Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuvos skaitmeninės ekonomikos tendencijos: esame Europos vidutiniokai 

2018 spalio 24 d. 12:08
Vyginto Skaraičio/fotobankas nuotrauka

Šiuolaikinės technologijos sparčiai keičia ekonomikos struktūrą, trina ribas tarp skirtingų verslo sektorių bei keičia įmonių konkurencijos principus – tokios tendencijos vis labiau jaučiamos ir Lietuvoje.

Mūsų šalies IRT sektorius per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo net 70 proc. Kartu nuosekliai auga informacinių ir ryšių technologijų įmonių skaičius, jos samdo daugiau darbuotojų ir sukuria vis didesnę vertę – per metus sugeneruojama apyvarta baigia pasiekti 2 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Skaitmeninėje ekonomikoje informacinės technologijos padeda kurti kitokius verslo modelius, inovacijos padeda atrasti naujus finansavimo šaltinius (pavyzdžiui, rizikos kapitalą), intensyvėja tarptautinė elektroninė veikla (pavyzdžiui, prekyba), auga nematerialiojo turto reikšmė.

Paulius Vertelka, asociacijos INFOBALT direktorius.
Paulius Vertelka, asociacijos INFOBALT direktorius.

„Skaitmeninė ekonomika nėra tik informacinių ir ryšių sektoriaus tematika. Jos apimtys nuolat plečiasi, ją darosi vis sunkiau atskirti nuo ekonomikos bendrai – nyksta ribos tarp skirtingų ūkio sektorių, kompanijų veikla tampa vis labiau pagrįsta technologijų naudojimu. Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurių verslo modelis nuo jų tampa tiesiog neatsiejamas“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos INFOBALT direktorius.

Lietuvos IT eksportas įsitvirtina net ir JAV rinkoje

Naujausiais apibendrintais duomenimis, IRT sektoriuje veikiančių Lietuvos verslo įmonių paslaugų pardavimo pajamos 2017 metais priartėjo prie 2 mlrd. eurų. Daugiau nei 1 mlrd. iš jų sudaro IT įmonių pardavimo pajamos.

IRT sektoriaus pardavimai vidaus rinkoje pernai augo 22 proc., o užsienio rinkose – beveik 45 proc. IT paslaugų eksportas pernai augo daugiau kaip 60 proc. Didžiausią augimą pernai nulėmė sektoriaus įmonių plėtra į JAV (28 proc. eksporto vertės), Airiją (11 proc.), Jungtinę Karalystę (9 proc.). Tuo metu pirmąjį šių metų pusmetį į eksporto augimą didžiausią indėlį įnešė Airija (94 proc.).

„IRT sektorius per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų ekonomikos sektorių – apie 70 proc., kai bendras Lietuvos ekonomikos sektorių augimas vidutiniškai siekė apie 17 proc. Esminis lūžis IT sektoriaus pardavimų struktūroje įvyko 2015 metais, kai žymiai krito pajamos iš viešųjų pirkimų ir įmonės savo pajėgumus nukreipė į verslo segmentą ir užsienio rinkas. Nors vėliau pajamų srautai iš viešųjų pirkimų atsigavo ir toliau auga vidaus rinkos pardavimai, IT paslaugų eksportas užtikrintai plečiasi ir neapsiriboja vien tik Europos žemynu – vien pernai eksportas augo du kartus sparčiau nei vidaus rinka“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Pasak V. Ivanovo, eksportas tampa pagrindiniu IT sektoriaus lokomotyvu, nes IT srities viešieji pirkimai tapo labiau susiję su sistemų palaikymu, o ne naujų projektų kūrimu, o šalies verslo įmonių skaitmenizacija, t. y., našumo didinimas, vyksta per lėtai, kad sudarytų reikšmingesnį postūmį sektoriaus pardavimų augimui vidaus rinkoje.

Savo ruožtu P. Vertelka pastebi, kad toliau auginti vidaus rinką leistų spartesnė Lietuvos įmonių skaitmenizacija. Nors jos, siekdamos efektyvumo, gana aktyviai skaitmenizuoja svarbius verslo valdymo procesus, kol kas nekeičia ar nekuria naujų, būtent technologijomis pagrįstų, verslo modelių.

Auga ir darbuotojų skaičius, ir jų atlyginimai

Didėjančią technologijų svarbą ekonomikai įrodo ir Lietuvoje augantis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių bei jų darbuotojų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, IRT sektoriuje veikiančių įmonių skaičius šių metų pradžioje pasiekė 2 441, o jų darbuotojų skaičius priartėjo prie 25 tūkst. Šių įmonių skaičius mūsų šalyje nuosekliai auga nuo 2012-ųjų, o jų darbuotojų – nuo 2013-ųjų. Tiesa, IRT specialybę turinčių darbuotojų poreikis, o tuo pačiu – ir skaičius, auga visoje ekonomikoje – „Sodros“ duomenimis, šių metų rugpjūtį Lietuvos įmonėse dirbo beveik 33 tūkst. IRT specialistų.

Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.
Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

„Kartu auga ir laisvų darbo vietų skaičius IRT sektoriuje. Pirmąjį šių metų ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, įmonės buvo deklaravusios beveik tūkstančio laisvų darbo vietų skaičių. Vadinasi, visoje skaitmeninėje ekonomikoje laisvų darbo vietų, skirtų IRT specialistams, skaičius gali būti dar didesnis. Tai reiškia, kad įmonės pozityviai žiūri į ateities projektus ir perspektyvas. Tačiau kartu tai rodo ir spaudimą švietimo sistemai ruošti daugiau rinkai taip reikalingų specialistų, kurti persikvalifikavimo programas ir iniciatyvas“, – sako P. Vertelka.

Įmonėms konkuruojant dėl talentų auga ir IRT specialistų atlyginimai. Vidutinis jų darbo užmokestis šių metų rugpjūčio duomenimis siekia 1335 eurus (prieš mokesčius) ir yra maždaug 10 proc. didesnis nei pernai. Tiesa, darbo užmokestis didele dalimi priklauso ir nuo konkrečios profesijos bei specialisto turimos patirties. Pavyzdžiui, vidutinis sistemų analitikų darbo užmokestis viršija 1800, o programinės įrangos kūrėjų – 2000 eurų.

Kaip atrodo Lietuva tarptautiniame kontekste?

Vis dėlto, nors atskiri IRT sektoriaus makroekonominiai rodikliai rodo teigiamus pokyčius, jų yra per mažai norint iki galo suprasti mūsų šalies skaitmeninės ekonomikos būklę ir jos tendencijas. Neturime duomenų, kokią įtaką skaitmenizacija daro kitų sektorių našumui ir konkurencingumui, kaip keičia darbo rinką. Tuo metu tarptautiniuose indeksuose užfiksuotos Lietuvos skaitmeninės ekonomikos tendencijos ne tokios optimistinės. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos „Digital Economy and Society Index“ Lietuva nuo 2014-ųjų nuosekliai ritosi žemyn, kol 2018-aisiais įsitvirtino 13-oje vietoje. Iš vienos pusės tai reiškia, kad esame Europos vidutiniokai, o iš kitos pusės rodo, kad nuo lyderių tiek Europos, tiek pasauliniu mastu kiek atsiliekame.

„Taigi nuomonę apie technologijų įtaką ekonomikai galime susidaryti tik iš tarptautinių indeksų, kurie dažnai būna gana aptakūs. Siekiant kokybiško viešosios politikos formavimo, svarbu tinkamai įvertinti vykstančioms skaitmeninės transformacijos poveikį visuomenei ir ekonomikai. Duomenų iš tradicinių statistikos šaltinių tokiai analizei nebepakanka, turime sekti šalių, laikomų skaitmenizacijos lyderėmis, pavyzdžiu ir investuoti į tyrimus. Galbūt laikas kurti Lietuvos skaitmeninės ekonomikos indeksą, kuriuo galėtume grįsti skaitmeninės ekonomikos politikos formavimą, užtikrinti tvarų ir duomenimis pagrįstą sprendimų priėmimą, o kartu – ir tolesnį ekonomikos augimą“, – sako P. Vertelka.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"