Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuviškas prekes perka ir dėl patriotizmo, ir dėl patiklumo 

2019 kovo 12 d. 08:50
Vartotojai prekes dažniausiai renkasi pagal kainą ir moralinius motyvus.
Vartotojai prekes dažniausiai renkasi pagal kainą ir moralinius motyvus.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvos vartotojų patriotinės nuotaikos daugelyje prekybos tinklų slopsta labiau negu daugelio kitų šalių pirkėjų. Tikėtina, kad prie to prisideda mažesnės gamintojų pastangos populiarinti savo produkciją, pačių prekybos tinklų kosmopolitinė politika, o pastarąjį dešimtmetį – ir Europos Komisijos draudimas propaguoti vietinę produkciją tikslinėmis akcijomis. Vis dėlto kai kurių grupių lietuviškas prekes renkamės dar mieliau negu atvežtines.

„Keletą metų atliekami tyrimai rodo, kad vartotojai prekes dažniausiai renkasi pagal kainą ir moralinius motyvus. Pavyzdžiui, perka lietuviškas prekes, nes nori palaikyti vietos gamintojus, išsaugoti darbo vietas, tačiau parduotuvėje šis motyvas yra 15–20 proc. pirkėjų pasąmonėje ir tikrai nėra lemiantis, o svarbiausia mūsų pirkėjui renkantis prekę yra kaina, kokybė ir įpročiai“, – sako keliose ES ir NVS valstybėse atliktus vartotojų įpročių tyrimus apibendrinusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja Justina Gineikienė.

Jei žmogus labai patriotiškas, gali visus savo sprendimus grįsti būtent vietinio gamintojo naudai. Kuo mažiau patriotiški žmonės, tuo mažiau nori palaikyti vietinį gamintoją.

Mokslinės teigimu, duomenys iš Lietuvos, Ukrainos, Azerbaidžano, Gruzijos, Jungtinės Karalystės, kai kurių kitų ES ir NVS valstybių rodo, kad lietuviai yra gerokai mažiau etnocentriški negu anglai, graikai ir šiek tiek mažiau negu ukrainiečiai, gruzinai ar azerbaidžaniečiai. Šiuo požiūriu smarkiai atsiliekame nuo daugelio kitų šalių.

Jei žmogus labai patriotiškas, gali visus savo sprendimus grįsti būtent vietinio gamintojo naudai. Kuo mažiau patriotiški, žmonės, tuo mažiau nori palaikyti vietinį gamintoją.

Tarsi paties pagaminta

Mokslininkės teigimu, Lietuvos pirkėjai užsienio prekių neperka dėl tokių veiksnių kaip priešiškumas prekės kilmės šaliai ar psichologinės nuosavybės jausmas. O štai pagrindiniai veiksniai, skatinantys rinktis importuotas prekes, yra susitapatinimas su užsienio šalimi ar kosmopolitiškumas.

„Vienas veiksnių, skatinančių rinktis lietuviškas prekes, yra kolektyvinės psichologinės nuosavybės jausmas. Vartotojas savo šalyje pagamintas prekes suvokia kaip savas, artimas, „mūsiškes“ ir dėl to dažniau jas renkasi. Šie pasirinkimai nebūtinai susiję su neigiamu nusiteikimu dėl užsienio prekių, – komentuoja J. Gineikienė. – Tas pats žmogus gali mėgti ir vietos, ir užsienio gaminius, bet dėl psichologinės nuosavybės jausmo bus labiau linkęs rinktis savus.“ Anot jos, psichologinės nuosavybės jausmas būdingas ne tik lietuviams. Pavyzdžiui, gerokai patriotiškesni vietos prekių atžvilgiu yra britai.

Vietinė sveikesnė

Pasak J. Gineikienės, lietuvių pasitikėjimas ir požiūris, kad vietinė produkcija yra natūralesnė ir sveikesnė už atvežtinę, nėra unikalus. „Tyrimo dalyviams buvo parodytos dvi tų pačių obuolių nuotraukos. Obuolius, kurie buvo pristatyti kaip užauginti Lietuvoje, dalyviai apibūdino kaip sveikesnius už tuos, kuriuos manė esant atvežtinius. Tokie pat rezultatai gauti lyginant lietuviškus ir atvežtinius pomidorus, duoną ar jogurtus, – pasakoja mokslininkė. – Jų nuomone, gyvename ne tokioje užterštoje aplinkoje, naudojame mažiau cheminių medžiagų nei užsienyje.“

O štai, pavyzdžiui, austrai renkasi vietos prekes, nes tiki, kad bus mažiau teršiama gamta, jeigu nereikės prekių iš toli transportuoti.

Justina Gineikienė: "Jei žmogus labai patriotiškas, gali visus savo sprendimus grįsti būtent vietinio gamintojo naudai. Kuo mažiau patriotiški, žmonės, tuo mažiau nori palaikyti vietinį gamintoją". / Romo Jurgaičio nuotrauka
Justina Gineikienė: "Jei žmogus labai patriotiškas, gali visus savo sprendimus grįsti būtent vietinio gamintojo naudai. Kuo mažiau patriotiški, žmonės, tuo mažiau nori palaikyti vietinį gamintoją". / Romo Jurgaičio nuotrauka

Istoriškai susijusios

Profesorė nustatė, kad istoriškai susijusiose rinkose vartotojų elgseną gali lemti visai kiti veiksniai. Tokiais atvejais vartotojų etnocentrizmas praranda įtaką, bet itin svarbiu veiksniu tampa, pavyzdžiui, nostalgija susijusiai rinkai. Todėl emigrantai iš Lietuvos noriai perka lietuviškas prekes užsienyje veikiančiose tokių prekių parduotuvėlėse.

„Dėl istorinių motyvų veikia ir priešiškumas kilmės šaliai, todėl vartotojas patenka į ambivalentiškumo būseną – tai pačiai prekei dėl jos kilmės šalies jaučia ir teigiamus, ir neigiamus jausmus. Pavyzdžiui, kai kurie vyresnės kartos Lietuvos gyventojai jaučia nostalgiją sovietų laikams; gaminiai iš Rusijos jiems primena jaunystę, atrodo savi, artimi“, – sako J. Gineikienė.

Kita vertus, anot jos, šiandienė geopolitinė padėtis ir Rusijos veiksmai Ukrainoje, Gruzijoje lemia neigiamą požiūrį į prekes iš Rusijos, todėl vartotojui tenka įveikti tam tikrą vidinį konfliktą renkantis, ar pirkti šias prekes.

Pasyvi rinkodara

Lietuvoje ganėtinai pasyvi vietinių prekių rinkodara, o itin šauniai verslą prieš porą dešimtmečių pradėjusiems lietuviams nešovė į galvą pasekti, tarkim, Lenkijos, kuri aktyviai propagavo būtent vietos gamintojų prekes, pavyzdžiu. Ten keletą metų produktyviai tęsėsi akcija, kai ant kiekvienos vietinės prekės etiketės būdavo klijuojami lipdukai „Gera, nes lenkiška“ („Dobrze bo polska„).

Dabar ko nors panašaus suorganizuoti būtų neįmanoma. Europos Komisija draudžia skatinti, komunikuoti ir organizuoti vietinės produkcijos propagavimo kampanijas, nes tai prieštarauja laisvosios prekybos ir laisvosios rinkos principams.

Atkurtos nepriklausomybės pradžioje šiuo požiūriu bene sumaniausi buvo aludariai. Pasak J. Gineikienės, gavę įvairių tarptautinių apdovanojimų, prestižinių prizų, mūsų aludariai nesidrovėjo to išnaudoti, skambino visais varpais ir pasiekė, kad lietuviškas alus būtų perkamiausias, nors yra didelis ne tik lietuviško, bet ir užsieninio alaus pasirinkimas. „Sovietmečiu niekas nemanė, kad lietuviškas alus yra geriausias. Dabar daugelis žmonių taip mano, o visas importinis esą vienodas“, – juokiasi J. Gineikienė.

Anot jos, alus gerai patvirtina socialinio kategorizavimo teoriją, kai matydamas savus produktus vartotojas juos vertina kaip išskirtinius, o matydamas atvežtinius juos vertina kaip vienodus.

Būtent tai galima pasiekti aktyvia rinkodara. „Manau, galėtų daug laimėti mūsų pavieniai buitinės elektronikos gamintojai, kurių gaminamų prekių parametrai nenusileidžia pasauliniams ženklams, jei aktyviai propaguotų savo prekes“, – neabejoja J. Gineikienė.

Lietuviai yra gerokai mažiau etnocentriški negu anglai, graikai ir šiek tiek mažiau – negu ukrainiečiai, gruzinai ar azerbaidžaniečiai. Šiuo požiūriu smarkiai atsiliekame nuo daugelio kitų šalių.

Pasiklydęs obuolys

Lietuvos prekybos tinkluose beviltiška ieškoti sveikų, bet negražių Lietuvos ekologiniuose ūkiuose užaugintų vaisių ir daržovių. Jų vieta nebent turguje arba ekologiškų prekių parduotuvėje.

Nuo neatmenamų laikų parduotuvėse nerasi ir legendinio antaninio obuolio, kurio ypač pasigendama prieš Kalėdas ir kitas šventes. Sodininkai ir šios veislės jau augina tik tiek, kad neišnyktų, nes prekybininkai nepriima dėl prastos prekinės išvaizdos. O, pavyzdžiui, Olandijoje pirkėjai nusisukę praeina pro gerokai pigesnius ir gražesnius obuolius iš Lenkijos, nes yra savų.

„Manau, didžiulę klaidą daro mūsų prekybininkai, nepriimdami ūkininkų ir sodininkų produkcijos, – svarsto J. Gineikienė. – Žinoma, gal sunkesnė logistika, mažesni ūkininkai negali parūpinti pakankamų kiekių, bet, manau, prekybininkai dėl to praranda nemažai klientų, kurie labiau pamėgsta pirkti turguose. Žmogus, kuris žino, koks yra gero obuolio skonis, eina arba į turgų, arba į ekologiškų prekių parduotuvę.“

Ji neabejoja, kad ilgainiui prekybos centrai turės peržiūrėti savo kosmopolitišką politiką. Pavyzdžiui, Austrijoje, Šveicarijoje, Olandijoje gyventojai perka tik savo šalyse išaugintus obuolius ir net gerokai aukštesne kaina negu atvežtinius.

Išvežame ir už sienos

Didelė Lietuvos pramonės produkcijos dalis keliauja į užsienį, daugiausia ES rinkas. Kai kurios įmonės nesidrovi deklaruoti esančios orientuotos į eksportą, bet nesigarsina eksportui gaminančios ir šiek tiek prekių, kurių sudėtis kiek kitokia, o gal ir kokybė šiek tiek geresnė negu skirtų vietos rinkai.

Tuo nesame išskirtiniai. Tai pagrįsta ekonomiškai. Mat užsienio rinkose tenka konkuruoti su stipriais varžovais dėl gerokai didesnės perkamosios galios ir gausesnių vartotojų. Todėl reikia derintis prie jų įpročių, tradicijų ir skonių įvairiomis technologijomis šiek tiek pakeičiant prekės išvaizdą bei koreguojant ir sudėtį.

Todėl pernai išryškėjusi Rytų šalių vartotojų organizacijų kova dėl šiek tiek pakeistų to paties pavadinimo prekių sudėčių skirtingose šalyse priminė raganų medžioklę, kai dėl vietos rinkoje taip elgiasi ir mūsų gamintojai.

Kai kurių prekių eksporto ir importo struktūra 2018 metais

Prekių grupėEksportas.Importas.
Prekių grupėMln. eurųDalis, proc.Mln. eurųDalis, proc.
Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai227,00,8226,70,7
Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai458,41,6504,61,6
Pienas ir jo produktai; kiaušiniai; medus529,21,9289,40,9
Gyvūninės kilmės produktai17,40,133,60,1
Daržovės224,30,8168,10,5
Vaisiai ir riešutai193,30,7371,91,2
Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių179,10,696,70,3
Cukrus ir konditerijos gaminiai101,30,467,30,2
Konditerijos gaminiai204,90,7164,90,5
Įvairūs maisto produktai172,80,6190,00,6
Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai368,81,3455,71,5
Plastikai ir jų dirbiniai1769,66,21380,54,5

Šaltinis: Statistikos departamentas

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika