Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Paslaugų eksporto laisvė įstrigo ES statybose 

2019 sausio 16 d. 06:00
Nemažai statybininkų mūsų krašte laisvai dirba atvykę ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų pasaulio šalių.
Nemažai statybininkų mūsų krašte laisvai dirba atvykę ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų pasaulio šalių.
pixabay.com nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje niūriomis nuotaikomis Lietuvoje išsiskyrė statybos sektorius. Statybininkai užsakymų užsienyje turėjo daugiau negu prieš metus, bet jų paslaugas „priimančios“ šalys didino spaudimą palikti vietoje ir mokesčius – registruoti verslą. Dar keleriopai sparčiau augo statybos paslaugų importas į Lietuvą – čia dirbo daug užsieniečių.

Lietuvos paslaugų eksportas trečiąjį 2018 metų ketvirtį siekė 2,7 mlrd. eurų, importas – 1,5 mlrd. eurų. Sparčiausiai didėjo statybos paslaugų importas – per metus (palyginti 2018 metų trečiąjį ketvirtį su 2017-ųjų tuo pačiu ketvirčiu) 3,8 karto, o šių paslaugos eksportas per metus sumažėjo 4,1 procento. Tai pranešė Statistikos departamentas ir Lietuvos bankas.

„Džiaugtis nėra ko. Tris ketvirčius statybų apimtis Lietuvoje didėjo, bet pelningumas mažėjo dėl brangstančių žaliavų ir kylančio darbo užmokesčio, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas. – Daug pralaimėjo tos bendrovės, kurios objektus statė metus. Kai kurių balansas vos „išėjo į nulį“. Pavyzdžiui, įmonės konkursus laimėjo prieš metus, tačiau per tą laiką pabrango ir medžiagos, ir darbo jėga. Darbininkai jau nesutiko dirbti už planuotą atlygį. Ne visos statybos bendrovės tiksliai prognozavo būsimų kainų pokytį.“

Anot asociacijos vadovo, Europos Sąjungos (ES) lėšomis remiamiems infrastruktūros projektams įgyvendinti daugiausia reikia ne žmonių darbo, o technikos. „Metų pabaigoje užsakymų ima trūkti. Vilniuje ir Kaune darbų dar atsiranda, tačiau periferijoje statybininkai tikrų tikriausiai alksta. Manau, būtent dėl šių priežasčių statybininkų nuotaikos yra prastos ir toliau blogėja. Vieni dirbo daug, bet neuždirbo, o kiti sako, kad dirbom, bet pradirbom. Tokia realybė“, – tvirtino jis.

Išgena svetur

Pasak D. Gedvilo, stipriosios statybos bendrovės, stokodamos užsakymų Lietuvoje, randa darbo užsienyje, daugiausia ES valstybėse. Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2018 metų ketvirtį Lietuvos statybos įmonės eksportavo savo paslaugų už 80,3 mln. eurų, ir tai 4,1 proc. mažiau negu prieš metus. Kone 62 proc. statybos paslaugų teikiama ES šalyse, daugiausia – Skandinavijoje.

Dalius Gedvilas: „Džiaugtis nėra ko. Kai kurių įmonių balansas vos "išėjo į nulį"." / pixabay.com nuotrauka
Dalius Gedvilas: „Džiaugtis nėra ko. Kai kurių įmonių balansas vos "išėjo į nulį"." / pixabay.com nuotrauka

Tačiau ES Paslaugų eksporto direktyva, deklaruojanti laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungos vidaus rinkoje, daugelyje ES valstybių narių apeinama. Jos beveik visos kaip įmanydamos saugo savo rinką nuo pigesnių paslaugų įvežimo. Tik Lietuva, regis, niekaip negina savo rinkos – mūsų krašte nevaržomi dirba net trečiųjų šalių statybininkai.

Kaip teigia D. Gedvilas, kai kurios ES valstybės stengiasi priversti ir priverčia Lietuvos statybos bendroves, ypač jei šios dirba ilgai, mokėti mokesčius tose šalyse. „Jos „laužia“ mūsų statybininkus registruoti įmones ir mokėti mokesčius ten, kur dirba. Taip nori Švedija, Suomija, Vokietija, – pasakojo LSA vadovas. – Airija šiek tiek liberalesnė, bet ji reikalauja, kad komandiruoti Lietuvos statybininkai dirbtų šalyje ne ilgiau kaip 52 paras, o paskui jau visus mokesčius mokėtų ten. Toks spaudimas daromas seniai. Mūsų statybininkai verčiami registruoti įmones kitose valstybėse.“

Daug užsienyje dirbančios UAB „Kauno tiltai“ atstovė Ernesta Razbadauskienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad ši Lietuvos bendrovė prieš dvejus metus savanoriškai įregistravo įmonę Švedijoje, kurioje įgyvendina ne vieną projektą. Dabar ji vykdo veiklą pagal šioje šalyje galiojančius įstatymus. „Įprasta praktika – jei nori įgyvendinti projektus svetur ir negali rinktis, priimi tos valstybės verslo modelį ir teisinę tvarką“, – pripažino E. Razbadauskienė.

D. Gedvilo įsitikinimu, Lietuvos politikai turėtų bent jau domėtis tuo ir padėti verslui, kad savo paslaugas eksportuojančios Lietuvos statybos bendrovės mokėtų mokesčius savo šaliai, kurioje yra registruotos. Tačiau kai kurioms ES valstybėms spaudžiant joms tenka elgtis priešingai – kurti įmones užsienyje ir palikti ten mokesčius.

„Tada ir Lietuvos statistika tos veiklos jau nefiksuoja kaip statybos paslaugų eksporto. Mūsų statybininkai tikrai daug dirba svetur, bet dėl mokesčių politikos kenčia“, – pabrėžė D. Gedvilas.

Rasa Virvilienė (centre). / nuotrauka
Rasa Virvilienė (centre). / nuotrauka

„Lietuvos žinioms“ nepavyko išsiaiškinti, kiek dienų leidžiama kitose ES šalyse dirbti užsienio statybininkams, neįsteigus ten savarankiškos įmonės. „To niekas nepasakys, nes kiekvienoje valstybėje nustatyta sava tvarka“, – tikino vienos paslaugas eksportuojančios statybos bendrovės atstovas. „Lietuvos žinių“ duomenimis, laikotarpis „be spaudimo“ įvairiose ES šalyse gali trukti ir porą, ir 3–6 mėnesius. Vėliau jau privalu steigti įmonę ir mokėti mokesčius užsienio valstybei.

Importo painiava Lietuvoje

Tuo metu Lietuvoje ES Paslaugų eksporto direktyva, atrodo, veikia be trukdžių. Pernai labai sparčiai augo ir oficialiai fiksuojamas statybos paslaugų importas į mūsų šalį, tačiau rinkos žinovai teigia, jog Lietuvos statistikoje toli gražu ne viskas matyti.

Antai nupirktą švedišką ar vokišką įrangą reikia sumontuoti Lietuvoje, bet vietos specialistams to daryti nepatikima, – gamintojai atsiunčia atlikti darbų švedus arba vokiečius.

Statistikos departamento žiniomis, mūsų valstybėje daugiausia statybos paslaugų perkama iš Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos. Pasak D. Gedvilo, Lenkijos statybos bendrovės daugiausia dirba pasienio zonoje – šiapus Lietuvos sienos. Pavyzdžiui, lenkiškų langų pardavėjas savo pigesnius langus atveža į mūsų šalį ir pats juos sumontuoja – lietuviams nelieka kaip uždirbti. Arba atveža kokią nors įrangą Lietuvos ūkininkams ir patys sumontuoja – pasiima žemdirbių gaunamą ES paramą.

Lietuva iš kitų ES valstybių nemažai perka ir specializuotų darbų. Tarkime, įsigytą švedišką ar vokišką įrangą reikia sumontuoti Lietuvoje, bet gamintojai nepatiki to daryti vietos darbuotojams – atsiunčia savo specialistų švedų arba vokiečių ir išsiveža pinigus į savo šalį.

„Kai Lietuvoje dirba statybos įmonės, įkurtos ir veikiančios užsienyje, čia atidaromi jų filialai. Tokiu atveju per filialą mokesčius moka tik mūsų šalyje įdarbinti asmenys, o didžiausi mokesčiai atitenka valstybei, kurioje registruota pagrindinė įmonė“, – apie paslaugų importo į Lietuvą laisvę kalbėjo D.Gedvilas.

LSA vadovas priminė, kad nemažai statybininkų mūsų krašte laisvai dirba atvykę ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų pasaulio šalių – iš Baltarusijos bei Ukrainos. Baltarusiai ar ukrainiečiai Lietuvoje gali registruoti uždarąsias akcines bendroves, tapti objektų rangovais, tačiau kai reikia atlikti didžiausius laimėtų projektų darbus, jie samdo subrangovus – kitas įmones, registruotas savo valstybėse. O šios moka mokesčius tik savo šalims ir išgabena lėšas iš Lietuvos.

Komentaras

Nėra prievolės Lietuvoje registruoti jurinį asmenį

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė:

– Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai užsienio įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms ūkinę komercinę veiklą Lietuvoje, nenumato prievolės registruoti bet kurios teisinės formos juridinį asmenį. Tais atvejais, kai užsienio įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą Lietuvoje, neįsteigusi jokio padalinio arba įsteigusi dukterinę įmonę ar filialą, gali būti laikoma, kad tokia užsienio įmonė vykdo veiklą per nuolatinę buveinę ir registruojama Mokesčių mokėtojų registre.

Nuolatinė buveinė – tam tikra įmonės veiklos užsienio valstybėje išraiška, kai užsienio įmonės nuolatinėje buveinėje uždirbtas pelnas apskaitomas ir apmokestinamas atskirai nuo kitų, su nuolatinės buveinės veikla nesusijusių užsienio vieneto pajamų. Nustatant, ar užsienio įmonė turi nuolatinę buveinę Lietuvoje, vadovaujamasi tiek tarptautinėmis pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis (DAIS), kai ji su tokia užsienio valstybe sudaryta ir taikoma, tiek EBPO Modelinės dvigubo apmokestinimo išvengimo konvencija, tiek jos komentarais, tiek Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatomis.

Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis nuolat vykdo veiklą arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą), arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą ar konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Kad užsienio vieneto veiklos ryšys su Lietuvos Respublikos teritorija būtų laikomas pakankamu, jo veikla turi atitikti bent vieną iš minėtų keturių sąlygų.

Jeigu, remiantis DAIS, užsienio vienetas nėra laikomas Lietuvoje vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, tačiau toks užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę remiantis PMĮ nuostatomis, tai tokia nuolatinė buveinė turi būti registruojama Lietuvoje, tačiau ataskaitas bei deklaracijas užsienio vienetai privalo pateikti ir pelno mokestį mokėti tik tada, kai įvykdo DAIS nustatytas nuolatinei buveinei būtinas sąlygas.

Pagal PMĮ, užsienio vienetas, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojantis statybos teritoriją, statybos surinkimo ar įrangos objektą, laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, nuo pirmojo sandorio sudarymo dienos, neatsižvelgiant į jo vykdytos veiklos trukmę, į vykdomos veiklos pertraukas ir į tai, ar tokius darbus vykdo pats užsienio vienetas, ar jie vykdomi per subrangovus.

Pagal daugelio DAIS nuostatas, nuolatinė buveinė dėl statybos aikštelės ar statybos arba įrengimo projekto susidaro, kai veikiama ilgiau nei 12 mėnesių (kai kuriose DAIS 6 ar 9 mėn.).

Laikoma, kad statybos objektas egzistuoja nuo tos datos, kai rangovas pradeda savo darbą, įskaitant bet kokį parengiamąjį darbą, valstybėje, kurioje statybos vyks ar projektas bus vykdomas, ir realiai egzistuoja iki tol, kol darbas užbaigiamas arba galutinai nutraukiamas. Statybos projektas turi būti laikomas vientisu, net jeigu jis vykdomas pagal keletą kontraktų, bet iš jų galima daryti išvadą, kad šie projektai geografiškai ir komerciškai susiję.

EBPO konvencija numato, jog reikia įvertinti visus faktus bei aplinkybes, įskaitant tai, ar projektai vykdomi pagal vieną bendrą sutartį; ar pagal skirtingas sutartis atliekami darbai yra to paties pobūdžio; ar sutartys buvo sudaromos su tuo pačiu užsakovu ir ar sudarius pirmą sutartį buvo aišku, kad bus sudaroma kita sutartis; ar pagal skirtingas sutartis atliekami darbai buvo atlikti tų pačių asmenų.

2018 m. VMI duomenimis, įmonių, PVM mokėtojų, sąraše yra 71 užsienio įmonė. Iš jų 50 – mokesčių mokėtojų užsienio juridiniai asmenys, vykdantys veiklą per nuolatinę buveinę; 21 – mokesčių mokėtojas užsienio apmokestinamasis asmuo ir dar 1 investicinis fondas, kurie deklaravo vykdantys statybos veiklą Lietuvoje.

Jei užsienio įmonė, vykdanti komercinę ūkinę veiklą Lietuvoje, pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas yra laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje, jai atsiranda prievolė PMĮ nustatyta tvarka Lietuvoje mokėti pelno mokestį. Svarbu užtikrinti, kad nuolatinei buveinei būtų priskiriamas toks pelnas, kurį ji galėtų gauti, jei būtų atskira ir savarankiška įmonė, besiverčianti tokia pačia ar panašia veikla tokiomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis ir būtų visiškai nepriklausoma, kai turi reikalų su įmone, kurios nuolatinė buveinė ji yra.

Užsienio įmonių, vykdančių komercinę ūkinę veiklą Lietuvoje, su kitais mokesčiais susijusios prievolės reglamentuojamos LR mokesčių administravimo įstatymo bei kitų mokesčių teisės aktų normomis.

KOMENTARAS

Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie spaudimą Lietuvos statybininkams kitose ES valstybėse:

– Ši problema ministerijai nežinoma, nesame gavę tokios informacijos.

Pagal Europos Sąjungos Paslaugų direktyvą, ES šalis narė, kurioje teikiama paslauga, savo teritorijoje užtikrina nevaržomą teisę teikti paslaugas ir savo teritorijoje neapriboja teisės teikti paslaugas jokiais reikalavimais, kuriais būtų pažeidžiami būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principai.

Vis dėlto valstybei narei, į kurią atvyksta teikėjas, nekliudoma taikyti paslaugų teikimo reikalavimų, jeigu jie pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos sumetimais ir jei laikomasi anksčiau įvardytų principų.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus (turi būti atsižvelgiama ne tik į paslaugų teikimo trukmę, bet ir į reguliarumą, dažnumą bei tęstinumą). Apie tokių ribojimų nustatymą būtina pranešti Europos Komisijai ir pagrįsti jų atitiktį minėtiems principams.

Dėl konkrečių reikalavimų, taikomų statybų sektoriuje Lietuvoje, siūlome kreiptis į Aplinkos ministeriją. Paklausime taip pat minimi mokestiniai klausimai, į juos padėtų atsakyti Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

FAKTAI

Paslaugų eksportas augo sparčiau už importą

Lietuvos paslaugų eksportas trečiąjį 2018 metų ketvirtį siekė 2,7 mlrd. eurų, importas – 1,5 mlrd. eurų, perviršis siekė 1,2 mlrd. eurų, arba 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo laikotarpiu sparčiausiai – 33,2 proc. – augo finansinių paslaugų eksportas, o 3,8 karto – statybos paslaugų importas.

Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį sudarė transporto paslaugos (atitinkamai 58,7 ir 53,2 proc.).

Paslaugų eksportas į ES valstybes per metus padidėjo 20,7 proc., į NVS – 12,1 procento.

Paslaugų importas iš ES valstybių išaugo 14,9 proc., iš NVS – 11,4 procento.

Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė buvo Vokietija (per 12 mėnesių didėjo 29,5 proc.).

Pagrindinė paslaugų importo partnerė – Baltarusija (didėjo 7,8 proc.).

Per vienuolika mėnesių pernai Lietuvos eksportas siekė 26,053 mlrd. eurų, importas – 28,614 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,3 proc. ir 9,6 proc. daugiau nei 2017-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais.

Statybos paslaugų eksportas ir importas 2018 metų 3 ketvirtį, mln. eurų

ValstybėEksportasImportasBalansas
Iš viso80,328,5351,77
ES61,9328,3633,57
Švedija22,660,1922,47
Vokietija7,899,27–1,38
Prancūzija6,766,76
Belgija5,625,62
Latvija4,9312,34–7,41
Danija4,71
Nyderlandai3,703,70
Ispanija2,142,14
NVS1,35
Suomija1,30,420,88
Estija0,94
Baltarusija0,94
Jungtinė Karalystė0,44
Lenkija0,242,94–2,70
Italija–0,64
Austrija–0,01

Šaltinis: Statistikos departamentas

Ekonominių vertinimų rodiklis 2018 metų gruodį

SektoriusLūkesčių indeksas
Bendras rodiklis4
Pramonė–6
Statyba–26
Prekyba6
Paslaugos29
Vartotojai–6

Šaltinis: Statistikos departamentas

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika