Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Parduotuvės su e. prekyba kovos technologijomis 

2018 lapkričio 28 d. 10:40
Tradicines parduotuves gelbėja įsišakniję vartotojų įpročiai, taip pat ir pagrindinis jų pranašumas – galimybė realiai pasimatuoti arba pačiupinėti prekę.
Tradicines parduotuves gelbėja įsišakniję vartotojų įpročiai, taip pat ir pagrindinis jų pranašumas – galimybė realiai pasimatuoti arba pačiupinėti prekę.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Auganti internetinės prekybos apimtis ir skaitmeninių technologijų plėtra kursto šnekas apie fizinių parduotuvių eros pabaigą, neva šių vietą ilgalaikėje perspektyvoje užims e. prekyba. Vis dėlto technologinė pažanga atveria papildomų galimybių ir fizinėms parduotuvėms – tinkamai pritaikytos technologijos gali sustiprinti vartotojų įsitraukimą, lojalumą, padidinti komfortą, mat leidžia prekes pasimatuoti, išmėginti ar paragauti.

Apsipirkimas internetu akivaizdžiai įgauna pagreitį: skaičiuojama, kad 2017 metų antrą ketvirtį pardavimas internetu siekė 111,5 mlrd. JAV dolerių, o tai yra 16,2 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, augimo tendencija matoma kasmet. Vis dėlto fizinių parduotuvių situacija nėra katastrofinė: 64 proc. apsiperkančių internetu labiau linkę pirkti tiesiogiai, ypač tokių daugėja tarp tūkstantmečio kartos atstovų. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2022 metais visame pasaulyje 83 proc. prekių bus nupirkta būtent fizinėse parduotuvėse.

Nors tradicines parduotuves gelbėja įsišakniję vartotojų įpročiai, taip pat ir pagrindinis jų pranašumas – galimybė realiai pasimatuoti arba pačiupinėti prekę, ekspertai pripažįsta, kad šios parduotuvės taip pat turi stengtis neatsilikti nuo technologinės pažangos. Mat ji ne tik palengvina apsipirkimo procesą, bet ir suteikia vartotojui papildomų patirčių, kurios stiprina vartotojo santykį su prekės ženklu. Neretai sakoma, kad prekybininkas turi parduoti emociją; šiuo permainingu laikotarpiu suteikti papildomų teigiamų patirčių apsiperkant tampa dar svarbesniu uždaviniu.

Parodys ieškomą prekę

Šiais metais vykusioje didžiausios pasaulyje mažmeninės prekybos asociacijos „National Retail Federation“ kasmetinėje parodoje įvardytos kelios technologijos, kurios iki 2020 metų esą pakeis apsipirkimo įpročius.

Prognozuojama, kad kaip ir internetinės parduotuvės, fizinių parduotuvių mažmenininkai produktų ir paslaugų kainas galės reguliuoti pagal valandas. Technologijos prekybininkams leis efektyviau koreguoti kainas, pavyzdžiui, net reaguoti į prekių pasiūlą ir paklausą, taip pat paprasčiau žymėti savaitines akcijas.

Sujungus šią technologiją su objektų jutikliais, atsivers ir daugiau galimybių: bus lengviau ir efektyviau mažinti kainas tų produktų, kurių galiojimo laikas artimiausiomis dienomis baigiasi.

Teigiama, kad objektų jutikliai taip pat galėtų paspartinti savarankiško atsiskaitymo kasų diegimą prekybos vietose. O tai reikštų ir didesnį pirkėjų įsitraukimą.

Kompanija „Kroger“ – didžiausia maisto mažmenininkė JAV po „Walmart“ – jau žengė reikšmingą žingsnį šioje srityje – iki 2018 metų ji suskaitmenino visus kainų žymėjimus beveik 200 savo parduotuvių.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Papildytos realybės technologijos, kaip tikimasi, artimiausiu metu bus plačiau naudojamos fizinėse parduotuvėse./ Reuters/Scanpix nuotrauka
Papildytos realybės technologijos, kaip tikimasi, artimiausiu metu bus plačiau naudojamos fizinėse parduotuvėse./ Reuters/Scanpix nuotrauka

Tikimasi, kad nauja kompanijos technologija „Kroger Edgle“ taip pat vartotojams leis matyti informaciją apie prekių maistines savybes ir išskirs tas prekes, kurios atitinka vartotojo mitybos rekomendacijas. Prognozuojama, kad ateityje ši technologija net galės sąveikauti su vartotojo išmaniuoju telefonu – vartotojui vaikštant tarp prekių lentynų, ji išskirs produktus, esančius vartotojo pirkinių sąraše. Tai padėtų skubantiems pirkėjams greitai rasti reikiamą produktą.

Sukuria rūbą asmeniškai pirkėjui

Papildytos realybės technologijos, kaip tikimasi, artimiausiu metu taip pat bus plačiau naudojamos fizinėse parduotuvėse. Nors šias technologijas komerciniais tikslais daugeliu atvejų pirmieji išnaudojo internetiniai prekybininkai.

Pavyzdžiui, kompanija „ModiFace“, kuri kuria išplėstos realybės technologijas grožio industrijos prekės ženklams ir slepiasi už daugelio išplėstos realybės mobiliųjų programėlių, neseniai pristatė išplėstos realybės veidrodį – jį galima naudoti parduotuvėse.

Šis veidrodis, naudodamas veido sekimo ir 3D vaizdo funkcijas, vartotojams leidžia išbandyti įvairius makiažo atspalvius. Interaktyvus veidrodis gali būti pritaikytas ir mados industrijoje – jis leidžia pirkėjams „pasimatuoti“ rūbą dar prieš įžengiant į matavimosi kambarį.

Mados industrijos mažmenininkai, pasitelkdami technologijas, jau kurį laiką bando palengvinti prekių matavimosi procesą. Ne veltui: 2016 metų „Body Labs“ atlikta apklausa parodė, kad 46 proc. pirkėjų „nekenčia“ matuotis rūbų, tačiau būtent tie pirkėjai, kurie rūbus parduotuvėje matavosi, yra 7 kartus labiau linkę juos įsigyti.

Matavimosi kambariuose parduotuvės įrengia jutiklinius ekranus, kuriais pasinaudodami pirkėjai gali per socialinius tinklus dalytis savo nuotraukomis su draugais, prašydami patarimo.

Kompanija „Neiman Marcus“ yra pristačiusi išmanųjį veidrodį „Memory Mirror“, kuris „prisimena“ vartotojo pasimatuotus rūbus. Šis veidrodis, o tiksliau, vaizdo kamera ir ekranas, įrašo 8 sekundžių vaizdą, kuris vėliau leidžia pirkėjui apžiūrėti save su pasimatuotu rūbu 360 laipsnių kampu. Šiame veidrodyje taip pat galima matyti save su dviem skirtingais rūbais, taigi tampa lengviau įvertinti, kuri prekė labiau tinka.

Parduotuvės ir kitaip bando palengvinti vartotojų apsisprendimą renkantis tinkamiausią drabužį. Pavyzdžiui, įprastuose matavimosi kambariuose parduotuvės įrengia jutiklinius ekranus, kuriais pasinaudodami pirkėjai gali per socialinius tinklus dalytis savo nuotraukomis su draugais, prašydami patarimo. Išmanieji ekranai taip pat gali padėti vartotojams surasti tinkamą rūbų dydį. Negana to, parduotuvėse įdiegtos technologijos leidžia pirkėjui įsigyti individualiai jam pritaikytą rūbą. Pavyzdžiui, Niujorke įsikūręs vyriškų rūbų gamintojas „Acustom Apparel“ naudoja 3D kūno skenavimo technologiją, kuri, nustačiusi 200 tūkst. skirtingų taškų, sukuria asmeniškai vartotojui tinkamą modelį. Pirkėjui tereikia pasirinkti norimą audinį.

Pasimatuoji ir išeini

Kai kurios fizinės prekybos vietos savo veiklos modeliu priartėja prie internetinių parduotuvių, tačiau išlaiko itin svarbų savo pranašumą – galimybę prekes pasimatuoti.

Pavyzdžiui, Niujorko „Bonobos“ parduotuvėse pirkėjai ateina tik pasimatuoti – jose esama kiekvieno prekės dydžio, taigi vartotojas išsirenka tai, kas jam tinka, o patvirtinęs prekę laukia, kol ši bus pristatyta į namus.

Panašią praktiką taiko ir daugiau kompanijų, pavyzdžiui, akiniais prekiaujanti „Warby Parker“, batais prekiaujančios „Paul Evans“,“Jack Erwin“ ir pan. Azijoje veikianti kompanija „Zalora“ prekybos vietose taip pat tik eksponuoja rūbus – juos pasimatavę lankytojai, naudodami prekių QR kodą, atlieka užsakymą prekybos vietoje esančiame kompiuteryje.

Tiesa, toks apsipirkimo principas labiau priimtinas jaunesniems pirkėjams. Atliktos apklausos rodo, kad jam pritaria 55 proc. tūkstantmečio kartos atstovų, o tarp vyresnių tokių tėra 28 procentai.

Parduotuvės be darbuotojų ir šalia namų

Maždaug prieš metus „Amazon“ atidarė Sietle pirmąją parduotuvę, kurioje nėra nei eilių prie kasų, nei pačių kasų – su pirkėjais „dirba“ moderniosios technologijos.

Būtiniausių prekių parduotuvėje „Amazon Go“ veikia sistema, kuri vaizdo kameromis ir jutikliais fiksuoja, kokias prekes nuo lentynos pasiėmė vartotojas. Prieš pradėdamas apsipirkimą parduotuvės lankytojas turi pereiti pro vartus, pasižymėdamas išmaniojo telefono programėle „Amazon Go“. Vartams nuskenavus QR kodą, esantį telefone, vartotojas gali nevaržomas apsipirkti – nuo lentynų pasiimtas prekes dėti tiesiai į savo rankinę. Apsipirkęs klientas paprasčiausiai išeina iš parduotuvės – pinigų suma už jo įsigytus pirkinius automatiškai nuskaitoma iš jo kredito kortelės sąskaitos.

Šis „Amazon“ žingsnis sulaukė daug dėmesio bei paskatino ir kitus mažmenininkus apsvarstyti galimybę kasas „palikti“ be darbuotojų. Tiesa, tokia galimybė, kad ir kokia patraukli dėl atlaisvinto prekybos ploto ir ilguoju laikotarpiu sutaupytų sąnaudų, tinka ne visoms parduotuvėms – labiausiai ji tinka būtiniausių prekių parduotuvėms, kurioms nereikia darbuotojų, galinčių įkalbėti pirkėją įsigyti ką nors papildomo ar brangesnio.

Tiekėjai į didėjančią kasų be personalo paklausą jau sureagavo: technologijas, skirtas parduotuvėms be darbuotojų, yra paskelbusios tokios kompanijos kaip „Mastercard“, „Intel“ ir IBM.

Tačiau prekybininkai nerimsta ir parduotuvių be darbuotojų koncepciją plėtoja dar toliau. Ekspertai pažymi, kad šiandien mažmeninė prekyba nebėra paremta principu „Pirk pigiai – parduok brangiai“ – esminiu dalyku prekyboje tampa logistika, t. y. kuo trumpesnis ir paprastesnis kelias nuo gamintojo iki pirkėjo. Remdamasi šia logika kompanija „MobyMart“ išbando autonominę ir personalo neturinčią mobilią prekybos erdvę, kurią galima išsikviesti mobiliuoju telefonu – panašiai kaip „Uber“ vairuotoją.

Siūlo papildomas paslaugas

Parduotuvės priverstos ieškoti savo vartotojams papildomų patirčių – tiek pramoginių, tiek edukacinių. Sporto prekių parduotuvės pirkėjams leidžia prekes išmėginti tam įrengtose sporto studijose, virtuvės įrangos parduotuvės siūlo maisto gaminimo pamokas ir pan.

Vartotojui svarbu įtikti, atliepti jo poreikius. Todėl prognozuojama, kad ateityje mažmenininkai ir prekės ženklai pasiūlys asmeninius dirbtinio intelekto asistentus, kurie, remdamiesi surinktais duomenimis, rekomenduos vartotojui tai, kas jam gali būti aktualu. Duomenis ir dirbtinį intelektą sujungiančios technologijos taip pat galės mažmenininkui pasiūlyti naujas prekes.

Technologijų kūrėjai stengiasi įvesti daugiau komforto kiekviename pirkėjo žingsnyje. Kalbama ir apie technologijomis pagrįstą parkingą, integruotas mobiliąsias programėles, leidžiančias pirkėjams lengviau rasti laisvą vietą automobiliui. Tiesa, neatmetama tai, kad ateityje parkavimo garažai net gali būti pertvarkyti į prekybos vietą, nes autonominiai automobiliai sumažins privačių automobilių poreikį.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"