Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Nenori plėsti kompensuojamų paslaugų sąrašo nepasiturintiems gyventojams 

2019 sausio 30 d. 18:24
Kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį praėjusių metų pabaigoje gavo 122,6 tūkst. šalies gyventojų. 
Kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį praėjusių metų pabaigoje gavo 122,6 tūkst. šalies gyventojų. 
BNS nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo bei Aplinkos ministerijų atstovai skeptiškai vertina galimybę ateityje nepasiturintiems gyventojams mokėti kompensacijas ne tik už šilumą ir karštą vandenį, bet ir kitas komunalines paslaugas.

Tai siūlančio Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko „valstiečio“ Virgilijaus Poderio teigimu, „būtų teisingiau“ mokėti kompensacijas ir už šiukšlių išvežimą, dujas, šaltą vandenį ir elektrą.

„Komunalinės paslaugos yra būtinos ir neišvengiamos. Tam tikras minimumas turi būti užtikrinamas, kad žmogus visomis jomis galėtų naudotis, kitaip jis negali gyventi“, – BNS aiškino V. Poderys.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis abejoja galimybe išplėsti kompensuojamų komunalinių paslaugų sąrašą. Anot jo, svarstyti būtų galima nebent apie dalies išlaidų už elektrą kompensavimą.

„Gal galima įtraukti elektrą kaip elementą, bet svarstyti visą spektrą komunalinių paslaugų tikrai būtų komplikuota. (Šilumos ir karšto vandens – BNS) tiekėjų skaičius yra mažas ir juos galima sudėlioti, bet kai būtų liftai, komunaliniai, elektra, šiukšlės ar tada neužsižaistume“, – trečiadienį Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, kur svarstyta energetinio skurdo problema, sakė E. Bingelis.

Jis pabrėžė, kad būtų sunku kontroliuoti, ar papildomų kompensacijų sulaukę žmonės jomis nepiktnaudžiautų, pavyzdžiui, išmesdami šiukšles.

„Kartais žmonės net negali kontroliuoti tų gaunamų mokesčių“, – pridūrė E. Bingelis.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė komisijos posėdyje taip pat tvirtino, kad kompensacijų už atliekas svarstyti nereikėtų.

„Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą nustato savivaldybės, kiekviena savo teritorijoje. Ir dabar jos gali savo biudžeto sąskaita suteikti lengvatas. Tačiau tą daro tikrai labai mažai savivaldybių ir išimtinais atvejais, todėl nemanytume, kad į kompensacinį mechanizmą derėtų įtraukti atliekas“, – aiškino A. Bagočiutė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį praėjusių metų pabaigoje gavo 122,6 tūkst., arba 4,4 proc. šalies gyventojų. Kasmet šioms kompensacijoms valstybė skiria apie 22 mln. eurų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika