis“, – svarstė investavimo specialistas. Dabar, anot jo, svarbu, kad „viskas yra proto ribose“. Drastiškų pokyčių kol kas nematyti, o rinkos jau rodo atsigavimo ženklų.

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai investuoja į viso pasaulio akcijas. Daugiausia investicijų tenka JAV, Vakarų Europos, Japonijos ir šiek tiek – besivystančių šalių bei Baltijos valstybių rinkai, bet pastaroji nėra dominuojanti.

Pasak V. Rūko, praėjusiais metais neigiamos buvo ir besivystančių šalių rinkos. Tačiau keletą metų jos investuotojams atrodė įdomesnės, nes pigesnės negu stipriosios, todėl ateityje iš jų galima tikėtis didesnio pelno.

„Investavimas sulig metų pabaiga nesibaigia, rinkos neabejotinai atsigaus. Svarbiausia, kad verslo sveikata gera. Apie didelius bankrotus ar kokius nors tragiškus BVP duomenis neužsimenama. Taigi indeksų korekcija metų pabaigoje buvo protinga, rinkos labai greitai gali atsigauti“, – kalbėjo V. Rūkas.

Nors metai buvo neigiami, pensijų fondų dalyvių santaupos smarkiai nenukentėjo. Esą užteks kelių sėkmingesnių investavimo dienų, kad metų pabaigoje fiksuotos minusinės grąžos nebūtų matyti.

Investuojama ilgam

Metų pabaigoje nesudrebėjo konservatyvūs fondai. Jie Lietuvoje iki šiol galėjo investuoti tik į valstybės obligacijas. Pasak V. Rūko, dėl obligacijų kyla keblumų, nes apskritai priklauso neigiamai zonai, – už jas reikia primokėti. Todėl visų konservatyvių fondų grąža šiek tiek neigiama, kol nėra alternatyvų, kur pelningai investuoti. Jų kintamumas taip pat itin menkas – iki 1–2 proc., juolab kad ir valdymo mokestis įskaičiuotas į grąžą. Taigi drastiškų pokyčių nebuvo ir metų pabaigoje.

„Pensijų fondai – kolektyvinis instrumentas. Tai reiškia, jog investuojama ilgam, kad per 30–40 metų būtų sukaupta solidi parama senatvei, – pabrėžė Š. Ruzgys. – Kiekvienas pensijų fondų dalyvis prisiima tam tikrą riziką rinkdamasis investavimo kryptis. Tačiau istoriškai investicijos juda viena kryptimi – duoda grąžos.“

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"