Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Nepamatuotas akcizų didinimas gresia milijoniniais praradimais Lietuvos ekonomikai 

2018 gruodžio 5 d. 14:05
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pakėlusi alkoholio akcizą 10 proc. Lietuva rizikuoja prarasti iki 54 mln. eurų, o biudžetas netektų 18–31 mln. eurų per metus. Tokias išvadas padarė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkai, tyrę Estijos ir Latvijos pasienio prekybą ir duomenis palyginę su Lietuvos ir Lenkijos pasienio prekybos situacija.

Beveik tuo pačiu metu, kai Estijos parlamentas atšaukė numatytą akcizų didinimą alkoholiui dėl kasmet prarandamų apie 100 milijonų eurų valstybės pajamų, Lietuvos sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pateikė siūlymą didinti stipraus alkoholio akcizus. Pateikė skubiai ir be jokių adekvačių akcizų pakėlimo įtakos biudžetui ir Lietuvos ekonomikai vertinimų, rašoma pranešime spaudai.

„Manau, kad šis siūlymas ir jo pateikimo aplinkybės prieštarauja gerai teisėkūros praktikai. Mokesčių įstatymai yra labai svarbūs ir jų poveikis ekonomikai gali būti kritinis ir ilgalaikis. Akivaizdu, kad mėnesį prieš biudžeto tvirtinimą pateiktas siūlymas negali būti tinkamai išanalizuotas, įvertintas ir išdiskutuotas.“ – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentės daktarės Vitos Karpuškienės, lyginant Estijos ir Lietuvos situaciją, akivaizdu, kad padidinus akcizą 10proc. , kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos išaugs dar apie 30% ir pasieks tą santykinį lygį, kai estų motyvacija vykti apsipirkti į Latviją smarkiai išaugo. O tai ir gali nulemti Lietuvos finansinius praradimus.

„Akcizų ir bet kokių kitų mokesčių didinimas negali būti begaliniu biudžeto pajamų šaltiniu. Judėjimo laisvė ir ribotos gyventojų pajamos sąlygoja jų elgesį ir šiuo atveju paskatino Estijos gyventojus apsipirkti kitoje valstybėje. Tai nėra vienintelis pavyzdys – analogiškai elgiasi Suomijos, Danijos, Švedijos gyventojai. Šis reiškinys jau stebimas ir Lietuvoje: štai šiuo metu prie Kalvarijų-Budzisko pasienio posto atidarinėjama specializuota alkoholio parduotuvė. Estijos situacijos analizė rodo, kokiu keliu Lietuvai nereikėtų eiti. Tačiau ar mokysimės iš kaimynų klaidų, ar patys lipsime ant to grėblio?“ – retoriškai klausė Valdas Sutkus.

Kaip teigia dr. V.Karpuškienė, dar 2015 metais skirtumas tarp Latvijos ir Estijos akcizų buvo 550 eurų už 100 litrų gryno alkoholio, kas sudarė 65proc. vidutinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), ir tai dar nebuvo kritinis skirtumas Estijos gyventojams, kuris motyvuotų specialiai vykti apsipirkti Latvijoje. Tačiau jau 2016 metais šis skirtumas padidėjo iki 772 eurų ir pasiekė 86% vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad estas už vidutinį darbo užmokestį, Estijoje galėjęs įsigyti tik 57 litrus stipraus alkoholio, Latvijoje galėjo įsigyti net 92 litrus tokių gėrimų. Atsiradęs skirtumas tapo kritiniu ir smarkiai darė įtaką Estijos gyventojų pirkimo įpročius – jie ėmė apsipirkinėti Latvijoje.

Jei 2019 metais akcizas būtų padidintas 10 proc. , skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos akcizų pasiektų 71% vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog atstumas nuo dviejų didžiausių Lietuvos miestų iki Lenkijos pasienio yra mažesnis nei nuo Talino iki Latvijos, Lietuvos gyventojų apsipirkimas Lenkijoje gali tapti labiau masišku reiškiniu nei estų apsipirkimas Latvijoje.

„Lietuviai jau dabar gana intensyviai apsiperka Lenkijoje. Analizuojant skaičius, matosi aiški priklausomybė tarp Lietuvos-Lenkijos akcizų tarifų skirtumo ir Lietuvoje parduodamų kiekių. Pardavimai Lietuvoje mažėja, kai išauga minėtas skirtumas. Todėl galima pagrįstai teigti, kad jau dabar lietuviai Lietuvoje parduodamą alkoholį keičia Lenkijoje parduodamu“, – teigia studijos bendraautorius mokslų daktaras Algirdas Bartkus. Pasak jo, įvertinus poveikį tik dviem alkoholio rinkos subsektoriams, etilo alkoholio ir alaus, ir atmetus išankstinius, prieš akcizo padidinimo mėnesį fiksuojamus gėrimų pardavimo prieaugius, 10 proc. padidinus etilo alkoholio akcizą, biudžetas surinks apie 15 mln. eurų mažiau akcizo ir patirs 3 mln. PVM įplaukų praradimus. Akcizo padidinimo metais šiuos praradimus švelnina tik suintensyvėję pardavimai mėnesį prieš akcizo didinimą. Tolesniais metais būtų fiksuojami ženklūs akcizų ir PVM pajamų smukimai, kurių šalinimas didinant akcizus sukeltų dar vieną rinkos traukimosi bangą.

Lenkijos centrinės statistikos tarnybos atlikti tyrimai paliudija apie itin didelius Lenkijoje apsiperkančių lietuvių srautus. Anot šios tarnybos, Lietuvos gyventojai apsipirkimams kaimyninėje šalyje paskutinį 2017 m. ketvirtį skyrė apie 100 mln. eurų, o per visus praėjusius metus išleista suma yra artima 400 mln. eurų. Padidinus stipriųjų gėrimų akcizą 10 proc., tampa labai tikėtina, kad Lietuvos gyventojai 2019–2020 metais elgsis panašiai kaip Estijos gyventojai 2016–2017 metais, kai jie patraukė apsipirkti į kaimyninę valstybę. Daug patrauklesnė stipriųjų gėrimų kaina gali virsti itin svarbiu motyvu apsipirkti Lenkijoje dar dažniau, arba apsipirkti ten tiems, kurie iki šiol pirkinių į Lenkiją nevykdavo. Šie žmonės žinoma pirks ne tik stipriuosius gėrimus. Neverta pamiršti, kad į Lenkiją atvykę Lietuvos gyventojai papildomai perka maistą, įvairias buities prekes, alų ir t.t. Vien per stipriųjų gėrimų kainos didinimą, Lietuvos ekonomika rizikuoja prarasti dešimtis milijonų eurų, ateityje vis ir vis didinant akcizus, rizikuojama susidurti su dar didesniais praradimais“, – pažymi Vilniaus Universiteto mokslininkas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"