Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Pasaulyje kilęs kanapių bumas atsirita ir į Lietuvą 

2018 spalio 18 d. 06:00
Šiais metais 35 Lietuvos ūkiai pluoštines kanapes augino 1500 ha plote.
Šiais metais 35 Lietuvos ūkiai pluoštines kanapes augino 1500 ha plote.
hemp.com nuotrauka

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet Lietuvoje auginta beveik 1,5 tūkst. ha didesnis pluoštinių kanapių plotas. Ekspertų tvirtinimu, tai siejama su trūkstamos grandies – perdirbimo – atsiradimu.

Kėdainių LEZ teritorijoje koncernui „Icor“ priklausanti inžinerinių produktų ir sprendimų bendrovė „Axis Industries“ stato modernų kanapių stiebelių apdorojimo fabriką, o Kauno rajone, Voškonių kaime, antrus veiklos metus pradeda skaičiuoti ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų perdirbimo gamykla.

Kadangi pasaulinėje rinkoje sparčiai auga maistinių ekologiškai užaugintų kanapių produktų poreikis, o pasiūla smarkiai atsilieka nuo paklausos, „Borela“ pasirinko būtent šią kryptį – lukštenamos kanapgrūdžių sėklos ir gaminami ekologiški kanapgrūdžių baltymai, miltai ir ekologiškas kanapių sėklų aliejus. „Esame antra tokia gamykla Europoje ir vienintelė, turinti ekologinių kanapgrūdžių perdirbimo BRC sertifikatą“, – teigė bendrovės direktorius Paulius Paršeliūnas.

Be BRC, bendrovė įgijo ir Kosher sertifikatą. Tai liudija, kad „Borela“ nusitaikė į užsienio šalių rinkas. Šie sertifikatai, pasak P. Paršeliūno, būtini norint patekti į didžiuosius prekybos tinklus Europoje. Jauna bendrovė produkciją realizuoja ne tik Europoje: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Belgijoje, bet ir Australijoje, Japonijoje bei Šiaurės Amerikoje. Per mėnesį „Borela“ vidutiniškai pagamina 40–50 tonų produkcijos.

Siekdama užsitikrinti reikalingus žaliavos kiekius, bendrovė yra sudariusi sutartis su ekologiniais ūkiais ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Be to, „Borela“, pasak jos vadovo, kontroliuoja visą grandinę nuo dauginamosios medžiagos iki galutinių produktų.

Kol kas bendrovė neketina plėsti produktų krepšelio. „Šiuo metu esame susikoncentravę į dabartinę veiklą, investuojame į infrastruktūrą, grūdų tvarkymą ir paruošimą perdirbti“, – sakė P. Paršeliūnas. „Borela“ į ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų perdirbimo gamyklą su modernia technologija investavo apie 2 mln. eurų, iš kurių 400 tūkst. eurų – ES lėšos.

Finišo tiesiojoje – ir Kėdainių fabrikas

Šiuo metu Kėdainių pašonėje įsikūręs pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo fabrikas „Natūralus pluoštas“ intensyviai ruošiasi pirmajam veiklos sezonui. „Gamyklos statybos eina į pabaigą, montuojama moderniausia prieinama kanapių stiebelių apdorojimo technologinė įranga, kuri jau pradedama testuoti. Bandomoji eksploatacija planuojama lapkričio pabaigoje, o visu pajėgumu fabrikas pradės veikti 2019-ųjų sausį“, – sakė „Natūralaus pluošto“ generalinis direktorius Raimondas Petreikis.

Žaliava fabrikui rūpinasi „Natūralaus pluošto“ partnerė „Agrosfera“. Šiais metais ji buvo sudariusi sutartis su 35 Lietuvos ūkiais, kurie pluoštines kanapes augino 1500 ha plote. „Technika vis dar laukuose, nuiminėjamas derlius. Kitų metų planas – 3000 hektarų“ , – pabrėžė R. Pereikis.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak įmonės vadovo, „Natūralaus pluošto“ produkcija orientuota į Europos rinką: tekstilės ir automobilių pramonę, kurioms įdomus aukščiausios kokybės kanapių pluoštas. Jo laukia ir popieriaus pramonė, siūlų verpėjai, ekologiškų izoliacinių medžiagų gamintojai, iš viso ‑ apie 100 potencialių užsakovų.

Kėdainių fabrikas išsiskirs gamyba be atliekų: surinkti kanapių šiaudeliai gamykloje bus apdorojami į pluoštą, tinkamą tekstilės, popieriaus, statybos pramonei, o likusios medžiagos – spaliai ir smulkiosios pluošto dalelės – bus panaudotos įvairiose žemės ūkio ir pramonės šakose, taip pat kurui. Iš kanapių paruošta pluošto žaliava bus tiekiama Lietuvos ir užsienio šalių rinkoms.

Alternatyva grūdiniams augalams?

Žemė ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2014-ųjų sausio, kai įsigaliojo Pluoštinių kanapių įstatymas ir leidimas auginti šiuos augalus, jų plotai Lietuvoje pradėjo pastebimai didėti. 2014 metais šių augalų buvo auginama tik 1069 ha, pernai jau 2479 ha, o šiemet net 3921 hektarai. Didžiausi pluoštinių kanapių plotai šiemet plytėjo Šakių rajone – 859 ha ( pernai – 142 ha). Dar sparčiau plotus didino antroje vietoje esantis Jonavos rajonas. Jei pernai čia deklaruota tik 26 ha šių techninių augalų, tai šiemet – 460 hektarai. Panevėžio rajone duoklė pluoštinėms kanapėms atiduota kiek saikingiau, pernai jos augintos 366 ha, o šiemet – 442 hektaruose. O štai ketvirtoje vietoje esančiame Anykščių rajone pastebima atvirkštinė tendencija: 2017-aisiais deklaruota 514 ha, o šiemet – tik 336 hektarai.

Pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo fabrikas Kėdainių pašonėje intensyviai ruošiasi pirmajam veiklos sezonui./„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka
Pluoštinių kanapių stiebelių apdorojimo fabrikas Kėdainių pašonėje intensyviai ruošiasi pirmajam veiklos sezonui./„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

„Nors pluoštinių kanapių plotai šalyje dar nėra dideli, galiu tik pasveikinti žemdirbius, pasirinkusius šią kultūrą. Ji reikalinga ir žemės ūkyje, ir pramonėje. Iš pluoštinių kanapių galima labai daug ką pagaminti, o jų kokybė geresnė nei linų. Iki šiol kanapių entuziastams trūko svarbios grandies – perdirbimo, norint parduoti žaliavą, ją tekdavo vežti į Lenkiją, tad fabrikas Kėdainiuose išspręs kai kurias žemdirbių problemas“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Eksperto nuomone, manevringame žemės ūkyje vertėtų labiau atsigręžti į pluoštines kanapes. „Kadangi Lietuvoje išauginama labai daug grūdų, o jų supirkimo kainos keleri metais smuktelėjusios, kanapės galėtų būti viena išeičių panaudojant žemės plotus“, – įsitikinęs LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas. Jis neabejojo, kad šalyje atsiras ir daugiau gamyklų bei fabrikų, perdirbančių pluoštines kanapes, juolab, kad jų panaudojimo potencialas – milžiniškas.

Kadangi Lietuvoje išauginama labai daug grūdų, o jų supirkimo kainos keleri metais smuktelėjusios, kanapės galėtų būti viena išeičių panaudojant žemės plotus.

Mokslininkai teigia, kad iš pluoštinių kanapių galima pagaminti apie 50 tūkst. skirtingų produktų: nuo tekstilės iki tinklų, brezento, virvių, statybinių medžiagų, trąšų, batų, dažų, degalų, maisto produktų, kosmetikos. Būtent šie augalai tekstilėje naudojami „Suit Supply“ ir H&M linijose, iš kanapių pluošto yra pagamintas ir BMW i3 skydelis.

Pluoštinės kanapės yra labai našios: iš 1 ha lauko gaunama tiek naudingo pluošto, kiek jo gaunama iš 4 ha miško ir 2 ha medvilnės. Ne mažiau svarbus ir aplinkosauginis aspektas: medvilnei išauginti sunaudojama net 20 proc. visų pasaulio pesticidų, o pluoštinės kanapės ne tik jų nereikalauja, bet ir apsaugo nuo kenkėjų greta esančius augalus. Be to, šie augalai sugeria 4 kartus daugiau anglies dvideginio (CO2) nei medžiai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"