Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuviškas skurdo mažėjimas: geriau ir Ruandoje, ir Bangladeše 

2018 spalio 31 d. 08:40
Vyginto Skaraičio/fotobankas.lt nuotrauka

Vargingiausiai besiverčiantiems mūsų šalies gyventojams tenka mažesnė ekonomikos augimo vaisių dalis nei likusiems piliečiams. Dabartinė valdžia kovą su skurdu deklaruoja kaip vieną savo veiklos prioritetų, bet priemonės, kurių imamasi, problemos iš esmės nesprendžia, nes nejudinami turtingiausieji sluoksniai.

Nors Lietuva priskiriama prie išsivysčiusių valstybių, nepriteklius tebekamuoja didelę dalį gyventojų. Statistika rodo, kad mūsų šalyje skursta kas penktas žmogus. Pasaulio banko parengtame skurdo ir bendrosios gerovės tyrime Lietuva atrodo dvejopai. Viena vertus, esame priskirti valstybių, kuriose skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamos augo gana sparčiai, grupei. Tačiau turtingiausių gyventojų pajamos kilo dar labiau.

Kaip teigiama Pasaulio banko grupės ataskaitoje, bendroji gerovė yra apibrėžiama kaip 40 proc. skurdžiausiai besiverčiančių gyventojų vidutinis pajamų ar vartojimo augimas. Bendrosios gerovės skatinimas užtikrina, kad santykinai skurdžiausi žmonės kiekvienoje šalyje gali pasinaudoti ekonomine sėkme.

Visų Lietuvos gyventojų pajamos vidutiniškai augo po 8,1 proc. kasmet, skurdžiausiųjų – po 6, 65 procento.

Pažanga siekiant šio tikslo yra vertinama stebint neturtingiausių 40 proc. gyventojų vidutinį metinį pajamų ar vartojimo augimą kiekvienoje valstybėje. Tyrime pažymima, kad, nepriklausomai nuo ekstremalaus skurdo paplitimo, ši priemonė rodo, kaip kiekvienoje šalyje dalijamasi gerove.

Tiriant, kaip valstybės šioje srityje atrodė 2010–2015 metais, paaiškėjo, kad 70 žmonių (iš 91 šalies skurdžiausiai besiverčiančio gyventojo) pajamos augo. Vidutinis pajamų ar vartojimo augimas tarp 40 proc. vargingiausiai gyvenančių žmonių pasaulyje siekė 1,9 procento. Didžiausias smukimas minėtu laikotarpiu užfiksuotas Graikijoje (-8,4 proc.), sparčiausias augimas – Kinijoje (+9,1 proc.).

Disproporcija padidėjo

Pagal tai, kaip tirtos valstybės atrodo siekdamos bendrosios gerovės, jos buvo suskirstytos į tris grupes. Pirmai priskirtos šalys, kuriose 40 proc. skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamos augo, kai kuriais atvejais – net labai. Lietuva su kitomis Baltijos šalimis pateko būtent į šią grupę. Aiškinama, kad 2010–2015 metais šiose valstybėse skurdžiausių 40 proc. gyventojų vartojimas ar pajamos augo daugiau kaip po 6 proc. kasmet.

Pavyzdžiui, mūsų šalyje tokių žmonių pajamos kasmet vidutiniškai didėjo po 6,65 procento. Visų Lietuvos gyventojų pajamos vidutiniškai augo po 8,1 proc. kiekvienais metais.

Pasaulio banko grupės tyrime teigiama, kad 2010 metais 40 proc. mažiausias pajamas gaunančių mūsų šalies gyventojų pajamos per dieną siekė vidutiniškai 7,91 JAV dolerio (6,97 euro), o visų gyventojų vidurkis – 16,79 JAV dolerio (14,8 euro). 2015-aisiais pajamų disproporcija vidutiniškai padidėjo dar 5 JAV doleriais (4,41 euro). Skurdžiausiųjų vidutinės pajamos sudarė 10,91 JAV dolerio (9,62 euro), o visų gyventojų siekė 24,79 JAV dolerio (21,85 euro) per dieną.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Palyginkime: Latvijoje 40 proc. vargingiausiai besiverčiančių žmonių pajamos 2010–2015 metais vidutiniškai kasmet augo 7,52 proc., visų gyventojų – 6,47 proc., Lenkijoje minėti rodikliai buvo atitinkamai 2,52 ir 2,07 procento.

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, skurdžiausių žmonių pajamos minėtu laikotarpiu taip pat didėjo vidutiniškai mažiau nei visų gyventojų, bet atotrūkis buvo mažesnis nei mūsų šalyje. 40 proc. vargingiausiųjų pajamų augimas kasmet vidutiniškai siekė 6,15 proc., visų gyventojų – vidutiniškai 6,62 proc. kasmet.

Pagal tai, kad vargingiausiai besiverčiančių piliečių pajamos augo mažiau nei visų bendrai, Lietuva Pasaulio banko tyrime atsidūrė trečdalio tirtų valstybių draugėje. Skurdžiausiųjų pajamos sparčiau nei visų gyventojų augo tokiose šalyse kaip Burkina Fasas, Ruanda, Brazilija, Egiptas, Baltarusija, Rusija, Sakartvelas, Kazachstanas, Moldova ir panašiai. Mažesnė pajamų augimo nelygybė nei Lietuvoje fiksuota Namibijoje, Nikaragvoje, Šri Lankoje, Bangladeše ir kitur.

Valstybės įsikišimas

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė, kad žmonės dalyvauja rinkoje kaip verslininkai, samdomą darbą dirbantys žmonės ar savarankiškai dirbantys asmenys. „Paprastai veikiant rinkoms vyksta poliarizacija – tų, kurie turi daugiau pajamų, būna sukaupę turto, įgiję patirties, išsilavinimą, pajamos auga sparčiau nei tų, kurie viso to neturi arba turi mažiau“, – aiškino ekonomistas.

Nors Lietuva priskiriama prie išsivysčiusių valstybių, nepriteklius tebekamuoja didelę dalį gyventojų.

Savo vaidmenį šiame procese gali atlikti valstybė. Pasak R. Lazutkos, ji gali labiau apmokestinti tų gyventojų, kurių įplaukos didėja sparčiau, pajamas, o tiems, kurių pajamos auga lėčiau, padėti skirdama įvairias socialines išmokas. „Yra šalys, kuriose žemiausios ir aukščiausios gyventojų dalies pajamų augimas yra tolygesnis. Tai daugiausia lemia valstybės įsikišimas. Jeigu žiūrėtume į pirminį pasiskirstymą rinkose, Lietuva labai nesiskiria nuo kitų šalių. Tačiau ypač per mokesčius beveik nėra perskirstoma. Žinome, kad mokesčiai yra proporciniai, visi mokėdavome 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio – uždirbama daug ar mažai, dar „Sodros“ procentai nuo pajamų. Dėl tos priežasties ir valstybės įsikišimas yra labai menkas – per mokesčius jo beveik nėra, o per socialines išmokas jis yra, bet tik tam tikriems gyventojų sluoksniams, ypač pensininkams“, – kalbėjo profesorius.

Turtingųjų atotrūkis

Nors Pasaulio banko ataskaitoje analizuojamas 2010–2015 metų laikotarpis, situacija ir dabar nėra reikšmingai pasikeitusi. Neatrodo, kad ji iš esmės keistųsi artimiausiu metu. R. Lazutkos teigimu, dabartinės Vyriausybės numatytos priemonės gyventojų pajamoms didinti, pavyzdžiui, minimalios mėnesinės algos kėlimas, vaiko pinigų, pensijų didinimas, nėra jau tokios reikšmingos, bet gali šiek tiek sumažinti pajamų nelygybę.

„Nelygybė Lietuvoje didelė dėl to, kad aukštesnis gyventojų sluoksnis labai atitrūkęs nuo vidurinio ir neturtingesniųjų. Galime matyti, kad 10 ar 20 proc. gyventojų yra labai atitrūkę nuo vidutiniokų. Mažinant pajamų nelygybę reikia, kad jų pajamų augimas būtų kiek pristabdytas. Tai paprastai daroma per mokesčius. Šioje srityje Lietuvoje nieko nepadaryta. Mokesčiai buvo proporciniai – visiems vienodas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir „Sodros“. Be to, tie, kurie gauna dideles kitokias pajamas, „Sodros“ mokesčių nemoka. Arba mokama gerokai mažiau iš individualios veiklos. Iš verslo pajamų „Sodrai“ nemokama. Visuomenės viršūnėje kokio nors pajamų augimo apribojimo nėra. Todėl apskritai nelygybės rodikliams poveikis bus nedidelis. Apatiniams sluoksniams šiek tiek padedama, bet ne tiek daug, o „aukštesniųjų“ pajamos, ko gero, auga sparčiau, nei valstybė padeda „žemesniems“. Galbūt nelygybė nedidės, bet priemonių, kad ji mažėtų, tikrai nepakanka“, – konstatavo R. Lazutka.

Gyvulių ūkio nepanaikins

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nemano, kad nuo Pasaulio banko ataskaitoje minimo laikotarpio Lietuvoje kas nors pasikeitė į gera. Direktorė įsitikinusi, kad mūsų šalyje nėra jokių tikslingų priemonių, kurios mažintų nelygybę, tolygesnį darytų bendrojo gėrio pasiskirstymą tarp atskirų gyventojų grupių. „Jeigu dabar būtų atliktas panašus tyrimas, nemanau, kad duomenys būtų iš esmės pasikeitę. Valstybė neturi strategijos ar reikšmingo tikslo mažinti nelygybę, tad situacija negali gerėti“, – sakė ji.

A. Adomavičienė svarstė, jog pajamų nelygybė, socialinė atskirtis ir skurdas mūsų šalyje yra tokie dideli dėl to, kad esame išgyvenę sovietmetį. Esą gyvenome lygiavos sąlygomis, tad dabar atrodo gerai, kad ryškėja skirtumai.

„Tačiau jie jau peržengia kritinę ribą. Matome, kad tai labai žeidžia visuomenę, atskirus jos narius nelygybė labai slegia, kyla įtampa. Dalis žmonių pamirštami ir neturi vienodų galimybių. Tarkime, švietimo ar priėjimo prie sveikatos paslaugų sistemos. Galime kalbėti ir apie pajamų, ir apie galimybių nelygybę. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje labai aiškiai matyti, kad vaikai iš ne tokių pasiturinčių šeimų negauna tokio gero išsilavinimo, jų pasiekimai yra mažesni nei turtingesnės visuomenės dalies“, – priminė ji.

Nors Vyriausybės žada kovoti su skurdu, A. Adomavičienė neturi daug vilčių, kad kas nors keistųsi į gera. Kai kurios nuo kitų metų įsigaliosiančių priemonių, jos vertinimu, yra geros ir padės mažinti skurdą ar nelygybę. Tačiau kai kurie pakeitimai esą labiau kosmetiniai.

Vyginto Skaraičio/fotobankas.lt nuotrauka
Vyginto Skaraičio/fotobankas.lt nuotrauka

„Mokesčių reforma vis tiek „gyvulių ūkių“ nepanaikina. Turime daug mokesčių lengvatų ir neaišku, kaip realiai viskas išsidėlioja. Taip, mažiausiai uždirbantiesiems truputį padaugės pinigų į rankas. Lygiai taip pat, kaip ir tiems, kurie uždirba daug – jų pajamos irgi padidės. Sunku pasakyti, kaip Vyriausybė mato nelygybės sumažinimą. Gal ji turi aiškesnį atsakymą visuomenei, kaip nelygybė bus sumažinta įgyvendinus šią reformą. Kitas dalykas – dėl paslaugų. Kadangi neapmokestinamas pajamų dydis yra pakeliamas, bus surenkama mažiau lėšų į biudžetą. Tai reiškia, kad gali nukentėti viešosios paslaugos, o jų jau dabar trūksta“, – perspėjo ji.

Skursta šimtai milijonų

Skurdo ir bendrosios gerovės tyrimą pristačiusi Pasaulio banko grupė primena, jog prieš penkerius metus buvo numatyti du tikslai: pasiekti, kad iki 2030 metų neliktų ekstremalaus skurdo (t. y. žemiau nustatytos tarptautinės skurdo ribos gyventų mažiau nei 3 proc. gyventojų), ir skatinti bendrąją gerovę, didinant 40 proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas kiekvienoje šalyje.

Šių metų Skurdo ir bendrosios gerovės ataskaita rodo, kad pasaulyje skurdo mažėja. Pavyzdžiui, 2015 metais maždaug dešimtadalis pasaulio gyventojų gyveno ekstremaliame skurde – tai žemiausias rodiklis nuo tada, kai tokie duomenys yra fiksuojami. 2015 metais žemiau skurdo ribos, kuri siekė 1,9 JAV dolerio (apie 1,67 euro) gyventojui per dieną pagal 2011 metų perkamosios galios paritetą, gyveno 736 mln. pasaulio gyventojų, o 1990-aisiais – beveik 1,9 mlrd. žmonių.

„Tačiau negalime sėkmės priimti kaip savaime suprantamo dalyko. Skurdas didėja keliose šalyse Užsachario Afrikoje, taip pat pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose valstybėse. Daug šalių 40 proc. žemiausias pajamas gaunančių gyventojų yra paliekami užnugaryje. Kai kuriose valstybėse 40 proc. skurdžiausių žmonių gyvenimo kokybė blogėja“, – konstatuojama Pasaulio banko grupės tyrime.

Pajamų nelygybė

Lietuva nepriklausomybės laikotarpiu padarė itin didelę pažangą artėdama prie Vakarų šalių standartų bei gyvenimo lygio, taip pat ji yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje, tačiau pajamų nelygybė mūsų šalyje šiuo metu yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). 2012 metais 20 proc. pačių turtingiausių ir 20 proc. pačių skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis skyrėsi penkis kartus. 2016 metais šis skirtumas padidėjo iki septynių kartų.

Europos Komisija kaip labiausiai pajamų nelygybės Lietuvoje didėjimą lemiančias priežastis įvardija didelius žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumus, ribotą mokesčių sistemos progresyvumą bei socialinės apsaugos silpnumą, taip pat pabrėžia, jog, Lietuvos mokesčių lengvatų sistemos priemonėmis nelygybė mažinama ne taip veiksmingai kaip kitose ES šalyse.

Skurdo gniaužtai nepaleidžia

Skurdas Lietuvoje nėra naujas reiškinys. Net ir ekonominio augimo metais prieš 2008 metų krizę Lietuvos skurdo rodikliai buvo vieni didžiausių ES. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 metais buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22.9 proc., taip palikdamas Lietuvą kaip vieną lyderiaujančių valstybių ES pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius.

Nors skurdą Lietuvoje patiria net kas penktas žmogus, nepritekliuje gyvenantys žmonės dažnai stigmatizuojami, kaltinami ir išstumiami iš visuomenės gyvenimo.

Šaltinis: Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"