Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Malkų į mišką – keliolika kartų pigiau 

2018 rugpjūčio 14 d. 06:00
Latviai savos medienos turi mažiau, kenčia dėl neužgęstančių durpynų gaisrų, todėl medienos atvažiuoja į Lietuvą.
Latviai savos medienos turi mažiau, kenčia dėl neužgęstančių durpynų gaisrų, todėl medienos atvažiuoja į Lietuvą.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Malkinės medienos kainos „Baltpool“ energijos išteklių biržoje jau pasiekė praėjusių metų lapkričio lygį ir beveik 50 proc. viršija pernykščio rugpjūčio kainas. Tačiau smulkūs privačių miškų savininkai tai menkai jaučia, mat Vyriausybė, siekdama stabdyti biokuro kainas ir kartu mažinti priežastį branginti šildymą, padidino valstybinio miško kirtimo kvotas.

„Nei malkos, nei malkinė mediena nė kiek nepabrango. Prieš dešimt metų man mokėjo po 6–7 litus (apie 2 eurus) už erdvinį metrą ištrauktos iš miško medienos, dabar – po 5–6 eurus. O laikraštyje skaitau, kad tona biokuro kainuoja 100 eurų. Kur tie pinigai nusėda? Neįsivaizduoju, – stebisi Telšių apskrities miško savininkas Linas P. – Juk kaina skiriasi 20 kartų.“

Gabenti malkinę medieną į Latvijos uostus iš Lietuvos per brangu, nors „ir skiedros jau tampa globalia preke“.

Pasak jo, kubinis metras malkinių rąstų ir anksčiau, panašiai kaip dabar, kainuodavo 65–70 litų (apie 20 eurų), bet pabrango darbai. „Aišku, kai darbas, mokesčiai, degalai brango kelis kartus, malkos turėtų kainuoti 70 eurų. Dabar už beržo fanermedį galima gauti 70 eurų, bet medis turi būti tiesus, be šakų“, – svarsto nedidelio miško savininkas.

Jo teigimu, biokuro pirkėjai sunerimę dėl brangimo, bet miško savininkui toli gražu iki tokių kainų.

Nedaug apsirinka

Lietuvos biokuro rinkoje šiuo metu kainos yra panašios į telšiškio miškininko išsvajotas. Antai malkinių rąstelių erdvinio metro kaina rinkoje svyruoja tarp 25 ir 35 eurų, bet tik perkant ne mažiau kaip 10 erdmetrių. Skaldytų malkų erdmetris – 40–70 eurų.

„Baltpool“ biržoje malkinių rąstų kaina pašokusi iki 30–33 eurų, kirtimo atliekų – vidutiniškai 10 eurų. Apie 40 proc. per metus biržoje pabrango ir padarinė mediena.

Biržos biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis „Lietuvos žinioms“ komentavo, kad yra kelios tokio brangimo priežastys. „Biokuro ir medienos pardavėjai įsibaiminę dėl praėjusių metų rudens, kai miškininkų technika negalėjo įvažiuoti į permirkusį mišką, todėl patyrė daug nuostolių negalėdami laiku vykdyti išankstinių įsipareigojimų biokuro pirkėjams, o šie jau prasidėjus šildymo sezonui negalėjo būti tikri, kad užteks kuro ir neteks prisiminti gamtinių dujų.

Pasak V. Jonučio, prie biokuro brangimo prisideda smarkiai pabrangęs dyzelinas, kurio miško technika sunaudoja itin daug.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Daugiau malkinės medienos biržoje nuperka medienos plaušų plokščių gamintojai. Tačiau bene pagrindinė priežastis, anot jo, yra ta, kad visa Latvija per savo tris pagrindinius uostus malkinę medieną ir malkas dieną naktį gabena į Suomiją, Švediją ir Daniją. Latviai savos medienos turi mažiau, kenčia dėl neužgęstančių durpynų gaisrų, todėl medienos atvažiuoja į Lietuvą. „Ten mediena smarkiai pabrangusi. Tos kainos atsirita ir į Lietuvą“, – sako biokuro prekybos vadovas.

Jis pripažįsta, kad gabenti malkinę medieną į Latvijos uostus iš Lietuvos per brangu, nors „ir skiedros jau tampa globalia preke“.

Gyventojai sutrikę

Dabartinės malkinės medienos ir malkų kainos rinkoje visiškai nepatinka buitiniams vartotojams, kurie savo būstą šildo patys. „Pasistačiau kietojo kuro katilą. Kūrenau daugiausia medienos briketais, kartais – malkomis. Pernai buvo labai gerai, bet dabar pirkti „valdiškai“ visiškai neapsimoka. Kol kas gerai, kad kaimynas leidžia vieną kitą medį jo miške pigiau nusikirsti. Jau galvoju, ar tik nebus pigiau elektra šildytis“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė irgi Kretingos rajono gyventojas Gintaras M.

Telšiškis miškininkas sako medienos versle nedalyvaująs, daugiausia tik prižiūrįs savo mišką: retina, valo, kartais nukerta tik subrendusio miško, kad nesupūtų. Į malkas medienos irgi nesmulkina. „Kai koks žmogus paprašo, vieną kitą medį pigiai parduodu, o kitą kartą ir atiduodu – tegu vežasi“, – sako Linas.

Nors Telšių apskritis yra palatvėje, bet, jo teigimu, tik retkarčiais iš čia miško savininkai rąstus veža į latvių uostą. „Ten gauna dar pigiau, nes užsidirba tarpininkai – medienos supirkėjai eksportuotojai“, – dėsto miško savininkas.

Į pagalbą sutrikusiems gyventojams pasiskelbė ateinanti Valstybinių miškų urėdija (VMU). Ji pakvietė gyventojus malkų kreiptis tiesiai į girininkijas ir įsigyti pigiausios rinkoje malkinės medienos – kirtimo atliekų – nuopjovų, šakų, viršūnių, jų erdvinis metras kainuoja apie 3 eurus. Tiesa, susirinkti ir išsivežti šias atliekas reikia patiems, bet tai keliasdešimt kartų pigiau, negu pirkti paruoštas malkas. Girininkija gali pasiūlyti pigiau nusikirsti ir prastesnės kokybės stačio miško.

VMU mažmeninei prekybai gali pasiūlyti ne daugiau kaip 7 proc. medienos ir kirtimo atliekų, o pagrindinę dalį realizuoja per „Baltpool“ organizuojamuose didmeninės prekybos aukcionuose.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Žaliavinės medienos ir kirtimo liekanų pardavimo tvarkos aprašą, ji negali būti mažesnė už didmeninę kainą, t. y. susiformavusią biržoje, bet gyventojai moka apie 5 proc. daugiau negu biržos kaina. 2017 metais VMU pardavė 3,68 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos, iš kurios 17 proc., arba 610 tūkst. kub. metrų, buvo malkinė mediena. Gyventojai nupirko 100 tūkst. kub. metrų.

Aukcionuose – tik teoriškai

Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Mariaus Pulkauninko teigimu, urėdijų malkinės medienos gyventojai gali įsigyti ir „Baltpool“ prekybos aukcionuose, nes juose gali dalyvauti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys.

Vis dėlto V. Jonutis „Lietuvos žinioms“ teigė sunkiai įsivaizduojąs fizinių asmenų pirkėjų dalyvavimą biokuro biržos prekybos sesijose, nors teoriškai tai įmanoma.

„Dalyvauti biokuro biržos fiziniams asmenims neuždrausta, bet jie turi nupirkti ne mažiau kaip 25 kubinius metrus malkinės medienos arba kirtimo atliekų ir sumokėti užstatą. Neįsivaizduoju, kad kokiam fiziniam asmeniui tokio kiekio reikėtų, tai nebent keliese susitartų pirkti. Bet tokiu atveju turėtų įregistruoti bent individualiąją įmonę“, – svarsto V. Jonutis.

Didina kovotas

Nesiliaujantis brangti biokuras verčia svarstyti šildymo kainų kėlimą gyventojams. Tad Vyriausybė patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad kvota bus 6 proc. didesnė nei ankstesnį laikotarpį. „Argumentai iš esmės, jog gerokai kyla medienos ir biokuro kainos, nes brangsta biokuras, tendencija, kad greičiausiai brangs ir šildymas, yra akivaizdi. Norėdami suvaldyti tą situaciją, mes turime bent šiek tiek didinti kirtimus, kad galėtume daugiau pagaminti biokuro“, – teigia jis.

Pasak jo, naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo 2019 metų.

Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, ketino siūlyti Vyriausybei metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 ha, iškertant iki 3145 tūkst. kietmetrių medienos.

6 proc. didesnę normą nei 2014–2018 metais – 11 850 ha – siūlė Miškų ūkio konsultacinė taryba.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"