Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuvių noras būti ore: nuo „Dobi“, ANBO iki elektrinių variklių 

2017 kovo 6 d. 06:06
Audriaus Balčiūno nuotrauka

Lietuvos aviacijos istorija pilna žmonių, kurie nepaisydami jų kelyje pasitaikiusių kliūčių atkakliai siekė savo svajonės skraidyti. Dažnas iš mūsų žinome tik garsiausio tarpukario aviacijos žmogaus Antano Gustaičio ir jo kurtų ANBO (Antanas nori būti ore) lėktuvų istoriją, tačiau daug inovacijų šioje srityje sukūrė ir kiti lietuviai. Apie mūsų aviacijos istoriją ir dabartį kalbėjomės su Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriumi Remigijumi Jankausku.

Pirmieji lietuviški lėktuvai

Pervertinti A. Gustaičio nuopelnus Lietuvos karinei ir civilinei aviacijai būtų sudėtinga. Lietuvos kariuomenės vadovybė gana anksti pastebėjo jauno lakūno talentą konstruojant orlaivius ir leido pasinaudoti aviacijos dirbtuvių pagalba. Tuo metu valstybei žūtbūt reikėjo stiprinti savo karinį potencialą, todėl orlaivių kūrimas bei gamyba buvo itin pageidaujami.

Vis dėlto pirmasis Lietuvos konstruktorius, užsiėmęs orlaivių gamyba, buvo . 1920 m., būdamas vos 20-metis, jis pirmasis Lietuvoje gavo karo lakūno vardą. Iki 1925 m. jis krimto studijas Paryžiaus aeronautikos aukštojoje mokykloje, kur vėliau mokėsi A. Gustaitis ir daugelis kitų Lietuvos inžinierių.

Lietuvos įsiveržimą į aviacijos pasaulį įkūnija įspūdingas A. Gustaičio ir dar 5 komandos narių skrydis ANBO-IV lėktuvais per dvylikos Europos šalių sostines.

Dar 1923–1924 m. J. Dobkevičius sukonstravo bei ore išbandė lėktuvų modelius „Dobi-I“, „Dobi-II“ ir „Dobi-III“. Pasak R. Jankausko, jauno konstruktoriaus sukurti modeliai buvo išties inovatyvūs, pasižymėjo dideliu greičiu, tačiau siekis sukurti kuo aptakesnį korpusą sumažino lakūno galimybę matyti savo aplinką. Variklio aušinimas vyko skysčiui atvėstant sparnuose esančiuose vamzdeliuose, tokiu būdu nebereikėjo lėktuvo svorį didinančio radiatoriaus. Ydinga konstrukcija lėmė tai, jog skrisdamas savo sukonstruotu lėktuvu, J. Dobkevičius nepastebėjo laidų linijos ir tragiškai žuvo besileisdamas Kauno aerodrome.

„Konstruktorius buvo labai jaunas, tad ir kūrė siekdamas maksimalumo“, – apibendrina R. Jankauskas.

Jurgis Dobkevičius / Wikipedia nuotrauka
Jurgis Dobkevičius / Wikipedia nuotrauka

Tuo tarpu A. Gustaitis į lėktuvų konstravimą žvelgė brandesniu žvilgsniu. „Gustaičiui gimė mintis, kad nereikia konstruoti inovatyviausiai kaip tik galima, geriau konstruoti taip, kad orlaivius būtų galima panaudoti praktiškai“, – konstruktorių skirtumus pabrėžia R. Jankauskas.

Tarpukario Lietuva neturėjo milžiniškų išteklių, reikalingų aukštos technologijos orlaivių gamybai, trūko ir technologinės bazės, todėl A. Gustaitis nutarė konstruoti lėktuvus, kurie galėtų būti gaminami Lietuvoje.

Aviacijos populiarumas

„Labiausiai lietuviai didžiavosi Dariumi ir Girėnu“, – apie aviaciją tarpukario Lietuvoje kalba R. Jankauskas. – Visi norėjo būti į juos panašūs, būrėsi į aeroklubus, mokėjo nario mokesčius, konstravo.“

Lietuvos aviacijos muziejus yra įsikūręs Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kur pirmuosius savo sukonstruotų orlaivių bandymus atliko ir pats A. Gustaitis. Nepriklausomoje Lietuvoje žmonės noriai traukdavo į aerodromą pasižiūrėti šių skrydžių.

B. Oškinio sukurtas BRO-IX trumpasparnis sklandytuvas buvo imtas masiškai gaminti Simferopolyje, iš kur pasiekdavo įvairius Sovietų Sajungos sportinio sklandymo klubus.

Lietuvos įsiveržimą į aviacijos pasaulį įkūnija įspūdingas A. Gustaičio ir dar 5 komandos narių skrydis ANBO-IV lėktuvais per dvylikos Europos šalių sostines. Minint pirmąsias S. Dariaus ir S. Girėno žūties metines, 1934 m. vykęs žygis parodė europiečiams, kad net ir maža šalis gali kurti išskirtinius lėktuvus.

Vis tik vieninga aviacinės inžinerijos mokykla Lietuvoje tarpukariu taip ir nesusiformavo. R. Jankauskas sako, jog specialistai Lietuvoje nebuvo kryptingai ruošiami, nors netrūko profesionalių konstruktorių, kurie žinių sėmėsi užsienio universitetuose, taip pat čia dirbo ir karo aviacijos dirbtuvių personalas. 1927 m. buvo įkurtas Lietuvos aeroklubas, kuris turėjo šalies vadovų palaikymą. Jo veiklą rėmė ir kariškiai, tikėjęsi iš perspektyvaus jaunimo išugdyti būsimus karo pilotus.

Lietuvių noras būti ore: nuo „Dobi“, ANBO iki elektrinių variklių

Lietuviška aviacija sovietmečiu

Besiformuojančią aviacijos tradiciją nutraukė Lietuvos okupacija. Sovietams antrą kartą užėmus šalį, greitai buvo uždrausti bet kokie skrydžiai 300 kilometrų atstumu nuo išorinių Sovietų Sąjungos sienų. Taip iki pat Stalino mirties aviacija Lietuvoje praktiškai buvo neįmanoma.

Atsileidus politiniams gniaužtams, dar tarpukariu aviacija susidomėjusi lietuvių karta turėjo progą įgyvendinti savo ambicijas bei imti konstruoti orlaivius. Vienas tokių buvo Bronius Oškinis, kurio vardu šiandien yra pavadinta vaikų aviacijos mokykla Kėdainiuose.

ANBO-VI
ANBO-VI

Jam pavyko įtikinti sovietų centrinės valdžios atstovus Maskvoje, kad šie leistų pradėti sportui skirtų nedidelių sklandytuvų gamybą. B. Oškinio sukurtas BRO-IX trumpasparnis sklandytuvas buvo imtas masiškai gaminti Simferopolyje, iš kur pasiekdavo įvairius Sovietų Sajungos sportinio sklandymo klubus. Kitas jo nuopelnas – vaikams skirtas mokomasis BRO-XI sklandytuvas, kuris buvo itin patrauklus centrinės valdžios atstovams, nes užtikrino būsimų karo lakūnų ugdymą.

„Iki Sąjūdžio laikų, į didžiąją aviaciją – transporto ir keleivinius lainerius, karinius lėktuvus – lietuviai pakliūdavo itin sunkiai. Turėjai būti dviem galvomis geresnis už kitus“, – teigia R. Jankauskas. Tuo tarpu B. Oškiniui pavyko bent iš dalies pakeisti valdžios požiūrį į lietuvių aviaciją.

Lietuvos aviacija šiandien

Dar vieną inovatyvų proveržį lietuviškoje aviacijoje padarė konstruktorius Balys Karvelis. 1972 m. jis sukonstravo orlaivį BK-7, kuris tapo pirmuoju stiklo plastiko sklandytuvu Sovietų Sajungoje. „Pradžioje jie neprilygo kiečiausiams pasaulio sklandytuvams, bet už juos Sovietų Sąjungoje nebuvo nieko geriau, todėl visas elitas jais ir skraidė“, – pasakoja R. Jankauskas.

Serijinė šių sklandytuvų gamyba prasidėjo Prienuose, kur buvusioje pieninėje įsikūrė Eksperimentinės aviacijos gamykla. Ši gamykla veikia iki šiol ir gamina modelius LAK-17 bei LAK-19. „Šie sklandytuvai nėra kiečiausi, bet kainos ir kokybės santykis itin geras. Nors pagaminama 10–15 sklandytuvų per metus, bet tai sudaro 10 proc. pasaulinės rinkos“, – teigia R. Jankauskas.

Tautiečių sukurtas pagalbinis elektrinis sklandytuvo variklis žymiai pranoksta iki šiol plačiai naudojamus vidinio degimo variklius.

Neseniai lietuviams vėl pavyko pasižymėti aviacijos inžinerijoje. Tautiečių sukurtas pagalbinis elektrinis sklandytuvo variklis žymiai pranoksta iki šiol plačiai naudojamus vidinio degimo variklius. „Jis gerokai patikimesnis už vidaus degimo variklį, praktiškai visada užsiveda, jo svoris taip pat mažesnis“, – privalumus vardina R. Jankauskas. Tokie varikliai turėtų neabejotinai užkariauti pasaulį.

„Per sportinę aviaciją lietuviams pavyko išlaikyti techninę orlaivių kūrimo kultūrą. Mūsų muziejus siekia priminti šlovingus laikus, kai maža šalis nebuvo suniveliuota didelėje Sovietų Sąjungoje, o mūsų lakūnai ir sportininkai nuolat pasižymėjo“, – sakė Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius R. Jankauskas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"