Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Maskva jau dabar galėtų nukirpti elektros laidus 

2019 vasario 20 d. 08:00

Rusija ir Baltarusija, regis, pripažino faktą, kad Baltijos šalių energetikos sistemos neišvengiamai bus prijungtos prie Europos elektros tinklų. Tačiau kyla grėsmė, kad rytinės kaimynės pasirengs nuo Maskvos valdomo BRELL žiedo atskirti Baltijos valstybes anksčiau, negu šios, kaip planuojama, 2025 metais jau galės veikti sinchroniškai su žemyninės Europos energetikos tinklais. Nežinoma, ar Maskva ryšis pyktis su Europos Komisija ir imtis energetinio šantažo, tačiau techninių kliūčių tai padaryti nėra.

„Jei labai reikėtų, Rusija ir dabar galėtų atjungti Baltijos šalių energetikos sistemas. Šautų sau į koją, bet žaizda nebūtų mirtina“, – sako AB „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

„Lietuvos žinių“ pokalbis su juo apie tai, ar Baltijos valstybių energetikos sistemos atlaikytų galimą Maskvos smūgį? Kaip Lietuvą paveiks šią vasarą planuojamo Kaliningrado srities bandymo dirbti izoliuotu režimu sėkmė ar nesėkmė? Ar esame technologiškai pasirengę galimiems iššūkiams?

Kaimynės bandymas pavojaus nekelia

Rusija Kaliningrado srityje gegužės 24–26 dienomis išmėgins savo elektros perdavimo sistemos darbą izoliuotu režimu. Koks tai iššūkis Baltijos šalims?

– Iš esmės mums tai nieko nauja. Dar 2013–2014 metais Kaliningrado srityje vyko tokie bandymai, tiesa, trumpesniais – 15 minučių – laiko tarpais. Dabar planuojamas 72 valandų trukmės darbas izoliuotu režimu.

Kaliningrado srities energetikos sistemos veiklos efektyvumu Rusija labiau susidomėjo, kai 2013 metais ten įvyko visos srities blackout'as (išjungimas – red.). Tuomet Rusija suaktyvino pasirengimą ir bandymus. Kai gyventi tokioje kaimynystėje, panašios iniciatyvos nestebina. Rusijos eksklavo energetikos sistemos laikinas išjungimas mums darys įtaką technologiniu ir rinkos požiūriu. Kadangi bus dirbama izoliuotu režimu, nevyks jokia prekyba. Rinką apie tai jau informavome. Techniniu požiūriu BRELL žiedo tai niekaip nepaveiks – elektros energijos tekėjimas juo nenutrūks, tiesiog bus atjungtas Kaliningrado akligatvis.

Daivis Virbickas: „Užtektų rimto uragano ir neliktų to BRELL žiedo. Tokiems atvejams rengiamės.“ / Alinos Ožič nuotrauka
Daivis Virbickas: „Užtektų rimto uragano ir neliktų to BRELL žiedo. Tokiems atvejams rengiamės.“ / Alinos Ožič nuotrauka

Rusija 2013 metais nesėkmingai bandė atskirti Kaliningradą nuo Lietuvos sistemos. Kas tada nepavyko ir kokių pasekmių jautė Lietuva?

– Tai buvo visiškai netikėtas blackout'as. Kaliningradas ėmėsi veiksmų avarijai likviduoti, o paskui vėl prisijungė prie Lietuvos. Visoje srityje dingus elektrai ir pašalinus avarijos pasekmes rusai net rašė padėkos laišką Lietuvai, kad vėl buvo tranzitu prijungti prie Rusijos per Lietuvos elektros perdavimo sistemą. Dabar jie kai ką patobulino – pastatė tris naujas elektrines, ketvirtą stato. Kaliningrado sritis tiesiog rengiasi dirbti autonominiu režimu.

Ar visiškas Kaliningrado energetikos sistemos atjungimas nepaveikė Lietuvos?

– Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kad realiai nelabai tai ir pajutome. Šiek tiek pasikeitė srautai, grandinės gale dingo apkrova. Kaliningrado sritis maža, tad ir įtaka mums minimali. Rinka galbūt labiau pajunta, nes dingsta energijos importas. Tačiau ir vėl – tai nėra didelis energijos kiekis trumpu laikotarpiu.

Ar Rusija ir Lietuva keičiasi informacija, ar dialogas vyksta?

– Taip, mums apie šį bandymą buvo pranešta raštu lapkričio mėnesį. Nors Rusija galėjo ir neinformavusi padaryti tai, nes, kaip minėjau, poveikis Lietuvos energetikos sistemai yra minimalus.

Gerbia partnerių prašymą

Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriai „Elering“ ir AST vasario pradžioje paskelbė dėl Kaliningrade gegužės pabaigoje numatomo izoliuoto energetikos sistemos darbo bandymo neribotam laikui atidedantys panašų Baltijos šalių mėginimą, planuotą rengti birželio 8 dieną. Kaip tai susiję?

– Kadangi esame kaimynai, mes visada pasiruošę tiek planuojamiems bandymams, tiek avariniam Kaliningrado srities sistemos atsiskyrimui. Mums tai nieko naujo. O kolegos estai ir latviai nori išsamiau paanalizuoti situaciją, pagerinti savo pasirengimą. Baltijos šalių izoliuoto režimo bandymą galima atlikti tik tada, kai dalyvauja visos trys valstybės. Partneriai paprašė jį atidėti. Taigi mums telieka gerbti partnerių valią ir stengtis, kad šie kuo greičiau pasirengtų.

Kaip galima nesėkmė ar sėkmė Kaliningrade paveiktų Baltijos valstybių planus ir veiksmus?

– Jeigu Kaliningrado sritis pateiktų staigmenų ir pasirodytų, jog kaimynai visiškai nesuvaldo situacijos, ko gero, išgirstume iš jų pasiūlymų išspręsti kai kuriuos klausimus prieš Baltijos šalių izoliuoto režimo darbo bandymą. Tačiau tokia tikimybė labai maža.

Daivis Virbickas: „Vaizdžiai tariant, atlikdami bandymą „nukerpame“ visas elektros perdavimo linijas su Rytais ir stebime, kaip mūsų generatoriai veikia sunkesniu režimu, ar atlaiko trikdžius. Turėtume taip dirbti 20 valandų savaitgalį ir darbo dieną.“

Kiek laiko Kaliningradas galėtų veikti kaip energetikos sala iki 2025 metų, kai Baltijos valstybės prisijungs prie Europos energetikos sistemos? Dabar jis bus išjungtas 72 valandoms, o ilgiau galėtų?

– Elektrinės srityje pastatytos pagal naujausius techninius reikalavimus, tad darbą gali riboti tik kuras. Kiek jo turi – tiek dirbi. Nukentėtų komercinė veikla. Jeigu Kaliningradas pereitų prie izoliuoto darbo, nebūtų jokios prekybos su Lietuva. Kaliningrado sritis per metus parduoda vidutiniškai trečdalį savo pagamintos elektros (apie 300 megavatų, MW). Ar ji suinteresuota nutraukti prekybą? Turbūt ne. 2018 metais Kaliningradas pardavė elektros energijos už 147,7 mln. eurų.

Treniruotės prieš varžybas

Kokie iššūkiai laukia Baltijos šalių rengiantis kurį laiką dirbti izoliuotu režimu?

– Didysis tikslas – išbandyti generatorius. Kaip jie veikia atskirai, kiekviena valstybė gali išmėginti pati. Mums svarbiausia, ar trys Baltijos šalys pasiruošusios dirbti kaip gerai sustyguota komanda. Vaizdžiai tariant, atlikdami bandymą „nukerpame“ visas elektros perdavimo linijas su Rytais ir stebime, kaip mūsų generatoriai veikia sunkesniu režimu, ar atlaiko trikdžius. Turėtume taip dirbti 20 valandų savaitgalį ir darbo dieną.

Ar rengiatės galimiems Rytų kaimynės veiksmams iki planuojamo Baltijos šalių prisijungimo prie Europos tinklų 2025 metais?

– Bandymų atliekame tiek, kiek reikia. 70 metų to nedarėme, o dabar rengiamės. Kaip prieš sporto varžybas turime daug treniruotis, kad pavyktų. Mūsų elektros sistema įrengta po Antrojo pasaulinio karo, kai priklausėme Sovietų Sąjungai. Ji suprojektuota taip, kad efektyviausiai galėtume dirbti būdami didelės BRELL sistemos dalimi, kuri yra centralizuota. Alternatyvi Europos sistema taip pat veikia geriausiai, kai valstybės dirba drauge, bet jos valdymas decentralizuotas.

Pavyzdžiui, Lenkija gali dirbti atskirai, tačiau efektyviausiai sistema veikia kartu su Europos žemyniniais tinklais. Mes taip pat visada turime būti pasirengę dirbti izoliuotu režimu, todėl atliekame tokius bandymus. Kita vertus, tai kainuoja, nes prarandama pajamų iš prekybos rinkoje, brangsta sisteminės paslaugos.

Energetikai laukia galingų baterijų

Kiek ir kokios generacijos mums trūksta, kad galėtume atskirai dirbti ilgesnį laiką?

– Rinkos požiūriu esame nekonkurencingi, mat importuojame 70 proc. elektros energijos. Sistemos patikimumo požiūriu perkame rezervą iš esamų generatorių. Jų iš tikrųjų pakanka. Tačiau energijos poreikis didėja, generatoriai jau seni ir po kurio laiko bus uždaryti, pavyzdžiui, Elektrėnų senąjį bloką turės kas nors pakeisti. Mums tada stigs apie 300 MW elektros. Baltijos šalių mastu situacija geresnė, nes galėtume dalytis Latvijoje ir Estijoje gaminama elektros energija, bet Lietuvoje esamos generacijos neužteks jau 2022–2023 metais. Greičiausiai teks pratęsti senųjų įrenginių eksploatavimą. Mums reikia planuojamos ir stabilios generacijos. Vėjo ir saulės energija yra prognozuojama, tačiau neplanuojama. Akmens anglių turbūt nedeginsime – tai gamtai kenkianti technologija. Realiausia būtų statyti naujas dujų elektrines – turime terminalą, nutiesime dujų jungtį su Lenkija. Taip pat svarstome apie baterijų panaudojimą galiai balansuoti trumpuoju laikotarpiu.

Kokios galios baterijų rinkoje yra ir bus artimiausiu metu?

– Lietuvos sistema maža, mums reikėtų 50–100 MW galios baterijų. Jų plėtotojai sako, kad tokios baterijos kol kas tik bandomos, serijinės gamybos dar teks palaukti. Dabar planuojame kaip eksperimentą galiai balansuoti panaudoti 1 MW bateriją. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų baterijų galia didėja eksponentiškai; telefonų energijos poreikis taip pat kyla eksponentiškai. Ir vis tiek jau naudojame baterijas, kurios vienu įkrovimu gali veikti 2–3 paras. Jei ne didelis energijos poreikis vis naujoms telefonų funkcijoms diegti, dabartinės baterijos galėtų dirbti mėnesį.

Didelės – 50 MW ir galingesnės – baterijos būtų įkraunamos jas prijungiant prie perdavimo tinklo. Pavyzdžiui, naktį, kai elektrą gamina vėjo elektrinės, o vartojimo poreikis yra sumažėjęs. Ateityje energetikos sistemos stovės ant trijų kojų: atsinaujinančios energijos, baterijų kaip galios rezervų ir planuojamų energijos rezervų – stacionarių elektrinių. Stengiamės, kad visa tai turėtume iki 2025 metų.

Su Lenkija sujungs jūrų kabelis

Per antrąjį sinchronizacijos etapą numatyta tiesti naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Anksčiau bent jau viešojoje erdvėje svarstytas tik klausimas, ar tiesti antrą „LitPol Link“ oro liniją, ar ne. Kaip atsirado jūrinio kabelio idėja?

– Iš esmės tarp Lietuvos ir Lenkijos jau dabar yra dvi oro linijos, tik laidai sukabinti ant vieno stulpo. Vienos linijos galia – 1400 MW, dviejų – 2800 MW. Naudojame tik 500 MW todėl, kad Alytuje stovi kintamos srovės keitiklis. Po sinchronizacijos jis būtų patrauktas į šoną, nes jau dirbtume su Lenkija sinchroniškai, o visi tie 2800 MW būtų naudojami sisteminėms paslaugoms ir dar rinkai liktų.

Atrodytų, viskas gerai. Tačiau pradėjome analizuoti, kas nutiktų, jeigu įvyktų gamtos ar kitokia avarija? Kaip tada Baltijos sistemos išgyventų? Pirminis planas buvo tiesti dar vieną oro liniją, bet dėl aplinkosaugos reikalavimų jos statyba iki 2025 metų Lenkijoje neįmanoma. Vertinome požeminio elektros kabelio variantą. Kai apskaičiavome kainą (požeminis kabelis kone 8 kartus brangesnis už oro liniją), šį pasirinkimą atmetėme. Liko jūros kabelio alternatyva.

Iš pradžių dėl to šiek tiek abejojome. Tačiau sumodeliavome, suskaičiavome, šį modelį tikrino Gdansko institutas, vėliau – vienas geriausių elektros energijos sistemų valdymo žinovų vokiečių profesorius. Rezultatai parodė, kad jūrinis kabelis ir kainuos pigiau, ir veiks gerai. Prognozuojama kabelio su keitiklių stotimi, be tinklų išplėtimo Lietuvoje ir Lenkijoje, kaina – 600–650 mln. eurų. Palyginkime: „NordBalt“ jungtis atsiėjo 550 mln. eurų. Tuo metu požeminis kabelis kainuotų apie 8 kartus daugiau – susidarytų įspūdinga 3 mlrd. eurų suma.

Ruošiasi visokiems scenarijams

Ar Rusija bus pasirengusi atjungti savo sistemą nuo BRELL žiedo anksčiau negu Baltijos šalys?

– Iš principo Rusijai ir dabar niekas netrukdo atsiskirti, tik klausimas, ar verta tai daryti. Techniškai ji už mus daug didesnė. Tarpusavyje esame priklausomi, tad toks žingsnis paveiktų abi šalis: sustotų prekyba, susilpnėtų sistemos patikimumas ir efektyvumas, ypač Kaliningrado. Bet jei norėtų kam nors įgnybti, Rusija pajėgtų tai padaryti, nors pakenktų ir sau.

Baltarusija irgi stato elektros perdavimo žiedą aplink Astravo atominę elektrinę – rengdamasi Baltijos valstybių atsiskyrimui nuo BRELL. Atominei jėgainei prijungti iš viso tiesiama 12 naujų linijų. Stiprinama gamyba ir Kaliningrade. Be to, Rusijoje įrengiamas žiedas nuo Sankt Peterburgo AE link Pskovo iki Baltarusijos. Tai rodo, kad trečiosios šalys pripažįsta būsimą Baltijos valstybių sinchronizacijos su ES faktą, atlieka tam tikrus veiksmus. Tačiau ar šie veiksmai kritiškai būtini tam, kad sužlugdytų Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemas? Ne. Taip, tai pagerins jų pasirengimą.

Ar Baltijos šalims toks žingsnis būtų skausmingas iki 2025 metų nebūsime pasirengę ilgiau dirbti izoliuotu režimu ne BRELL žiede?

– Reikėtų formuluoti tiksliau – nebūsime pasirengę dirbti su žemynine Europa. Tai ne tas pat. Pastarasis izoliuoto darbo bandymas vyko 2002 metais, viskas veikė gerai, niekas nesugriuvo. Jeigu mūsų sistemą kas pultų, pereitume į avarinį režimą. Sistemos patikimumas ir efektyvumas smuktelėtų, elektros ir sisteminių paslaugų kainos padidėtų, prekyba sumažėtų. Tačiau tokiems atvejams mes rengiamės. Taip, yra geopolitinė dimensija, bet ne mažiau tikėtinos ir gamtos ar kitokio pobūdžio avarijos. Užtektų rimto uragano ir neliktų to BRELL žiedo. Tam rengiamės.

2018 metų lapkričio viduryje Europos Komisija informavo Rusiją ir Baltarusiją apie pažangą įgyvendinant sinchronizacijos projektą, mat šio techninio dialogo iniciatyva priklauso Europos Komisijai. „Būtent Komisija atsako už dialogą su Rusija desinchronizacijos procese – ji yra esminis geopolitinis, politinis garantas, kad šis išsiskyrimas būtų civilizuotas ir saugus“, – tada kalbėjo Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Ar tikite, jog išsiskirsime civilizuotai?

– Iš tikrųjų Europos Komisija yra daug stipresnė partnerė už Lietuvą ir visas tris Baltijos valstybes. Pastarasis finansinio paketo skyrimas šiam projektui rodo, kad tai rimta. Europos Komisija neinvestuotų į projektus, kuriais netiki.

Kokie netikėtumai, jūsų nuomone, gali laukti Lietuvos elektros sistemos iki 2025 metų?

– Rengiamės viskam. Bet jei kam nors kils noras pyktis, šiuolaikinėmis technologijomis galima nemažai pakenkti. Nors ir to nereikia. Netikėtų avarijų pavyzdžių Europoje – ne vienas. Antai 2008 metais Vokietijoje laivas plaukė Elbės upe. Dispečeriai buvo perspėti, kad jis gali kliudyti oro liniją, ir paprašyti ją išjungti. Tačiau kai kas visko nesužiūrėjo – įvyko blackout'as. Operatoriai traukė iš „spintų“ planus, numatytus tokiems atvejams, ir juos pritaikė.

Italija, 2004 metai. Italijai uždarius atomines elektrines smarkiai padidėjo elektros energijos vartojimas. Oro linijos iš Šveicarijos buvo taip apkrautos, kad išlinko ir prisilietė prie žemai augančių krūmų. Šios linijos išsijungė, kitos persikrovė – Italija patyrė blackout'ą. Šios šalies perdavimo sistemos specialistai išsitraukė planus ir pagal juos likvidavo avariją.

Jeigu Lietuvą ištiks panaši avarija dėl politinių trikdžių, mums tai bus tiesiog technologinė avarija. Ją likviduosime, nes tam rengiamės. Toks mūsų darbas – visada turime būti šiek tiek sveiko proto paranoikai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika