Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Operacijas kriptovaliutomis skaičiuoja FNTT 

2018 spalio 19 d. 14:00
Luno.com nuotrauka

Neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba suskaičiavo, kad Lietuvos kriptovaliutų rinkoje atliktų didelių operacijų bendra apyvarta nuo 2017-ųjų pradžios siekė apie 660 mln. eurų, o šias operacijas atliko iš viso 542 fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarnyba jau ėmėsi antrojo analizės etapo – renka duomenis apie šiuos asmenis. Dėl vieno jų jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tyrimo metu paaiškėjęs operacijų kriptovaliutomis apyvartos dydis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko vertinimu, yra gana svarus. „Mūsų šalies biudžetas siekia apie 10 mlrd. eurų. Tuo tarpu operacijų kriptovaliutomis apyvarta yra 660 mln. eurų, dar viešojoje erdvėje skelbiama, kad į pirminį lietuviškų virtualiųjų valiutų ir jų žetonų platinimą (ICO) investuota apie 500 mln. JAV dolerių. Taigi sudėję šiuos du skaičius gauname apie 1 mlrd. eurų – 10 proc. biudžeto. Skaičiai nemaži, todėl nusprendėme šią sritį panagrinėti nuodugniau“, – sakė pašnekovas.

Pasižymi rizika

Tyrimo laikotarpis nuo 2017 metų pasirinktas neatsitiktinai – nors kriptovaliutos atsirado anksčiau, bet būtent 2017-aisiais prasidėjo jų bumas, kuris tęsėsi iki 2018 metų pirmo pusmečio. Tuo metu kilo kriptovaliutų kursai, kūrėsi startuoliai, pradėta daugiau kalbėti ir apie ICO leidybą.

„Nusprendėme paanalizuoti kriptovaliutų sektorių, nes jis yra nereguliuojamas, ir kol virtualūs pinigai nėra keičiami į įprastus pinigus – eurus arba dolerius, apie juos nelabai kas žinoma. Pavyzdžiui, aš turiu bitkoinų „piniginę“, jūs turite tokią „piniginę“, ir mes galime vienas kitam perduoti pinigus, tačiau to niekas nematys – apie pervedimą žinosime tik mes dviese“, – aiškino M. Petrauskas.

FNTT pabrėžia, kad didžiausios kriptovaliutos neturi centrinės ją išleidusios įstaigos, todėl nėra ir centrinio administratoriaus. „Anksčiau nebuvo žinoma, koks kriptovaliutų populiarumas Lietuvoje, kiek jomis naudojamasi – niekas to neskaičiavo“, – pridūrė M. Petrauskas.

Tiesa, analizuojant skaičiuoti ne visi, o tik tie klientai, kurių kiekvieno bendra operacijų vertė tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė kaip 80 tūkst. eurų. Tokią ribą FNTT pasirinko nenorėdama „nusismulkinti“, mat informacijos kiekiai didžiuliai, o versliškumas ar įtartini pavedimai daugiau tikėtini tarp rinkos dalyvių, kurie operuoja didesnėmis sumomis.

Kriptovaliutų sektorius pasižymi didesne rizika, nes jam nenustatyti naudotojų tapatybės reikalavimai, o skirtingos kriptovaliutos siūlo skirtingą anonimiškumo lygį. Kriptovaliutos įsigijimo lėšų šaltinis nėra žinomas, sandoriai atliekami naudotojams, paslaugų teikėjams fiziškai nesusitinkant. Dėl to jos patrauklios sukčiavimui, nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimui, pinigų plovimui.

Kadangi kriptovaliutų sistemos laisvai prieinamos per internetą, jos tampa lengvu būdu pervesti lėšas per valstybių sienas, apeinant tradicines lėšų pervedimo sistemas. Tarpvalstybinis kriptovaliutos sandorių pobūdis, kaip teigia FNTT, reiškia galimus naudotojus iš didelės rizikos valstybių (Sirija, Irakas, Iranas, Jemenas, Tunisas ir kitų) ir didelės rizikos naudotojus (nusikalstamų grupuočių narius, teroristus).

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Įmonių apyvarta didesnė

Klientų, atlikusių pinigines operacijas su kriptovaliutomis – jų pirkimą, pardavimą arba keitimą į kitas kriptovaliutas – turėjo SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“ ir „Citadele“ bankai, taip pat bendrovės „Pervesk“ ir „Mister tango“.

