Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuviški palydovai kosmose 

2017 kovo 13 d. 06:22
<span style="color: rgb(0, 0, 0); font-size: 14.6667px; font-weight: bold; background-color: rgb(240, 255, 240);">„NanoAvionics“ nuotrauka</span>

Lietuva yra kosminė šalis. Tuo įsitikinęs bendrovės „NanoAvionics“ direktorius Vytenis Buzas. Lietuvių kompanijos kuriami mažieji palydovai jau sėkmingai skrieja aplink žemę, o konstruktoriai nuolat ieško naujų kūrybos erdvių.

Kelias į kosmosą

Paties V. Buzo, kaip ir daugelio kitų Lietuvos aviacijos inžinierių, profesinis kelias prasidėjo studijomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute.

Dar bakalauro studijų metais keli jaunuoliai susidomėjo kosmoso technologijomis. „Prasidėjo pirmosios kalbos apie lietuviškus palydovus. Kaip būsimieji aviacijos inžinieriai pagalvojom, jog reiktų prisidėti, gal gausim bent kokį varžtą projektuoti“, – avantiūros pradžią prisimena V. Buzas.

Vytenis Buzas (kairėje) / „NanoAvionics“ nuotrauka
Vytenis Buzas (kairėje) / „NanoAvionics“ nuotrauka

2012 metais jis su kolegomis išvyko į stažuotę JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso agentūroje (NASA). Kaip teigia pašnekovas, čia įgyta patirtis paskatino iki tol hobiu laikytą kosminių aparatų ir technologijų inžineriją paversti savo pragyvenimo šaltiniu.

Netrukus gimė idėja kurti pirmąjį lietuvišką palydovą „LituanicaSAT-1“, o kartu pabandyti komercializuoti savo veiklą. Taip 2014 metais buvo įkurta kompanija „NanoAvionics“, kurioje šiandien dirba apie 15 įvairių sričių inžinierių ir specialistų.

Pirmasis lietuviškas palydovas

Lietuvos vardas kosmoso pasaulyje nuskambėjo jau 2014 metų pradžioje, kai į žemės orbitą pakilo pirmasis nedidelis lietuvių sukonstruotas palydovas. Kubo formos „LituanicaSAT-1“ palydovo kūrimas suvienijo daugybę šalies mokslo institucijų. Žinią apie pirmąjį lietuvių palydovą paskelbė ir NASA bei Europos kosmoso agentūra (ESA).

Taip pat testuosime sekančios kartos variklį, pritaikytą mažiesiems palydovams, ir dirbantį bekomponenčiu ekologišku kuru.

80-osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metinėms paminėti skirtas projektas buvo itin sėkmingas. Į kosminę erdvę iškeltas kiek mažiau nei pusantro kilogramo sveriantis palydovas išbandė lietuvių inžinierių sukurtas inovatyvias technologijas, alternatyvius kuro šaltinius, padarė pirmąsias lietuviškas nuotraukas iš kosmoso bei pasiuntė Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą visiems pasaulio lietuviams daugiau kaip tūkstantį kartų.

Nesustoję darbai

Po sėkmingo pirmojo paleidimo, „NanoAvionics“ nesustojo. Šiuo metu kompanija bendradarbiauja su Vilniaus universitetu ir kartu kuria „LituanicaSAT-2“ palydovą. „Į jį pridėjome savo sukurtų įdomių technologijų, išbandysime naujus elektronikos komponentus. Taip pat testuosime sekančios kartos variklį, pritaikytą mažiesiems palydovams, ir dirbantį bekomponenčiu ekologišku kuru“, – naujojo projekto inovacijas vardija V. Buzas.

„LituanicaSAT-2“ paleidimas yra tarptautinio „QB50“ projekto dalis, jį koordinuoja Belgijoje įsikūręs Von Karman institutas. Pagrindinis projekto tikslas – į orbitą iškelti 50 skirtingų komandų sukurtų mažųjų palydovų tinklą.

„NanoAvionics“ nuotrauka
„NanoAvionics“ nuotrauka

„Institutas duoda vieną komponentą – sensorių, skirtą tirti žemutinius atmosferos sluoksnius – ir taip atpigina skrydžio kaštus“, – teigia V. Buzas. Šie palydovai nuo žemės bus nutolę apie 200–500 kilometrų ir greta projekto reikalaujamų užduočių galės išbandyti savo sukurtą įrangą.

Šiuo metu pagrindinė „NanoAvionics“ veiklos kryptis yra įvairių mechanikos komponentų, skirtų mažiesiems palydovams kūrimas.

„Pastaruoju metu ima nusistovėti optimalus palydovų dydis, mes dirbame ieškodami balanso tarp dydžio ir funkcijos. Taip pat domimės palydovų aplikacijų kūrimu“, – sako V. Buzas.

Kompanijos ateities tikslas – įgytos patirties, žinių pritaikymas praktiniam naudojimui ir komercializacija, siekiant užtikrinti įmonės gyvavimą.

„NanoAvionics“ nuotrauka
„NanoAvionics“ nuotrauka

Lietuva kosmoso industrijoje

Norint sėkmingai konkuruoti kosminių technologijų rinkoje, būtina pritraukti finansines investicijas ir siekti komercinės sėkmės, įsitikinęs „NanoAvionics“ vadovas.

Pradėję konstruoti pirmąjį lietuvišką palydovą, kompanija netrukus sulaukė investuotojų dėmesio. 2015 metais į „NanoAvionics“ investavo rizikos kapitalo grupė „Practica Capital“, sulaukta paramos iš Europos Komisijos kuruojamos „Horizon 2020“ programos, Ūkio ministerijos valdomų organizacijų.

Mes rinkoje esame naujas žaidėjas, agresyvus kainų prasme. Kartais laimime, kartais pralaimime.

„Pereiname į kitą mastelį ir šimtatūkstantinių investicijų nebeužtenka, turime galvoti apie stambesnes sumas“, – įsitikinęs V. Buzas. Jis teigia, kad pastebimas ne tik verslo susidomėjimas nauja veiklos sritimi, bet ir valstybės bei mokslo institucijų parama.

Geriausias įmonės veiklos įvertinimas – jos produktų sėkmė. Anot V. Buzo, tai, jog „NanoAvionics“ sukurtus mažuosius palydovus perka įvairios šalys ir juos leidžia į kosminę erdvę, rodo pripažinimą.

„Mes rinkoje esame naujas žaidėjas, agresyvus kainų prasme. Kartais laimime, kartais pralaimime, bet visada stengiamės identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias projekto puses. Stengiamės parodyti, kad tai, apie ką mes šnekame, iš tikrųjų veikia“, – pasakoja jis.

„NanoAvionics“ nuotrauka
„NanoAvionics“ nuotrauka

Specialistų trūkumas

Anot „NanoAvionics“ direktoriaus V. Buzo, Lietuva žengia kosmoso inovacijų keliu ir situacija mūsų šalyje gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Viena iš priežasčių – kvalifikuotų specialistų stygius. Nemažai jaunų talentingų žmonių, besidominčių inžinerinėmis specialybėmis, išvyksta studijuoti ar dirbti į užsienį.

Darbuotojų stinga ir „NanoAvionics“ kompanijai. „Specialistus auginame patys, bandome pritraukti kolegas iš užsienio. Reikia į komandą įtraukti jaunus žmones – bakalauro ir magistrantūros studentus – juos auginti, siūlyti ir derėtis. Siūlyti ne tik atlyginimą, kuris yra tik vienas iš motyvatorių, bet ir stabilumą, saviraiškos laisvę. Inžinierius yra kūrybinis žmogus, jam reikia erdvės, kurioje galėtų save realizuoti“, – įsitikinęs V. Buzas.

Joks universitetas nebus pajėgus suteikti tokio žinių kiekio, nes pramonė ir akademija turi kitus uždavinius, mokymasis yra nuolatinis procesas.

Dar vienas sėkmei būtinas komponentas – praktinės žinios. „Neužtenka būti vien fiziku, elektroniku, mechaniku, kad kažką parduotum. Tikroji mokykla yra dalyvavimas pasaulinėje rinkoje. Joks universitetas nebus pajėgus suteikti tokio žinių kiekio, nes pramonė ir akademija turi kitus uždavinius, mokymasis yra nuolatinis procesas“, – teigia V. Buzas.

Kol mokslas užsiima fundamentinių problemų tyrinėjimu, pramonė padeda rasti praktinį sukurtų technologijų pritaikymą, taip gimsta išskirtinės inovacijos.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"