Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuviška muzika per prievartą atlikėjams atneštų milijoną eurų 

2018 rugsėjo 27 d. 13:40
Lietuvos estrados princu vadinamas Rytis Cicinas / 
Lietuvos estrados princu vadinamas Rytis Cicinas / 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Įpareigojus radijo transliuotojus bent trečdalį eterio skirti lietuviškam turiniui, Lietuvos atlikėjai per metus papildomai uždirbtų milijoną eurų, sako Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius.

Anot jo, papildomos lėšos leistų atlikėjams kurti kokybiškesnį turinį, didėtų jų konkurencingumas, o tokia praktika taikoma ir kitose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvos kaimynėse.

Mes neišradinėjam dviračio, yra daug valstybių, kurios yra priėmusios tokius sprendimus, iš kaimyninių – lenkai, kurie trečdalį radijo stočių eterio yra paskyrę savo muzikai.

„Mūsų paskaičiavimu, po šių įstatymo pakeitimų apie vieną milijoną eurų Lietuvos kūrėjai ir atlikėjai uždirbtų daugiau dėl jų kūrinių panaudojimo radijo stotyse“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė V. Stackevičius.

Per dieną – 20 naujų kūrinių

V. Stackevičius teigė, kad radijo transliuotojams neturėtų pristigti lietuviškų muzikos kūrinių: šalyje per metus įregistruojama apie 7 tūkst. naujų kūrinių – maždaug 20 kūrinių per dieną.

„Mes neišradinėjam dviračio, yra daug valstybių, kurios yra priėmusios tokius sprendimus, iš kaimyninių – lenkai, kurie trečdalį radijo stočių eterio yra paskyrę savo muzikai, estai jau prieš kelerius metus tą dalyką taiko taip pat, pas juos yra 25 proc. estiško eterio, taip pat tokios šalys kaip Prancūzija, Portugalija, Slovėnija, Kanada“, – kalbėjo muzikos verslo atstovas.

Autorių teisių asociacijos LATGA tarybos prezidentas Teisutis Makačinas pažymėjo, kad asociacija pritaria Seime registruotoms pataisoms, kurios įpareigotų radijo transliuotojus trečdalį muzikai numatyto eterio laiko skirti Lietuvoje ar Lietuvos kūrėjų sukurtiems kūriniams.

„Mes manome, kad jei gerai – Europai, mums – tuo labiau. Teigiami pokyčiai: tai mažins nepilnavertiškumo kompleksą, kurį mums kasdien kiša, skatins kūrybinę veiklą ir gerins kūrėjų materialinę bazę“, – sakė T. Makačinas.

„Šitas procesas nėra lengvas ir turėtų būti gerai pamąstytas. Mums aišku, kad radijo stotys, akustinė medija – tik dalis to, ką šita sistema turėtų apimti: ir internetą, ir teatrą, ir parodas, ir visą vizualųjį, literatūrinį meną. Žinoma, reikia rasti būdus ir formas visa tai padaryti ir spręsti kompleksiškai“, – kalbėjo T. Makačinas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Atlikėjai siūlo sekti Europa

Atlikėjas ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas sakė iš pradžių buvęs nusistatęs prieš privalomas kvotas, tačiau savo nuomonę pakeitęs, kai susidūrė su geraisiais pavyzdžiais iš tokį reguliavimą turinčių šalių.

„Tam, kad kokybė kiltų, reikia, kad čia daugiau liktų pinigų. Aš manau asmeniškai, jei šioje rinkoje pasiliktų daugiau pinigų, būtų labai didelė nauda, nes mūsų maža rinka labai sunkiai gali atsispirti muzikinei kultūrinei invazijai tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Galų gale ėmiau tame matyti daugiau naudos negu kenksmingumo“, – sakė D. Razauskas.

Grupės „Skylė“ atlikėja Aistė Smilgevičiūtė teigė, kad lietuvių kūrėjų skatinimas „padėtų išlaikyti nacionalinį veidą“.

„Norėčiau prisiminti europinę praktiką, yra šalys, kurios vertina savo kūrėjus, juos siekia globoti ir tai užfiksuoja įstatymais, ir rezultatai yra. Dar kas svarbu, tai šaliai padeda išlaikyti nacionalinį veidą. Nebūtinai dainuokim lietuviškai, dainuokim angliškai, aš dainuosiu žemaitiškai, bet tai suteikia bruožus, o susiniveliuoti visada suspėsim, pabandykim sutvirtėti, augti“, – sakė A. Smilgevičiūtė.

Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu pasakojo seniai svajojusi, kad „Lietuvos muzikos industrijos beveik nebuvimas pasaulio kontekste artėtų prie pasaulio standartų“.

„Šiuo atveju mes pavyzdį imam iš didžiųjų Europos šalių ir tas pavyzdys man atrodo labai tinkamas. Muzika yra didžiulė Lietuvos kultūros dalis ir tą kultūrą mes galime puoselėti, tai būtų žingsnis, kuris leistų atlikėjams, kūrėjams gyventi geriau, skleisti savo kūrybą“, – kalbėjo J. Arlauskaitė-Jazzu.

Iniciatorius: laisvė rinktis nenukentės

Grupė Seimo narių siūlo nustatyti, kad radijo transliuotojai trečdalį muzikai numatyto eterio laiko turėtų skirti Lietuvoje sukurtiems kūriniams.

Pagal siūlymą, Lietuvos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai ne mažiau kaip 35 proc. muzikinės programos laiko turėtų skirti nacionaliniams kūriniams.

Nacionaliniai kūriniai turėtų būti transliuojami nuo 6 iki 23 valandos. Kaip nacionalinis kūrinys apibrėžiami lietuvių kalba atliekami, taip pat Lietuvoje sukurti ir įrašyti, šalyje gyvenančių kūrėjų sukurti kūriniai.

Pataisų iniciatorius konservatorius Vytautas Kernagis sakė, kad privaloma kvota neribotų klausytojo pasirinkimo, nes norintys klausytis konkrečios muzikos tam renkasi kitas platformas, ne radiją.

„Jei dabar sakoma apie klausytoją, kad jie dabar neva privalės klausytis lietuviškos muzikos, tai tie klausytojai, kurie nori klausytis konkrečiai kažkokios muzikos, jie naudoja tam tikras platformas internetines, ir ten klauso muziką, kurios nori klausytis. Jei klauso radijo stoties, klauso, ką radijo stotis jiems pateikia, nemanau, kad čia kažkokia prievarta“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Kernagis.

„Mes į tą klausimą turėtumėm pažiūrėt kaip į tautos identiteto klausimą, o ne kažkokį prievartinį“, – pridūrė konservatorius.

Pataisas kartu su jų iniciatoriumi V. Kernagiu registravo grupė skirtingoms frakcijos priklausančių parlamentarų, tarp jų – Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė, konservatorius Vytautas Juozapaitis, socialdarbietis Gediminas Kirkilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė bei kiti.

Jų iniciatorius V. Kernagis sako taip norintis pradėti diskusiją, kaip padėti plėstis Lietuvos muzikos industrijai. Anot jo, dabar žmonės tiesiog neturi galimybių išgirsti Lietuvos atlikėjus, todėl apie juos mažai ir žino.

Transliuotojai kvotas vadina perteklinėmis

Radijo transliuotojų atstovai BNS anksčiau komentuodami įregistruotas pataisas sakė jas vertinantys skeptiškai ir vadino perteklinėmis.

„Radiocentro“ stočių grupės programų direktorius Donatas Bučelis teigė, kad tokiu siūlymu būtų ginami dainų autorių ir atlikėjų, bet ne radijo klausytojų interesai.

„Šio siūlymo aiškinamajame rašte sakoma, jog įstatymą norima keisti tam, kad dainų autoriams ir atlikėjams būtų užtikrintas didesnis atlygis. Kitaip tariant, galvoje turimi dainų autorių ir atlikėjų, o ne klausytojų interesai. Tuo tarpu mes, radijo programų transliuotojai, visada rūpinomės ir rūpinsimės, kad laidų turinys – įskaitant muziką – būtų patrauklus būtent klausytojams“, – BNS sakė D. Bučelis.

„LRT Opus“ vyriausiasis redaktorius Darius Užkuraitis BNS tvirtino esantis už tai, kad kuo daugiau skambėtų kokybiškos lietuviškos muzikos, tačiau kvotas sakė esant perteklinėmis.

Iš esmės esu už tai, kad grotų lietuviška muzika, bet man nepatinka, kai kas nors pasako – turi būti tiek ir tiek. Aš manau, pagrindinis kriterijus – gera tai muzika ar bloga muzika. Kuo daugiau bus geros lietuviškos muzikos, tuo jos daugiau skambės. Nebūtinai 35 proc. turi skambėti, gali būti ir 50 proc., kad tik jos būtų geros“, – kalbėjo D. Užkuraitis.

Radijo stoties „Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis BNS irgi teigė, kad komerciniams transliuotojams tai būtų perteklinis reguliavimas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"