Ar finansų įstaigos galėtų apriboti operacijas kriptovaliutomis, jei jos kelia įtarimų priežiūros institucijoms? M. Petrauskas pabrėžė, kad tikslo apriboti operacijas nėra. „Mes tik siūlome, kad jei finansų įstaigos, pavyzdžiui, elektroninių pinigų institucijos, mato, jog virtualios valiutos keičiamos į eurus, jos taikytų kai kurias Pinigų plovimo prevencijos įstatymo normas. Pavyzdžiui, jeigu suma didesnė nei 15 tūkst. eurų, jeigu pavedimas įtartinas, jos informuotų FNTT ir nuo tam tikros operacijos sumos nustatytų kliento tapatybę“, – sakė M. Petrauskas.

Analizė parodė, kad 93 proc. visų klientų buvo fiziniai, 7 proc. – juridiniai asmenys, tačiau jų operacijų apyvarta pasidalijo maždaug po lygiai ir buvo atitinkamai 47 proc. (312,8 mln. eurų) bei 53 proc. (347,9 mln. eurų).

Didesnę juridinių asmenų apyvartą M. Petrauskas aiškino tuo, kad kai kurie juridiniai asmenys veikia kaip tarpininkai. „Taigi vienas analizės tikslų – įvertinti, ar asmenys daro verslą, ar teisingai deklaruoja pajamas ir moka mokesčius“, – sakė jis.

Didžioji dalis šių klientų rinkosi bendrovę „Mister tango“ – jų skaičius siekė 446, o bendra operacijų suma sudarė 380,4 mln. eurų. „Pervesk“ turėjo 31 klientą, o bendra operacijų vertė siekė 254,8 mln. eurų. Bankuose tokių klientų buvo mažiau kaip po 30, o operacijų vertė svyravo nuo 13,5 mln. SEB banke iki 57,3 tūkst. eurų „Danske Bank“.

Didžiausią apyvartą kriptovaliutomis atliko Lietuvoje registruota bendrovė „Spectro Finance“ – 215,1 mln. eurų. „CoinFlux Service“ bendra operacijų vertė siekė 31,1 mln. eurų, „Gatecoin Limited“ – 23 mln. eurų, „Itbit Pte“ – 16,4 mln. eurų, o didžiausia vienam fiziniam asmeniui tekusi tokių operacijų apyvarta siekė 27,2 mln. eurų.

Iš visų apklaustų finansinių įstaigų tik bendrovės „Pervesk“ ir „Mister tango“ turėjo ne Lietuvoje registruotų klientų. Nors kitos šalies rezidentų skaičius, anot M. Petrausko, nėra esminis rodiklis, jis pripažino, kad didelis jų skaičius gali reikšti didesnę pinigų plovimo riziką. „Lietuvoje, jei teisingai prisimenu, būdavo apie 3 proc. ne Lietuvos rezidentų, turinčių čia banko sąskaitų. Latvijoje šis skaičius gerokai didesnis – apie 50 procentų. Jei tas procentas yra didelis, rizika didesnė. Todėl tiek Latvijos, tiek Estijos bankai renka informaciją, ar per jų bankus nebuvo plaunami pinigai, nes pinigų plovimas dažniausiai vykdomas per kitų šalių rezidentus. Šioje analizėje šis skaičius mums nėra pagrindinis rodiklis, bet pamąstyti yra apie ką“, – aiškino M. Petrauskas.

Kriptovaliutos įsigijimo lėšų šaltinis nėra žinomas, sandoriai atliekami naudotojams, paslaugų teikėjams fiziškai nesusitinkant. Dėl to jos patrauklios sukčiavimui, nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimui, pinigų plovimui.

Antrasis analizės etapas

„Lietuvos žinioms“ M. Petrauskas sakė, kad užbaigus pirmąjį analizės etapą jau imtasi ir antrojo – nagrinėjami konkretūs asmenys ir įmonės. Vertinama jų veikla ir ar ji kelia įtarimų, tikrinama, ar asmuo galėjo turėti tam tikrą pinigų sumą. Esant įtarimams, asmenys vertinami mokesčių atžvilgiu (ar buvo mokami mokesčiai) arba baudžiamojo proceso atžvilgiu (ar gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas).

„Pavyzdžiui, jei privatus fizinis asmuo pirko, pardavė kriptovaliutų už 10 mln. eurų, o deklaruoja, kad jo atlyginimas įmonėje yra 500 eurų, žiūrime, ar jis registravęs kokį nors verslą, pateikęs VMI deklaracijas. Jei įžvelgiame riziką, ateina etapas, kai su pačiu žmogumi kalbamės, iš kur jis turi pinigų“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, oficialūs įtarimai dar nepareikšti nė vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tačiau jau pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.

Ruošiasi naujai kontrolei

Įprastai, pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą, atliekant operacijas, viršijančias 15 tūkst. eurų, FNTT vertina, ar asmuo galėjo turėti tiek pinigų, tikrina jų kilmę. Tuo tarpu atliekant operacijas kriptovaliutomis joks reglamentas nenumatytas. Anksčiau ar vėliau kriptovaliutos, kaip pažymėjo M. Petrauskas, tampa realiomis valiutomis – jos paprastai keičiamosį eurus ir dolerius, taip siekiant apsidrausti nuo kriptovaliutų kurso svyravimo. Taigi kriptovaliutos nėra atsietos nuo bendros ekonomikos. Todėl FNTT siūlo koreguoti įstatymus ir naikinti vadinamąsias „pilkąsias zonas“, kuriomis galima pasinaudoti blogiems tikslams.

Europolas ES valstybėms narėms jau yra pasiūlęs pora klausimynų sektoriaus analizei atlikti. Dalį reikiamos informacijos FNTT jau surinkusi vykdydama savo tyrimą. Taip pat valstybės narės iki 2020 metų turėtų papildyti Pinigų plovimo prevencijos įstatymą direktyva, kuri numato kontrolę ir priežiūros instrumentus, skirtus virtualių valiutų keitykloms bei piniginių paslaugų administratoriams, suteikiantiems virtualios valiutos „pinigines“.

Finansų ministerija jau yra parengusi įstatymo pakeitimų paketą. Tačiau, be priežiūros minėtiems dviem subjektams, FNTT taip pat siūlo kontrolės priemones taikyti ICO leidėjams. Tai nebūtų naujiena – pavyzdžiui, JAV, ICO leidyba prilyginta vertybinių popierių leidybai.

„Jeigu pritars kitos institucijos ir bus politinės valios, tuomet, kaip tikimės, per 2019 metus jau turėsime papildytą įstatymą“, – sakė M. Petrauskas.

Jo įsitikinimu, apribojimai nenuslopins Lietuvos pažangos, kurią išdidžiai ir neretai akcentuoja Finansų ministerija, „blokų grandinės“ (angl. „blockchain“) technologijų srityje. „Mes tikrai neturime įtarimų prieš pačią „blockchain“ technologiją ar idėją, manome, kad ją tikrai galima panaudoti gerokai plačiau. Mes tik identifikuojame, kur atsiranda grėsmės, dažniausiai susijusios su pinigų plovimu, ir įstatymų leidėjams pasakome, jog reikia nustatyti tam tikras žaidimo taisykles, kad kitiems rinkos dalyviams būtų tik geriau naudoti šią technologiją. Reikia kuo mažiau išimčių, „pilkųjų zonų“, įstatymo spragų“, – sakė M. Petrauskas.

Sulaukia skambučių

M. Petrauskas pasakojo, kad pradėjus daugiau kalbėti ne tik apie šio sektoriaus galimybes, bet ir rizikas, FNTT sulaukė skambučių iš nukentėjusių asmenų.

Pavyzdžiui, vienas kreipęsis asmuo pasakojo, kad investavo į vadinamąją kasimo (angl. „mining“) paslaugą ir neatgavo investuotų pinigų, mat gavo pranešimą, jog paslauga nebeteikiama. Asmuo jaučiasi apgautas ir ieško, į ką galėtų kreiptis dėl pretenzijų.

Į FNTT taip pat jau kreipėsi į lietuviškų ICO leidybą investavę asmenys. Pavyzdžiui, vienas jų pasakojo investavęs 28 tūkst. eurų, o pačią pirmą dieną, kai jau galėjo savo tokenus parduoti, jų vertė buvo nukritusi 90 proc. – susigrąžinti pavyko tik 3 tūkst. eurų investuotų pinigų. Asmuo įtaria, kad tokiu būdu galėjo būti sukčiaujama.

„Prieš pusmetį, kai pradėjome apie tai kalbėti šiek tiek viešiau, žmonės tapo aktyvesni. Galbūt anksčiau vyravo nuomonė, kad jei jie investuoja rizikingai ir patiria nuostolį, niekur negali kreiptis“, – svarstė M. Petrauskas, tačiau pripažino, kad institucijos dar stokoja ekspertinių žinių, todėl kartais jos pretenzijų turintį asmenį siunčia iš vienos institucijos į kitas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"