Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Ne visi prekybininkai mėgsta grynuosius – jų visai atsisakoma 

2019 kovo 13 d. 08:20
Mokėjimas ne grynaisiais geriau užtikrina ir higieną - baristų rankos visiškai neliečia pinigų.
Mokėjimas ne grynaisiais geriau užtikrina ir higieną - baristų rankos visiškai neliečia pinigų.
pixabay.com nuotrauka

Nors prekiautojai, ypač mažieji, vis dar šneka apie didelius bankų taikomus mokesčius, kurie atbaido nuo galimybės leisti klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, daugėja ir visiškai grynųjų atsisakančių prekybininkų. Tai esą ne tik atliepia kintančius vartotojų poreikius, bet ir sumažina sąnaudas, o jų dažnas vis dar neįvertina.

Prekybininkų sprendimas atsisakyti grynųjų stebina pirkėjus. Jie labiau įpratę Lietuvos prekybos vietose išgirsti, kad mokėjimo kortelės nepriimamos arba kad jomis atsiskaityti galima tik nuo tam tikros sumos. Tačiau tokia praktika, kaip prognozuojama, netolimoje ateityje ims plisti, ir pirmiausia – šalies sostinėje. Vis dėlto kai kurių prekybininkų apsisprendimą atsisakyti grynųjų pinigų dar stabdo noras neapskaityti dalies gautų pajamų, o ir bankai nedeklaruoja, kad vien mokėjimo korteles priimantys prekybininkai gaus palankesnes sąlygas.

Mažėja darbo laiko sąnaudos

Įmonė „Šviežia kava“, valdanti kavinių tinklą „Huracan Coffee“, atsiskaitymų grynaisiais prekybos vietose atsisakė pernai birželį. Kaip dienraščiui „Lietuvos žinios“ pasakojo bendrovės komunikacijos vadovas Nerijus Pudžiuvelis, žengti tokį žingsnį pirmiausia paskatino naujausios pasaulinės tendencijos.

„Popieriniai pinigai virsta skaitmeniniai, be to, visi labai nori sekti skandinavų pavyzdžiu. Antai Stokholme 90 proc. atsiskaitymų vyksta ne grynaisiais. Aišku, tai kelia visokių iššūkių, nes žmonės daug tūkstančių metų atsiskaito valiuta, kurią gali pačiupinėti rankose. Bet manau, kad per 5 metus Vilniuje bent penktadalyje visų prekybos ir paslaugų vietų bus atsisakyta grynųjų. Mes nenorėjome sekti iš paskos, norėjome vieni pirmųjų įgyvendinti šią praktiką“, – aiškino jis.

Kai kurios įmonės nėra linkusios visas gautas pajamas iškelti į dienos šviesą, o juk mokėjimo kortelėmis gautų lėšų neįmanoma neapskaityti.

Pašnekovas pažymėjo, kad atsisakius grynųjų sutaupoma ir žmogiškųjų išteklių. „Dauguma prekybininkų, ypač įsikūrusių Vilniaus senamiestyje, tikrai žino, ką tai reiškia, kai, pavyzdžiui, po Kaziuko mugės visi nori „materializuoti“ savo pinigus Lietuvos banko punktuose. Tenka laukti eilėse, ir ne vien šventinėmis dienomis. Pinigus inkasuodavome kiekvieną dieną, tad daugiau ar mažiau laiko prarasdavome. Dabar, kai paslaugų sektoriuje žmonių darbo valandos labai daug kainuoja, didelė prabanga atitraukti juos nuo tiesioginio darbo“, – kalbėjo N. Pudžiuvelis.

Jo įsitikinimu, prekybininkai atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis laiko brangų veikiau dėl psichologinės priežasties, neįvertinę darbo laiko sąnaudų. Be to, dalis įmonių nėra linkusios visas gautas pajamas iškelti į dienos šviesą. Juk mokėjimo kortelėmis gautų lėšų neįmanoma neapskaityti.

Todėl sprendimas atsisakyti grynųjų, kaip pabrėžė pašnekovas, taip pat yra deklaracija, jog įmonė skaidri. „Automatiškai kitaip į tave pradeda žiūrėti partneriai ir bankai. Tai – šimtaprocentinė deklaracija, kad kiekvienas centas apskaitomas, kad tau rūpi valstybė“, – tvirtino N. Pudžiuvelis.

Galiausiai žengti tokį žingsnį motyvuoja ir geriau užtikrinamos higienos sąlygos – baristų rankos visiškai nesiliečia prie pinigų.

Aktualu stambiesiems

Prekybos tinklas „Rimi“ diegia parduotuvėse savitarnos kasas, kuriose galima atsiskaityti banko kortele arba mobiliuoju telefonu per „MoQ“ programėlę. Šiuo metu veikia 190 tokių savitarnos kasų. Pagrindinis deklaruojamas jų plėtros argumentas – siekis pagreitinti apsipirkimą.

Bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė, jog žmonės gali apsipirkti greičiau dėl savitarnos kasų, kuriose grynųjų nepriimama. „Nors grynieji pinigai daliai pirkėjų vis dar svarbūs, pastebime, kad jau maždaug pusė visų atsiskaitymų „Rimi“ parduotuvėse vyksta naudojantis banko kortelėmis“, – sakė ji.

Monikos Rimkūnaitės-Bložės, trijų mobiliojo ryšio operatorių plėtojamos programėlės „MoQ“ vadovės, manymu, prekybininkus atsisakyti grynųjų pirmiausia skatina kintantys pirkėjų įpročiai. „Jei turite kavinę ar barą, kuriame lankosi „išmaniųjų telefonų karta“ ir kuriai grynieji visiškai neparakūs, natūralu, kad ieškote, kaip prisitaikyti prie jaunimo poreikių, – kalbėjo pašnekovė. – Deja, ne visų verslo sričių įmonės siūlo vartotojams patogius atsiskaitymo būdus. Tarp jų – grynųjų pinigų prašantys kai kurie privatūs grožio salonai ir odontologų kabinetai, generuojantys išties nemažą apyvartą.“

Mokėjimas ne grynaisiais geriau užtikrina ir higieną – baristų rankos visiškai neliečia pinigų.

Kitos priežastys atsisakyti grynųjų – jų kaina. Mat reikia mokėti už inkasavimą, taip pat užtikrinti, kad kasoje netrūktų pinigų grąžai, o kur dar laikas, skirtas grąžai skaičiuoti.

„Ar pastebėjote, kad grynaisiais atsiskaitantis pirkėjas visada ilgiau stovi prie kasos? Sąnaudas skaičiuojantys prekybininkai gali nesunkiai įvertinti, kiek atsieina ilgai trunkantis atsiskaitymas, kiek išeikvoto laiko galėtų skirti papildomam pardavimui. Pasitaiko ir nesąžiningų darbuotojų, kurie sugeba nugvelbti pinigų iš kasos, o tai – ir negautos pajamos, ir papildomos sąnaudos, – pabrėžė M. Rimkūnaitė-Bložė. – Jei esate smulkiojo verslo atstovas ir, pavyzdžiui, prekiaujate turguje, šios sąnaudos jums galbūt nėra tokios aktualios. Tačiau verslininkui, turinčiam kelis prekybos taškus ar generuojančiam didesnę apyvartą, surinkti pinigus elektroninėmis priemonėmis dažniau apsimoka labiau negu grynaisiais. Ypač dabar, kai atsirado galimybė priimti atsiskaitymus telefonu.“

Kai kurios įmonės nėra linkusios visas gautas pajamas iškelti į dienos šviesą, o juk mokėjimo kortelėmis gautų lėšų neįmanoma neapskaityti. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Kai kurios įmonės nėra linkusios visas gautas pajamas iškelti į dienos šviesą, o juk mokėjimo kortelėmis gautų lėšų neįmanoma neapskaityti. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Motyvuoja asmeninė nauda

Anot M. Rimkūnaitės-Bložės, lietuviai, kaip skelbia statistika, grynuosius mėgsta labiau nei estai ar latviai. Tačiau Lietuvos banko, kiti tyrimai rodo ir kitokius mūsų gyventojų įpročius: jie imlūs technologijoms, todėl pasirengę rinktis pažangius atsiskaitymo būdus, jei šie veikia kaip „du ar trys viename“. Žmonės linkę keisti įpročius tik tuomet, kai aiškiai supranta, kuo tai naudinga jiems asmeniškai.

„Greitas gyvenimo tempas lemia, kad kasdienybę supaprastinantys, laiką taupantys dalykai lengviau tampa naujais įpročiais. Mūsų atliktas pirkėjų elgesio tyrimas atskleidė, jog gyventojai palankiai vertina naujus atsiskaitymo būdus (tarkime, mokėjimus telefonu), jei tie duoda papildomos naudos. Pavyzdžiui, operatorius suteikia pinigų limitą, kuriuo gali pasinaudoti telefonu mokėdamas parduotuvėje, dalis pinigų už pirkinį grįžta į sąskaitą ir t. t. Tai sufleruoja, kad vartotojai linkę keisti savo įpročius, jei naujoji atsiskaitymo priemonė yra daugiau negu „kortelė telefone“, – dėstė pašnekovė.

Be to, turėti grynųjų vartotojams esą darosi brangiau: didėja tokių pinigų operacijų įkainiai bankuose, mažėja banko skyrių, kuriuose galima atlikti mokėjimus grynaisiais. Pinigų išgryninimas bankomatuose taip pat kainuoja. Tuo metu išmaniosios technologijos pinga, siūlo papildomos vertės, todėl jos tampa patrauklia alternatyva.

N. Pudžiuvelis patikino, kad jiems atsisakius grynųjų jokio pasipiktinimo ar pasipriešinimo „Huracan Coffee“ nesulaukė. Tokių dalykų pasitaikydavo tik pavieniais atvejais, tad įmonė stengdavosi ieškoti sprendimų. Dažniau klientai nustebdavo. „Atrodo, paskelbei, kad atsisakei atsiskaitymų grynaisiais pinigais, ant durų, prie kasos pritvirtinai apie tai informuojančius lipdukus, bet žmonės, matyt, praleidžia pro akis šią informaciją ir vis tiek ruošiasi mokėti grynaisiais“, – sakė N. Pudžiuvelis.

Jis neslėpė, jog rengiantis atsisakyti grynųjų dėl tokio sprendimo sėkmės nė nekilo dvejonių – kai kuriose prekybos vietose atsiskaitymai grynaisiais sudarė mažiau nei 10 procentų. Tik vienoje kavinėje jie siekė 40 proc., kitur – daugiau kaip pusę visų atsiskaitymų.

Tačiau tiek „Rimi Lietuva“, tiek „Šviežia kava“ tvirtino, kad grynųjų pinigų atsisakiusiam verslui bankai geresnių sąlygų netaiko. Anot N. Pudžiuvelio, palankesnių mokesčių tarifų, mokamų jiems nuo atsiskaitymo sumos, niekas nepasiūlė. Prieš atsisakydama grynųjų įmonė taip pat nesulaukė iš bankų jokio raginimo taikyti tokią praktiką – tai buvo vien jos sprendimas.

Komentaras

Išskirtinių sąlygų negauna

Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, dienraščiui „Lietuvos žinios“ pabrėžė, kad banko teikiamos atsiskaitymo kortelėmis paslaugos kaina prekybininkams ar paslaugų teikėjams nustatoma individualiai įvertinus įvairius prekybininko veiklos rodiklius: verslo apyvartą, vidutinę atsiskaitymo sumą, verslo specifiką, priimamų kortelių rūšis ir kita.

Tačiau esą akivaizdu, jog tie prekybininkai, kurie renkasi tik atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, gali pasiekti didesnę jų apyvartą, sukurti masto ekonomiją, taigi ir tikėtis palankesnių bendradarbiavimo sąlygų. „Matome, kad kintant Lietuvos gyventojų atskaitymo įpročiams prekybininkai pradeda tarpusavyje konkuruoti dėl atsiskaitymo būdų. Pavyzdžiui, didieji prekybos tinklai diegia savitarnos kasas be grynųjų pinigų, mažesnėse prekybos vietose jau vis rečiau pastebima įspėjimų, kad banko kortelėmis galima atsiskaityti tik perkant už tam tikrą sumą, mat žmonės vis dažniau siekia atsiskaityti kortele ir už nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Aktyviai lankomos laisvalaikio, pramogų ir kitos vietos, negalinčios pasiūlyti atsiskaitymo banko kortelėmis, praranda dalį apyvartos ir klientų, nes išėję išsigryninti bankomate pinigų žmonės dažniausiai nesugrįžta. SEB banko duomenimis, atsiskaitymų kortelėmis iki 10 eurų per metus padaugėja vidutiniškai po 10 procentų“, – kalbėjo V. Žagūnis.

Jo teigimu, prekybininkai visų pirma turėtų įvertinti visas išlaidas, susijusias su kortelių ir grynųjų pinigų tvarkymu. Paprastai kortelių atsiskaitymų priėmimas kainuoja mažiau nei 1 proc. sumos – tai ir sudaro visas verslininko išlaidas. Tuo metu vertinant grynųjų tvarkymo išlaidas reikėtų atsižvelgti ne tik į inkasavimo tarnybos ar bankomato priežiūros mokestį, tačiau ir į riziką, susijusią su grynųjų pinigų praradimu ar darbuotojų klaidomis.

SEB bankas pažymi, kad kortelių skaitytuvų nuolat gausėja. Vien tarp SEB banko verslo klientų per pastaruosius penkerius metus 50 proc. padaugėjo įmonių, turinčių kortelių skaitytuvus.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika