Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Maisto gamintojai tikisi plačiau atverti Japonijos rinką 

2018 liepos 21 d. 06:00
Didžiausi šalies pieno perdirbėjai laukia eksporto tarifų į Japoniją mažėjimo, nes tai padidins jų produkcijos konkurencingumą. 
Didžiausi šalies pieno perdirbėjai laukia eksporto tarifų į Japoniją mažėjimo, nes tai padidins jų produkcijos konkurencingumą. 
pixabay.com nuotrauka

Įsigaliojus šią savaitę pasirašytai Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos laisvosios prekybos sutarčiai, mažinančiai muitus, Lietuvos pieno ir žuvų perdirbėjai bei vyndariai tikisi plačiau atverti Japonijos rinką. Mėsos perdirbėjams ši rinka kol kas tikriausiai neatsivers, nes japonai jautriai reaguoja į Lietuvoje siaučiantį afrikinį kiaulių marą. O naujų automobilių pirkėjai Lietuvoje tikisi mažesnių japoniškų automobilių kainų.

ES ir Japonijos lyderiai antradienį pasirašė laisvosios prekybos sutartį. Abiem šalims sutartį ratifikavus, ji gali įsigalioti 2019 metais.

Tikisi išvežti daugiau

Įsigaliojus laisvosios prekybos sutarčiai, Japonija turėtų panaikinti maždaug 15 proc. muitus vynui. Tai aktualiausia didiesiems Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos vyndariams. Tačiau Japonijos parduotuvėse ir dabar galima rasti alkoholio gamintojos „Anykščių vynas“ vaisių ir uogų vyno „Voruta“ bei „Alitos“ putojančio vyno. Į Japoniją „Anykščių vynas“ kasmet eksportuoja maždaug 5 tūkst. litrų „Vorutos“ vyno ir 3–4 tūkst. litrų „Alitos“ putojančio vyno. Panaikinus muitus, jų kaina Japonijoje galėtų kristi iki 10 procentų.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausanti viena didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ bendradarbiauja su viena didžiausių Japonijos prekybos įmonių „Marubeni“ ir į šalį tiekia šaldytą lašišinių upėtakių filė. Šiemet į Japoniją turėtų būti patiekta daugiau nei 1 mln. eurų vertės šių žuvų. Tikimasi, kad laisvosios prekybos sutartis palengvins eksportą į Japoniją. Bendrovė nori įvežti skumbrių, lašišų bei surimio gaminių.

ES ir Japonija laisvosios prekybos sutartimi numatoma panaikinti abipusius tarifus žuvų produkcijai.

Pieno produktai bus skirtingi

Didžiausi šalies pieno perdirbėjai laukia eksporto tarifų į Japoniją mažėjimo, nes tai padidins jų produkcijos konkurencingumą. Bendrovių vadovai sako, jog veš skirtingus produktus.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Marijampolės pieno konservai“ vadovas Rimas Varkulevičius teigia, kad įmonė planuoja į Japoniją vežti daugiau lieso pieno miltelių ir kondensuoto pieno be cukraus. Šiuos produktus kartais bendrovė eksportuoja ir dabar, bet tai nėra ilgalaikiai sandoriai.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius tikina, kad anksčiau į Japoniją bandė eksportuoti sūrius, o dabar ketina vežti didelės koncentracijos išrūgų baltymus. Ši pieninė apie Japoniją kaip potencialią rinką baltymams svarstė, kai investavo į išrūgų perdirbimo linijas, o laisvosios prekybos sutartis turėtų duoti paskatą šių produktų eksportui.

Sūrių gamintojos „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa planuoja japonams siūlyti kietąjį sūrį „Grand“ ir mocarelą. Bendrovė buvo išsiuntusi bandomuosius sūrių krovinius jau anksčiau, tačiau iki šiol produkcija buvo nekonkurencinga dėl muitų tarifų.

ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartyje numatyta, kad sūriams iš Europos bus panaikintas beveik 30 proc. tarifas ir išnyks importo kvotos, taip pat mažės apribojimai kitiems pieno produktams, pavyzdžiui, lieso pieno milteliams.

Kliūtis – afrikinis kiaulių maras

Viena pagrindinių ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutarčių dalių yra kiaulienos ir jautienos prekybos palengvinimas, pamažu mažinant importo muitus. Europos Komisijos (EK) teigimu, kiauliena yra pagrindinis ES eksporto variklis į Japoniją. Tačiau vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo bendrovių grupės „Biovela Group“ vadovas Audrius Kantauskas sakė, jog eksportą į Japoniją stabdo Lietuvoje paplitęs afrikinis kiaulių maras. Jo teigimu, šiuo metu kiaulienos ir jautienos perdirbėjams Lietuvoje sunku eksportuoti į daugelį rinkų, nes valstybės labai jautriai žiūri į importo rinkas, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuva jau netrukus turėtų gauti galutinį leidimą vežti jautieną į Japoniją, o dėl kiaulienos nėra deramasi.

Gali atpigti japoniški automobiliai

Laisvosios prekybos sutartyje Japonijai yra ypač svarbus automobilių ir jų dalių importo muitų panaikinimas Europoje. Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas Vitoldas Milius mano, jog tai gali reikšti mažesnes japoniškų automobilių kainas ES, nors nemaža dalis japoniškų automobilių modelių yra gaminami Europoje. Jo nuomone, dėl tokių pokyčių japoniški automobiliai galės lengviau konkuruoti su europietiškais.

„Lietuviui pirkėjui kaina yra reikšmingas kriterijus perkant automobilį. Manau, kad japoniški automobiliai galės šiek tiek lengviau konkuruoti su europietiškais“, – sakė V. Milius. Tačiau jis nemano, kad dėl muitų mažėjimo konkurenciniai pokyčiai bus tokie dideli, kad Europos automobilių gamintojai irgi sumažins kainas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"