Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Maisto gaminiuose mažės druskos kiekis 

2018 kovo 6 d. 12:00
Karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik dvigubai mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.
Karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik dvigubai mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvos maisto pramonės įmonės atsiliepė į Europos institucijų raginimus tobulinti savo gaminių receptūrą mažinant druskos, taip pat cukraus ir riebalų kiekius. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad druskos kiekis vienos maisto produktų grupės skirtinguose produktuose dabar yra labai įvairus.

Apibendrinant 2015–2017 metais instituto atliktų per 1000 maisto produktų druskos tyrimų rezultatus teigiama, kad antai įvairiose dešrose druskos kiekis skiriasi 2,5–3,2 karto. Mėsos ir žuvų gaminių vidutinis druskos kiekis dauguma atvejų yra mažesnis nei vidurkis, bet yra ir itin sūrių gaminių.

Daugiausia druskos yra šaltai rūkytuose (vidurkis 4,23 g –100 g), vytintuose (vidurkis 3,79 g) ir sūdytuose (vidurkis 3,77 g) mėsos gaminiuose, o mažiausia – tokiuose gaminiuose kaip vyniotiniai, slėgtainiai ir kiti mėsos gaminiai. Karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik perpus mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.

Vytintos žuvies produktuose (100 g) druskos vidutiniškai yra 10,81 g, t. y. daugiausia iš visų tirtų maisto produktų.

Vidutinis nustatytas dešroje (100 g) druskos kiekis yra 2,53 g, įvairiose dešrose jis skiriasi beveik 5 kartus. Vertinant pagal atskiras dešrų kategorijas, druskos kiekis svyruoja 2,5–3,2 karto. Pačios nesūriausios yra virtos dešros, o sūriausios – šaltai rūkytos ir vytintos.

Vidutinis druskos kiekis šaltai, karštai rūkytuose ir sūdytuose žuvų gaminiuose yra 2,97 g/100 g. Vytintų žuvų produktuose druskos vidutiniškai yra daugiausia iš visų tirtų maisto produktų.

Vidutiniškai 100 g duonos yra 0,88 g druskos, bet juoda duona yra kiek sūresnė nei šviesi.

Fermentiniame sūryje (100 g ) druskos vidutiniškai yra 1,5 g (nuo 0,75 iki 2,13 g – 100 g produkto). Daugiausia druskos yra sūriuose su mėlynuoju pelėsiu, mažiausiai – varškės sūriuose.

Antai 100 g įvairių rūšių majoneze druskos kiekis skiriasi daugiau nei 3 kartus ir vidutiniškai yra 1,43 g, o 100 g įvairių rūšių pomidorų padaže jos kiekis skiriasi beveik 4 kartus ir vidutiniškai yra 2,15 gramo.

Siūlomos modernios technologijos

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau, nei rekomenduoja PSO normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukraus − 22 procentus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013–2014 metais atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas parodė, kad tik 41,5 proc. Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo 46,8 proc. valgytojų.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė šio centro direktoriaus pavaduotojas Albertas Barzda, šalies gyventojai per parą suvartoja vidutiniškai po 7,5 gramo druskos. Per dešimtmetį šis kiekis sumažėjo 1,25 gramo.

Šių metų sausio 18 dieną Sveikatos apsaugos ministerijoje su maisto gamintojais pasirašytas susitarimas mažinti druskos, cukraus ir riebalų kiekius gaminiuose. „Visame pasaulyje vyksta judėjimas dėl druskos mažinimo. Jame ypač aktyviai dalyvauja stambios maisto pramonės įmonės, – pasakojo A. Barzda. – Visiškai be druskos neišsiversime, nes natris dalyvauja labai svarbiuose medžiagų apykaitos procesuose, bet nesaikingas šio maisto priedo naudojimas skatina kraujo apytakos ligas ir didina hipertenzijos riziką.“

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Maisto technologijos katedros vedėja Ingrida Kraujutienė priminė, kad „maisto pramonės technologijos yra pažengusios tiek, kad maisto produktus galima konservuoti ir gaminti nenaudojant druskos“. Yra įvairių produktų šaldymo technologijų, kurios maisto savybes gali išlaikyti metus ir ilgiau. Anot jos, druskos jau yra pačiuose neperdirbtuose maisto produktuose. Kai kurių dietologų nuomone, žmogui visiškai užtektų ir 2 gramų natūraliai įsisavinamos druskos per parą.

Lietuviai persūdo mažiau

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sumažinus suvartojamos druskos kiekį iki 5 gramų per parą, pasaulyje per metus būtų išsaugota apie 2,5 mln. žmonių gyvybių. Daugumoje pasaulio ir Europos šalių druskos suvartojama gerokai daugiau, nei rekomenduojama.

Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, jog daugumoje ES šalių suvartojama 8–12 gramų druskos per parą. Daugumoje ES valstybių duona, grūdų produktai ir kepiniai yra vieni pagrindinių druskos šaltinių – su jais suvartojama nuo 19,1 proc. (Ispanijoje) iki 28 proc. (Prancūzijoje) visos druskos. Svarbūs druskos šaltiniai daugelyje ES šalių yra ir mėsos, pieno, žuvų produktai.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"