Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Nukentėjo Lenkijoje – negauna draudimo išmokos Lietuvoje 

2018 balandžio 18 d. 09:00
Kai avarija nutinka kitoje šalyje, natūraliai gali kilti tam tikrų keblumų dėl kalbos nemokėjimo, vietos teisės, institucijų praktikos, norint gauti duomenų iš tos valstybės ir pan., tačiau Europos Sąjungoje įvykių administravimo ir draudimo išmokų mokėjimo procesai yra sureguliuoti taip, kad veiktų automatiškai.
Kai avarija nutinka kitoje šalyje, natūraliai gali kilti tam tikrų keblumų dėl kalbos nemokėjimo, vietos teisės, institucijų praktikos, norint gauti duomenų iš tos valstybės ir pan., tačiau Europos Sąjungoje įvykių administravimo ir draudimo išmokų mokėjimo procesai yra sureguliuoti taip, kad veiktų automatiškai.
pixabay.com nuotrauka

Lenkijos kelyje, kaip įtariama, tyčia lenko vairuotojo taranuoto automobilio savininkas lietuvis daugiau kaip aštuonis mėnesius negauna žalos atlyginimo iš lenkams priklausančios „Lietuvos draudimo“ bendrovės. Kas mėnesį jį pasiekia tik nekonkretūs pažadai kada nors padengti gretimoje šalyje patirtus nuostolius.

Skaidiškių kaime (Vilniaus r.) gyvenančio Ginto Babičiaus Lietuvoje registruotą 2006 metų lengvąjį automobilį „Opel Zafira“ privalomuoju transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi ne gyvybės bendrovė „Lietuvos draudimas“ priklauso lenkų kompanijai PZU S.A. Ši draudė galimos tyčinės avarijos kaltininką – vilkiką su priekabą vairavusį Lenkijos pilietį, kuris tuo metu net neturėjo teisės sėdėti prie vairo. Tačiau dvi susijusios įmonės niekaip nesugeba suderinti nuostolių nustatymo klausimų ir atlyginti daugiau kaip 700 eurų apskaičiuotos žalos nukentėjusiajam.

Draudimo įmonė pirmiausia turi išmokėti nustatytą sumą nukentėjusiam asmeniui, o tik paskui aiškintis su kaltininku, jei šis yra pažeidęs kokius nors reikalavimus.

Lietuvos pilietį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusi bendrovė ir jos priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas aiškina, kad „Lietuvos draudimas“ atlieka tik tarpininko vaidmenį tarp savo kliento ir Lenkijos bendrovės. Esą už prievolę išmokėti draudimo išmoką Lenkijoje nukentėjusiam Lietuvos piliečiui atsako PZU S. A., o įvykis administruojamas pagal Lenkijos teisę.

Lietuviui patariama laukti. Atrodo, vyras nedaug pasiektų, net jei pats nuvyktų į Lenkiją aiškintis įvykio aplinkybių.

Į opelį trenkėsi vilkikas

Praėjusių metų vasaros pabaigoje grįždamas iš kelionės po Europą G. Babičius pateko į spūstį Lenkijoje. „Prie Varšuvos kelias susiaurėjo nuo dviejų eismo juostų iki vienos. Matyt, vilkiką su priekaba vairavęs lenkas supsichavo, kad į juostą įvažiavau pirma jo, pasivijo ir, man regis, tyčia trenkėsi į mano automobilį. Ant užpakalinės septynviečio opelio sėdynės, 15 cm nuo užpakalinio stiklo, sėdėjo keleivis – jis galėjo būti smarkiai sužalotas. Sustojome. Vilkiko vairuotojas pareikalavo sumokėti, jeigu nenoriu turėti problemų: esą jis lenkas, veiksmas vyksta Lenkijoje. Apžiūrėjau, kad mano automobiliui įlenktas buferis ir bagažinė, sudaužytas žibintas. Iškvietėme policiją“, – pasakojo vyras.

Lenkijos pareigūnas surašė eismo įvykio aktą, tačiau Lietuvos piliečiui jo kopijos nedavė, tik leido telefonu nufotografuoti vilkiko vairuotojo draudimo liudijimą. Policininkas paaiškino, kad PZU draudimo bendrovė turi prieigą prie Lenkijos policijos duomenų bazės, tad ras joje visus duomenis apie nutikusią avariją.

G. Babičius nufotografavo ir eismo įvykio vietą, kad nuotraukose būtų matyti jos koordinatės, o pavakare telefonu susisiekė su savo draudimo bendrove ir įregistravo avariją. Vyras nustebo, kai atsiliepęs „Lietuvos draudimo“ vadybininkas pasakė jau žinąs apie įvykį, kokie automobiliai į jį pateko ir kokioje vietovėje tai nutiko. Kitą rytą G. Babičiaus automobilį apžiūrėjęs draudimo įmonės darbuotojas sudarė maždaug 700 eurų žalos sąmatą, tačiau atsisakė paimti siūlomas įvykio vietos nuotraukas.

Vėliau paaiškėjo, kad lenkas tuo metu, kai nutiko avarija, neturėjo teisės vairuoti vilkiko, nes privalėjo ilsėtis. G. Babičius įtaria, jog būtent ši aplinkybė trukdo išmokėti jam priklausančią sumą, mat tokiu atveju PZU turėtų reikalauti iš avarijos kaltininko atlyginti žalą.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Siuntinėja nekonkrečius laiškus

„Po 30 dienų „Lietuvos draudimas“ atsiuntė laišką, kad procesas „vyksta toliau“, o man nieko daryti nereikia“, – prisiminė vyras. Pagal Lietuvos draudimo įstatymą, jeigu draudimo išmoka neišmokama iš karto, draudimo bendrovė kas 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį datos privalo informuoti klientą apie įvykio tyrimo eigą.

G. Babičiaus teigimu, spalį „Lietuvos draudimas“ laiško neatsiuntė. Lapkričio pabaigoje įmonė pareikalavo iš kliento avarijos nuotraukų, kurių jos darbuotojas atsisakė per pirmą susitikimą, kai buvo apskaičiuota žala.

„Pristačius nuotraukas bendrovė man pažadėjo pateikti užklausą Lenkijos policijai ir per mėnesį duoti atsakymą. Tačiau gruodį išgirdau, kad Lenkijoje PZU nieko nedaro, o „Lietuvos draudimas“ esą neturi prieigos prie tenykštės policijos duomenų bazės, todėl negauna duomenį apie eismo įvykį. Bet juk avarijos dieną, kai skambinau į „Lietuvos draudimą“, bendrovė jau turėjo visą informaciją apie tą įvykį. Taip viskas ir tęsiasi aštuntą mėnesį: kas 30 dienų gaunu laišką, kad vyksta procesas“, – piktinosi pašnekovas.

Šių metų sausį jį pasiekęs „Lietuvos draudimo“ laiškas rodo, kaip bendrovė atsirašinėja: „...pranešame, kad „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus žalos (...) administravimo klausimus, susijusius su 2017–08–30 įvykiu (...). Jeigu draudimo išmoka nebuvo išmokėta, kas 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį dienos mes privalome informuoti Jus apie įvykio tyrimo eigą (...), išskyrus atvejus, kai buvote informuoti apie trūkstamus dokumentus ar informaciją, kurią privalote pateikti tyrimui. Šiuo atveju Jums nieko papildomai daryti nereikia. (...) Tiriant minėtą įvykį išsiųsti užklausimai kompetentingoms institucijoms. Šiuo metu sprendimas dėl draudimo išmokos nepriimtas, nes tikrinama gauta informacija. Sprendimas dėl draudimo išmokos bus priimtas po to, kai bus išspręsti visi žalos suderinimo klausimai.“

Neapsikentęs Vilniaus rajono gyventojas G. Babičius planuoja kreiptis į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą. „Man jau įgriso. Tiesą pasakius, jau nė tų pinigų nesinori. Tiesiog ši istorija tampa principo dalyku“, – kalbėjo jis.

G. Babičius įsitikinęs, kad „Lietuvos draudimas“ pirmiausia turėtų atlyginti jam priklausančią žalą, o paskui išieškoti tą sumą iš avarijos kaltininko. Vyrui nepavyksta asmeniškai susitikti ir su „Lietuvos draudimo“ bendrovės Žalų departamento vadovu. Kai klausia draudiko, ar verta jam pačiam važiuoti į Lenkijos policiją paimti išvados dėl eismo įvykio, gauna atsakymą, jog to daryti nereikia.

