Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Ne bedarbių registruotoja 

2018 rugsėjo 17 d. 06:00
Ligita Valalyte: "Galutinis tikslas yra pasiekti, kad Užimtumo tarnyba būtų ne bedarbių registruotoja, o darbo ieškančių žmonių kompetencijų auginimo ir karjeros institucija."
Ligita Valalyte: "Galutinis tikslas yra pasiekti, kad Užimtumo tarnyba būtų ne bedarbių registruotoja, o darbo ieškančių žmonių kompetencijų auginimo ir karjeros institucija."
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Spalio 1 dieną neliks Lietuvos darbo biržos (LDB) su visais jos teritoriniais padaliniais. Iki šiol veikę vienuolika struktūrinių vienetų bus reorganizuoti, juos prijungus prie Lietuvos darbo biržos, kuri po reorganizacijos tampa viena Užimtumo tarnyba. Viešojo administravimo įstaigos, organizuojančios užimtumo rėmimo politikos priemonių įgyvendinimą bedarbiams bei ieškantiems darbo asmenims, reforma bus užbaigta. Ko laukti iš šios visas iškabas pakeitusios biudžetinės įstaigos?

Apie tai kalbamės su naujosios Užimtumo tarnybos direktore Ligita Valalyte.

– Pagrindinis reformos tikslas buvo pakeisti patį Darbo biržos veiklos modelį, o ne sumažinti teritorinių skyrių skaičių. Anksčiau vienuolikoje LDB padalinių dirbo 300 administracijos darbuotojų, kiekvienam tekdavo vidutiniškai po 5 pavaldinius, o dabar – po 10. Iš viso sumažėjo dešimtadalis etatų. Tai – 143 darbuotojai. Trejus metus nuo 2016 metų reformą vykdėme nuosekliai, dalis darbuotojų ramiai perėjo iš vienų pareigybių į kitas ar į kitus padalinius, bet neturėjome ką pasiūlyti 25 darbuotojams.

Galutinis tikslas yra pasiekti, kad Užimtumo tarnyba būtų ne bedarbių registruotoja, o darbo ieškančių žmonių kompetencijų auginimo ir karjeros institucija, į kurią atėjęs žmogus žinotų, kad galės pasitobulinti, persikvalifikuoti.

– Etatų smarkiai mažėja, bet, paradoksas, kiekvienam tarnybos darbuotojui tenka mažiau registruotų bedarbių: anksčiau jų tekdavo vidutiniškai po 405, o dabar – po 185.

– Iš pirmo žvilgsnio gal ir paradoksalu, bet iš tikrųjų tai paaiškinama vidiniu srautų persiskirstymu. LDB buvo gausybė skyrių, poskyrių. Dabar neliko jokių vaikščiojimų ratu – yra vienas aiškus užduočių formavimo procesas. Anksčiau LDB būdavo vienodai dirbama su visais ateinančiais klientais, o dabar – pirmiausia su motyvuotais. Kiekvienai jų tikslinei grupei reikia tam tikrų kompetencijų, kurias ugdo konsultantai.

– Kaip tai vyksta?

– Negalima visų suvienodinti. Pradedame vertinti kiekvieną atėjusį žmogų pagal jo vizito tikslą – ar jis siekia mokytis naujos specialybės, ar lavintis, ar tik užsiregistruoti. Konsultantai su klientu susipažįsta ir įvertina, kokios kliūtys jam kyla darbo rinkoje, tada dėliojamos priemonės, kaip su juo bus dirbama. Svarbiausias Užimtumo tarnybos tikslas – įvertinti kliento individualumą. Su kiekvienu bedarbiu dirbama pagal jo padėtį, polinkius, gebėjimus.

Specializuojasi ir konsultantai. Pas mus atsiranda karjeros konsultantų. Anksčiau tas pats darbo biržos darbuotojas buvo ir įdarbinimo agentas, ir konsultantas, ir darbo su darbdaviais specialistas, o dabar šie dalykai atskiriami. Tai, kad darbui su darbdaviais skiriami specialūs konsultantai, jau duoda rezultatą – mūsų specialistai žino, kokių kadrų įmonėms reikia, ir joms teikia atitinkamus pasiūlymus.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Neįgalieji ir karininkai – ypatingi

– Išskiriate dvi klientų grupes: neįgaliuosius ir tarnybą baigusius kariškius. Bet atskirai neminite, pavyzdžiui, darbo negavusių abiturientų ar jo netekusių pensinio amžiaus asmenų.

– Abiturientais, kaip ir visu jaunimu, pasirūpina mūsų jaunimo įdarbinimo centrai, kuriems darbo vis daugiau. Mat yra nemažai asmenų, turinčių tik pradinį išsilavinimą. Kas trečias registruotas asmuo neturi jokios kvalifikacijos. Iš 40 tūkst. bedarbių tokių yra per 30 procentų. Teikdami profesinio orientavimo paslaugą, bandome įžvelgti, kur žmogus galėtų save atrasti.

Vertinant pagal grupes, iš kurių ateina daugiausia klientų, tai būtų 50 metų ir vyresni žmonės. Dažniausiai jie turi profesinės patirties. Reikšmingiausias grupes nustatome pagal tam tikrus kriterijus.

Darbas su neįgaliaisiais ir kariniais pareigūnais – Užimtumo tarnybai ganėtinai nauja veikla. Sėmėmės kitų šalių patirties. Didelį darbo su neįgaliaisiais įdirbį turi Estija. Žmogus, turintis negalią, mažiau atsiskleidžia, mažiau pasitiki savo gebėjimais. Dirbame su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdami išsiaiškinti darbo ir bendravimo su jais subtilumus. Ir mūsų tarnybos darbuotojams tenka padėti analizuoti darbo su neįgaliaisiais galimybes.

Kariai ir pareigūnai – įdomi tikslinė grupė, turinti didelį potencialą darbo rinkoje, nes stiprūs, pareigingi, darbingi žmonės į pensiją išleidžiami būdami 35-erių. Jie gali puikiai įsilieti į darbo rinką, kuriai pastaruoju metu ypač trūksta kadrų. LDB jiems būdavo siūlomi mažai kvalifikuoti darbai, siejami su jėgos naudojimu. Bet įsitikinome, kad šie žmonės gali įsitraukti ir į inžinerinę, vadybos veiklą.

Telpa rinkoje su privačiu verslu

– Kokie Užimtumo tarnybos sąlyčio taškai su privačiomis įdarbinimo tarnybomis? Juk po reformos tarsi kėsinatės į jų veiklos sferą.

– Esame veikiau partneriai su privačiomis įdarbinimo įmonėmis. Jos dirba su labiau motyvuotais žmonėmis, ieškančiais geresnio darbo, šie dažniausiai nėra bedarbiai. Privačios tarnybos – vadinamieji „galvų medžiotojai“, dirbantys su kadrų „grietinėle“. Yra ir įdarbinimo agentūrų, kurios nuomoja darbuotojus. Tuo tarpu Užimtumo tarnybos tikslas – surasti darbuotoją konkrečiam darbdaviui. Be to, valstybės parama darbo ieškančiam asmeniui jį pasiekia per mus. Tokią atsakomybę įtvirtina įstatymas, Lietuvos ratifikuota Tarptautinės darbo organizacijos konvencija, ES nuostatos dėl piliečių teisių užtikrinimo.

Jei žmogui nesiseka rasti darbo dėl kvalifikacijos stokos ar kitų priežasčių, mes teikiame pagalbą. ES valstybėse buvo bandymų šias paslaugas perduoti privačiam sektoriui, bet tie bandymai nebuvo sėkmingi, nes valstybių sąnaudos išaugo. Taigi mes su privačiu įdarbinimo verslu nekonkuruojame.

Skiriasi statistikos metodikos

– Prieš keletą mėnesių pranešta, kad Estijos nedarbo rodikliai keleriopai geresni negu Lietuvos.

– Tai, matyt, priklauso nuo skaičiavimo metodikų. Antai Eurostato pateikiami Estijos ir Lietuvos rodikliai yra panašūs. Liepą ES nedarbo vidurkis buvo 6,8 proc., Estijoje – 5 proc., o Lietuvoje – 6,3 procento. Taigi, estus lenkiame 1,3 procentinio punkto. Šis rodiklis koreliuoja ir su darbingų žmonių skaičiumi valstybėje – jis Lietuvoje pernai sumažėjo 20 tūkst. asmenų, o Estijoje jau ne pirmi metai pastebimas didesnis imigrantų srautas. Eurostatas nedarbo lygį nustato apklausomis, o LDB – pagal registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį. Todėl mūsų skaičius yra labai konkretus. Dabar, LDB duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis yra 8,2 procento.

– Ar būtinai reikėjo keisti pertvarkytos įstaigos pavadinimą?

– Tai vienas iš būtinų dalykų. Plačiąja prasme biržos sąvoka visiškai neatitinka mūsų veiklos srities – juk čia nieko neperkama ir neparduodama. Mūsų pagrindinis akcentas – padėti žmogui ateiti arba grįžti į darbo rinką. Tai pagrindiniai pokyčiai, orientuoti į veiklos modelį ir į darbą su jau dirbančiais asmenimis.

Pagrindiniai reformos rezultatai

PriemonėRezultatas
Įstaigos pertvarkaIš 11 juridinių vienetų lieka 1
Visos sistemos etatų mažinimas–10 proc.
Vadovaujančių darbuotojų etatai–63 proc.
Dirbančiųjų su klientais skaičius+9 proc.
Centrinio padalinio darbuotojų perkėlimas į regionus126 asmenys
Valdomo turto pokytis–13 proc.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"