Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuvos žemdirbių protestą Briuselyje palaikys kitų šalių ūkininkai 

2018 gruodžio 11 d. 06:00
Lietuvos žemdirbiai yra surengę ne vieną protesto akciją Briuselyje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos.
Lietuvos žemdirbiai yra surengę ne vieną protesto akciją Briuselyje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos.
 jujs.lt nuotrauka

Prie Briuselyje gruodžio 13 dieną vyksiančio Lietuvos ūkininkų protesto dėl mažų Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų žada prisidėti ir Lenkijos, Čekijos, Slovakijos bei Latvijos žemdirbiai. Jie tikisi iki 2020 metų pasiekti išmokų ES vidurkį.

„Pagrindinis protesto tikslas – turi būti vienodinamos sąlygos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams, didinamos tiesioginės išmokos. Tačiau bus keliamos ir kitos problemos – kaimų plėtra, jaunų ūkių augimas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. Jo teigimu, planuojama, kad protestuoti susirinks iki 200 žmonių iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Latvijos. Iš Lietuvos bus apie 60 protestuotų, daugiau kaip 30 proc. jų – jauni ūkininkai.

Dėl ES vidurkio nesiekiančių išmokų ūkininkai Briuselyje jau protestavo spalio 18 dieną, tačiau norimo rezultato pasiekti nepavyko. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovo Vytauto Buivydo teigimu, derybinis tikslas yra iki 2020 metų pasiekti ES vidurkį (266 eurus už hektarą). „Tai yra optimistinis variantas“, – tikino V. Buivydas.

Anot jo, mažas finansavimas skatina žemės ūkio sektoriaus bei kaimų nykimą. „Jaunųjų ūkininkų Lietuvoje yra tik 12 procentų. Jei mums nepavyks įtikinti Europos Sąjungos, kad gautume didesnes išmokas, kaimas ir toliau nyks“, – tvirtino V. Buivydas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su su Lietuvos žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais, taip pat pabrėžė, kad naujajam finansiniam periodui Europos Komisijos siūlomų tiesioginių išmokų dydis Lietuvai nėra priimtinas, nes jos ir vėl būtų gerokai mažesnės nei ES vidurkis.

Planuojant praėjusio biudžeto 2014–2020 metų Bendrąją žemės ūkio politiką, Lietuvos žemdirbiai buvo surengę 6 protesto akcijas ir buvo pasiekta, kad iki 2019 metų vidutinė išmoka sieks 181 eurą, nors tada Lietuvai buvo siūloma 144 eurai.

prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Susitikime su Lietuvos žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais buvo aptarta ES 2021–2027 metų daugiametė finansinė perspektyva bei joje numatoma parama šalies ūkininkams. „Iki šiol, po 14 Lietuvos narystės ES metų, ES nevykdo suderėtų įsipareigojimų mokėti mūsų žemdirbiams nediskriminacines, vienodas, teisingas tiesiogines išmokas. Tai suteikia rimtą pagrindą pradėti derėtis nuo anksčiau pažadėtų sumų“, – po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.

Europos Vadovų Tarybai (EVT) Briuselyje svarstant naujo ilgamečio ES biudžeto projektą 2021–2027 metams, Lietuvos žemdirbiai dar kartą bandys reikalauti didesnių tiesioginių išmokų – Briuselyje ketvirtadienį ketinama surengti dar vieną protesto akciją.

Šiuo metu tiesioginių išmokų ES vidurkis yra 266 eurai už hektarą, o Lietuvoje jis šiemet buvo 166 eurai. Anot L. Antanavičienės, 2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad iki 2020 metų visoms valstybėms mokamų išmokų dydis bus ne mažesnis nei 196 eurai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad ES dėmesys į šią problemą jau yra atkreiptas – aukščiausiems vadovams esą jau ruošiami variantai dėl konvergencijos, vyksta derybos, tačiau, pasak jo, baiminamasi, kad naujajam laikotarpiui gali būti nesusiderėta ir procesas užsitęs dėl „Brexito“ situacijos, neaiškumų dėl naujo biudžeto bei artėjančių Europos Parlamento rinkimų.

Kaip sakė V. Buivydas, nuo 2004 metų Lietuva neteko daugiau nei 100 tūkst. ūkininkų. Įstojus į ES jų buvo 237 tūkst., o šiuo metu – apie 130 tūkstančių.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) teigimu, Lietuvai 2021–2027 metų laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų – 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau nei 2014–2020 metais. Iš viso Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 metų laikotarpiu.

Anot ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet. 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų siekti 204 eurus už hektarą, arba 79 proc. ES vidurkio.

Spalį Lietuvos žemdirbiai jau protestavo Briuselyje per EVT susitikimą. Europos Komisijai žemdirbiai tąkart įteikė reikalavimus gauti ES tiesioginių išmokų vidurkį, nemažinti paramos Kaimo plėtros programai, kad visoms valstybėms narėms būtų nustatytos vienodos prisidėjimo ribos, kad būtų supaprastintos paramos sistemos ir sumažinta administracinė našta bei sukurti mechanizmai, skatinantys ir padedantys įsikurti jauniesiems ūkininkams.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"