Vyras taip pat neremontuoja automobilio, nes bijo, kad tuomet nebegalės įrodyti, jog jis buvo apgadintas per avariją Lenkijoje.

Neatsakingas draudėjo varginimas?

Draudimo ekspertas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad toks ilgas žalos atlyginimo nukentėjusiajam vilkinimas atrodo kaip beprasmis, nepagrįstas ir neatsakingas draudėjo varginimas – gal numos ranka, kai viskas nusibos. „Kadangi įvykis nėra itin didelis, milžiniškos išmokos nereikia mokėti, įžvelgiu biurokratinį „gumos tempimą“ ir kliento varginimą. Aplinkybės aiškios: į lietuvio automobilį trenkėsi lenko vilkikas. Yra kaltininkas, Lenkijos policija įvykį užfiksavo. Klientas pats nieko neišgalvojo. Bendrovė turėtų išmokėti žmogui priklausančią sumą ir nesukti galvos nei jam, nei sau. Juk žala įvertinta ir nustatyta“, – tvirtino ekspertas.

Pasak jo, tokiu atveju nuostoliai turėtų būti atlyginti per numatytą laikotarpį. „Tarkime, jei tik įlenktas buferis ar sudaužytas žibintas, – per porą savaičių. Įsivaizduokite, kad automobilis sugadintas rimčiau, o draudikų klientas, būdamas nekaltas dėl eismo įvykio, 8 mėnesius negali tvarkyti mašinos ir iš Vilniaus rajono važinėti į darbą sostinėje“, – svarstė pašnekovas.

Eksperto nuomone, draudimo kompanija pirmiausia turėtų padengti patirtus nuostolius nukentėjusiajam, o paskui aiškintis, kaip išieškoti žalą iš kaltininko. „Juolab kad kaltininką draudė susijusi įmonė, o padaryta žala – nedidelė“, – pabrėžė jis. Ir nusistebėjo, kad draudimo kompanija, kurios metinis pelnas siekia kelis milijardus zlotų, vengia nukentėjusiam žmogui išmokėti 700 eurų. „Taip rodoma panieka klientui, ir neaišku, kiek tai truks – metus, trejus ar ilgiau“, – sakė ekspertas.

Administruoja pagal Lenkijos teisę

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovas Darius Andriukaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodyta, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, nebent per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti. „Pastaruoju atveju išmoka mokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos, išskyrus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje. Tada išmoka turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos, – dėstė D. Andriukaitis, o paklaustas, ar esama pateisinamų priežasčių, dėl kurių draudimo bendrovė gali nemokėti klientui nustatytos žalos, atsakė: – Dažniausiai užtrunkama, jei reikia gilintis į įvykio aplinkybes: neaišku, kas kaltas, kokia žala padaryta būtent per tą avariją ir pan. Kartais tam prireikia oficialių institucijų atsakymų, ekspertizių, papildomų tyrimų.“

Tačiau D. Andriukaitis pridūrė, kad tuomet, kai nustatoma, jog avarijos kaltininkas negalėjo vairuoti automobilio (buvo neblaivus, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, privalėjo ilsėtis), draudimo įmonė pirmiausia turi išmokėti nustatytą sumą nukentėjusiam asmeniui, o tik paskui aiškintis su kaltininku, jei šis yra pažeidęs kokius nors reikalavimus.

G. Babičiaus istorijoje, susijusioje su „Lietuvos draudimo“ delsimu kompensuoti žalą, D. Andriukaitis pirmiausia siūlė atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad avarija įvyko Lenkijoje ir kaltininko (kol kas numanomo) civilinę atsakomybę buvo apdraudusi Lenkijoje registruota draudimo įmonė PZU S.A. „Lietuvos draudimas“ yra tik tos draudimo įmonės atstovas žaloms administruoti Lietuvoje, taigi už prievolę išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam atsako būtent PZU, o įvykio administravimas vyksta pagal jo vietos (Lenkijos) teisę. Šiuo atveju Lietuvos teisė taikytina tik iš dalies“, – nurodė Lietuvos banko atstovas.

Pasak D. Andriukaičio, kai avarija nutinka kitoje šalyje, natūraliai gali atsirasti tam tikrų keblumų (dėl kalbos nežinojimo, vietos teisės, institucijų praktikos, norint gauti duomenų iš tos valstybės ir pan.), tačiau iš esmės Europos Sąjungoje eismo įvykių administravimo ir draudimo išmokų mokėjimo procesai yra sureguliuoti taip, kad veiktų automatiškai.

„Tiesa, pasitaiko, kai draudimo įmonei kelia klausimų tam tikros aplinkybės arba jų nebuvimas. Tada draudikai gilinasi, renka informaciją ir įrodymus, o tai neretai užtrunka“, – pažymėjo D. Andriukaitis.

Lenkijoje nukentėjusiam Lietuvos draudėjui, aštuntą mėnesį negaunančiam ne tik apskaičiuotos žalos sumos, bet ir aiškios informacijos, kodėl ji neišmokama, Lietuvos bankas pataria kreiptis į Lietuvos transporto priemonių draudikų biurą, Lenkijos kompetentingą instituciją FIN-NET arba bendrąja tvarka – į teismą.

„Lietuvos draudimo“ komentaras: esame tik tarpininkai

Eismo įvykio, kuriame nukentėjo Gintautas Babičius, kitas dalyvis yra Lenkijos pilietis, kuris transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu yra apsidraudęs Lenkijos draudimo bendrovėje PZU. Žalą per eismo įvykį užsienyje patyręs Lietuvos pilietis G. Babičius nedelsdamas kreipėsi į PZU draudimo atstovą Lietuvoje – AB „Lietuvos draudimą“.

Šiuo konkrečiu atveju „Lietuvos draudimas“ veikia pagal nustatytą tvarką kaip tarpininkas tarp nukentėjusio G. Babičiaus ir PZU draudimo bendrovės.

Kadangi eismo įvykį užfiksavo Lenkijos policijos pareigūnai, jie turi nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir patvirtinti, kad dėl avarijos buvo kaltas Lenkijos pilietis.

Tačiau Lenkijos policijos pareigūnai nėra atsiuntę pranešimo apie eismo įvykio tyrimo baigtį ir patvirtinę kaltininko. Tad, kol kaltininkas nėra oficialiai patvirtintas ir įrašytas į pažymą, nei PZU draudimo bendrovė, nei jos tarpininkas Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ negali imtis veiksmų ir išmokėti G. Babičiui patirtą žalą.

PZU draudimo bendrovė Lenkijoje nuolat siunčia užklausas įvykį tiriančiai policijai, tačiau akivaizdu, kad eismo įvykio tyrimas užtruko ir pažyma dar nėra parengta. Būtent ši pažyma iš Lenkijos policijos yra būtina, kad žala būtų sureguliuota ir išmokėta.

„Lietuvos draudimas“ kartu su PZU draudimu deda visas pastangas, kad kuo greičiau gautų reikalingą dokumentą iš Lenkijos policijos ir būtų padengti G. Babičiaus patirti nuostoliai.

PZU pelnas viršijo lūkesčius

Lenkijos draudimo milžinė PZU šių metų kovo 15-ąją paskelbė, kad 2017 metų paskutinį ketvirtį jos pajamos ūgtelėjo, o pelnas viršijo lūkesčius – gavo 764 mln. zlotų grynojo pelno, nors prognozavo uždirbti 669 mln. zlotų.

PZU pajamos ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį sudarė 5,91 mlrd. zlotų – buvo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, 7 proc. didesnės.

Draudimo išmokų dalis per metus augo ketvirtadaliu, bet, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 9 proc., iki 3,69 mlrd. zlotų.

Per visus praėjusius metus PZU pajamos pasiekė 22,847 mlrd. zlotų, veiklos pelnas sudarė 5,51 mlrd. zlotų, o grynasis – 4,233 mlrd. zlotų. Draudimo išmokų dalis per metus padidėjo daugiau kaip 17 procentų.

Šaltinis: traders.lt

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"