Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Nekilnojamojo turto rinkos Baltijos valstybėse skirtingos 

2018 gruodžio 3 d. 06:00
Pernai pigiausias būstas buvo Rygoje.
Pernai pigiausias būstas buvo Rygoje.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjusiais metais kvadratinis metras gyvenamo ploto Baltijos valstybėse kainavo skirtingai. Skyrėsi ir statybai skirtų žemės sklypų kainos.

„Rezultatų analizė rodo, kad daugumos nekilnojamojo turto kategorijų kainos aukščiausios buvo Estijoje. Lyginant vidutinį bruto darbo užmokestį, kuris aukščiausias irgi Estijoje, nekilnojamojo turto kainų skirtumai suprantami“, – pranešė Baltijos valstybių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą parengusio Estijos žemės departamento Nekilnojamojo turto vertinimo skyriaus specialistas Johanesas Nyupu.

2017 metais daugiausia gyvenamo nekilnojamojo ploto, įskaitant statyboms skirtus žemės sklypus, sandorių buvo Lietuvoje (12 061), mažiau – Latvijoje (9629) ir Estijoje (7364).

Gyvenamo ploto kaina aukščiausia irgi Estijoje, o žemiausia – Lietuvoje. Vidutinė būsto kaina Taline siekė 1752 eurus už kvadratinį metrą, Vilniuje –1615, Rygoje – 913, Jūrmaloje – 1100 eurų už kv. metrą.

Statybos paskirties žemės sklypų pardavimo sandorių daugiausia įvyko Lietuvoje (25553). Latvijoje užregistruoti 14136 tokie sandoriai, Estijoje –13062. Visose Baltijos valstybėse didelė dalis tokių sandorių buvo susijusi su gyvenama statyba: Estijoje – 21 proc., Latvijoje –21 proc., Lietuvoje – 40 procentų.

Aukščiausia neužstatytų sklypų, skirtų pramoninei statybai, kaina pernai buvo Lietuvoje. Šio segmento kainos Latvijoje ir Lietuvoje per metus krito atitinkamai 48 proc. ir 30 proc., o Estijoje pakilo 28 procentais. Kaip ir 2016 metais, Lietuvoje daugiausia pramoninių objektų buvo statoma Vilniuje, o Estijoje ir Latvijoje daugiausia jų kilo už sostinių ribų.

Žemės ūkio paskirties žemės kainos per pastaruosius penketą metų kilo visose Baltijos valstybėse. Sparčiausiai šios kainos augo Latvijoje, o lėčiausiai – Estijoje. 2017 metais aukščiausia tokios žemės kaina buvo Lietuvoje, o žemiausia – Estijoje.

Aukščiausia miško paskirties žemės kaina pernai buvo Estijoje, o žemiausia – Latvijoje, kur ji per penkerius metus paaugo 15 procentų.

Nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą Estijos žemės departamentas parengė bendradarbiaudamas su Latvijos žemės tarnyba ir Lietuvos registrų centru.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"