Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuvos eksportas pradeda strigti, ūkio augimas lėtės 

2018 gruodžio 14 d. 06:00
Indrė Genytė-Pikčienė: "Eksportas nedemonstruoja tvarios plėtros, tai kelia daug nerimo."
Indrė Genytė-Pikčienė: "Eksportas nedemonstruoja tvarios plėtros, tai kelia daug nerimo."
Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė kitąmet mažinama – nuo didesnio augimo tempo sulaikys pasaulyje stiprėjančios „seisminio aktyvumo zonos“. Lėtėjant šalies ūkio augimui vertėtų svarstyti apie reformas, nes politinė retorika krypsta į didesnį viešojo sektoriaus finansavimą, nors tikroji problema yra surenkamų mokesčių panaudojimas.

Taip teigia „Luminor“ banko analitikai, kurie paskelbė sumažinę 2019–2020 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. 2018 metų prognozė nekinta – BVP augimas sieks 3,3 proc., 2019-aisiais šalies ūkis augs 2,7 proc., 2020-aisiais – 2 proc., teigia banko analitikai. Rugsėjį jie prognozavo, kad 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sieks atitinkamai 3 ir 2,5 procento.

„Eksportas nedemonstruoja tvarios plėtros, tai kelia daug nerimo, nes Lietuva yra maža atvira ekonomika. Tas mūsų variklis, anksčiau mums sėkmingai tarnavęs, pradeda strigti“, – spaudos konferencijoje sakė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Anot jos, šiek tiek ramina vidinės paklausos inercija – tiek namų ūkių vartojimas, tiek investicijos į nekilnojamąjį turtą, gamybos priemones – pakankamai sparčiai auga dėl kylančių atlyginimų, ES paramos įsisavinimo.

Bankas įvertino augančias protekcionizmo apraiškas, jų įtaką prekybai, menkstančią Lietuvos produkcijos paklausą užsienyje bei kitus veiksnius, todėl sumažino ankstesnę 2019 metų BVP perspektyvą 0,3 punkto.

Ekonomistai kitąmet prognozuoja palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuriam impulsą suteiks ir minimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas. „MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą ir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Didelį prieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma. Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau skatins aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, ir informacinių technologijų srityse“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Vidutinė metinė infliacija šiemet, kaip prognozuojama, sieks 2,6 proc., kitąmet – 2,7 proc., o 2020 metais 2,2 proc., vidutinio darbo užmokesčio (neto) augimas sieks atitinkamai 9 proc., 9 proc. ir 5 proc., nedarbo lygis – atitinkamai 6,2 proc., 6 proc. ir 6 procentus. „Pakankamai sveiką infliaciją prognozuojame, Lietuvai – eikliai, jaunai, besivystančiai ekonomikai tai normalus lygis, jis neturėtų gąsdinti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė. Pasak jos, Lietuvoje elektros ir dujų kainos namų ūkiams yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, o jų kilimas neturėtų itin paveikti šeimų finansinės padėties.

Banko ekonomistai mano, kad lėtėjant šalies ūkio augimui, vertėtų svarstyti apie reformas. Esą dabartinė politinė retorika neretai orientuojasi į didesnį viešojo sektoriaus finansavimą, nors iš tiesų problema yra surenkamų mokesčių panaudojimas.

„Reikėtų Lietuvos biudžetą orientuoti į žmogų, o ne į trinkeles. Dažnai skundžiamasi, kad Lietuva per mažai perskirsto per biudžetą (...) Jeigu jau reikia didinti perskirstymą, tai ne finansuoti paslaugas, kurias teikia viešasis sektorius, bet tiesiogiai perskirstant lėšas arba tarp gyventojų, arba laike“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, didesnį dėmesį reiktų skirti socialinės apsaugos finansavimui.

„Darbo užmokesčio fondas viešajam sektoriuje tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje yra toks pat (palyginti su BVP). Atlyginimai viešajame sektoriuje yra maži, bet ne dėl to, kad trūksta finansavimo, o dėl to, kad nesusitvarkoma viduje. Kitas vaizdas pasižiūrėjus į išlaidas socialinei apsaugai: tiek pensijoms, tiek šeimų paramai skiriame žymiai mažiau, nei ES vidurkis“, – nurodė ekonomistas.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"