Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Lietuva artėja prie bankrotų lyderystės 

2018 spalio 9 d. 06:00
Bankrotai – ne tik statistika.  
Bankrotai – ne tik statistika.  
pixabay.com nuotrauka

Nors ekonominė aplinka palanki, bankrotų skaičius Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regionui priskirtose šalyse, įskaitant Rusiją ir Ukrainą, pernai išaugo. Tai rodo, kad palankios ekonominės aplinkos nepakanka siekiant užtikrinti įmonių likvidumą.

Pasaulinės kreditų draudimo bendrovės „Coface“ nemokumo analizė parodė, kad 2017 metais Vidurio ir Rytų Europos (VRE) įmonių bankrotų pagausėjo 6,4 proc., nors vidutinis bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynerius metus padidėjo vidutiniškai 4,5 procento.

Lietuvoje bankrotų pernai pagausėjo 9,9 procento. Lietuva išsiskiria ir nemokumo normos rodikliu, rodančiu bankrutuojančių įmonių dalį nuo visų veikiančių įmonių. Didesnis šis rodiklis regione buvo tik Serbijoje ir Ukrainoje.

Išaugęs bankrotų skaičius VRE regione 2017 metais pakeitė pastaraisiais metais vyravusią mažėjimo tendenciją, kai 2016-aisiais buvo užfiksuota 6 proc. bankrotų mažiau, o 2015-aisiais –14 proc. mažiau negu 2014 metais.

„Coface“ duomenimis, 2017 metais nemokumo atvejų daugėjo devyniose, o mažėjo penkiose šalyse. Bankrotų skaičiumi pernai rekordiškai išsiskyrė Kroatija, kurioje nemokumo atvejų padaugėjo net 40,1 procento.

Sparčiau nei Lietuvoje nemokumo atvejų daugėjo tik Lenkijoje (16,4 proc.), Vengrijoje (14,4 proc.) ir Serbijoje (13,1 proc.). Lietuva pagal išaugusių bankrotų skaičių atsidūrė penktoje vietoje, turėdama ganėtinai grėsmingą augimą. Palyginti nedidelis 2,4 proc. nemokumo augimas užfiksuotas Estijoje. Ji bendrame VRE regiono nemokumo reitinge praėjusiais metais liko devinta. Latvija sumažino nemokumą 18,7 proc. ir kartu su Slovakija (-27,1 proc.) bei Čekija (-26 proc.) parodė geriausius rezultatus iš visų 14 VRE šalių.

Nepaisant ekonomikos augimo

Vidurio ir Rytų Europos šalių BVP pernai augo vidutiniškai 4,5 procento. „Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 2008 metų, todėl silpnėjantis įmonių likvidumas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti. Mūsų vertinimu, šalių ekonomikos augo subalansuotai, o augimą skatino investicijų į ilgalaikį turtą grįžimas ir sparčiai augantis namų ūkių vartojimas, kurį lėmė palyginti žemas nedarbo lygis, didėjantis darbo užmokestis ir optimistinės vartotojų nuotaikos. Galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimu dar labiau paskatino vietines investicijas, leido įmonėms didinti pajėgumus ir drąsiau plėstis“, – komentuoja UAB“Coface Baltics“ vadovas Mantvydas Štareika.

Pasak jo, ekonominio pakilimo laikai paskatino ir naujus verslus, kurie išsyk pateko į aršios konkurencijos aplinką. Bendrovės fiksavo augančią apyvartą, tačiau pelnas augo lėtai – jį ribojo didėjančios gamybos sąnaudos bei kylantis darbo užmokestis, kuris dažniausiai nebuvo pagrįstas pakankamai kylančiu našumu.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Investicijų į ilgalaikį turtą grįžimas skatino statybas, augančias išlaidas statybinėms medžiagoms ir darbo jėgos trūkumą. Didžiausia augimo kliūtimi ir iššūkiu įmonėms tapo mėginimai užpildyti laisvas darbo vietas. Būtent darbo jėgos trūkumą dauguma įmonių įvardijo pagrindine verslo kliūtimi.

Nemokumas didės

„Coface“ ekspertai prognozuoja, kad 2018–2019 metais nemokumo atvejų toliau daugės, nors recesijos požymių nematyti.

Augantis bankrotų skaičius VRE regione iliustruoja ekonominio ciklo pabaigą, taip teigia ekspertai. Jie prognozuoja, kad 2017 metais viršūnę pasiekęs ekonomikos augimas pamažu ims slopti ir šiemet, ir ateinančiais metais. Nepaisant lėtėjimo, dėl stabilios paklausos didesnių recesijos požymių nebus juntama, nors verslas jau nebegalės naudotis tokiomis palankiomis makroekonominėmis sąlygomis, kokios buvo 2017 metais.

Įmonių veiklos analizė pagal sektorius rodo, jog dažniausiai likvidumo problemų kyla statybų bendrovėms. Mat statybų bendrovių pajamos smarkiai priklauso nuo vėl padidėjusių ES investicijų, tačiau daugeliui įmonių problemų kyla dėl darbo jėgos trūkumo ir abejotino sandorių pelningumo. Naujų būstų paklausos augimas to nepajėgia kompensuoti.

Manoma, kad bankrotai daugiausia grės mažoms įmonėms, o didelės įmonės sugebės išgyventi pasinaudodamos savo derybinėmis galiomis ir plačiai išplėtotais tinklais.

Įmones sodina skolos

Manoma, kad bankrotai daugiausia grės mažoms įmonėms, o didelės įmonės sugebės išgyventi pasinaudodamos savo derybinėmis galiomis ir plačiai išplėtotais tinklais.

Remdamasi BVP augimo prognozėmis, „Coface“ numato, kad bendrovių nemokumo atvejų 2018 metais VRE regione išaugs vidutiniškai 10,4 proc., o dar po metų nemokumas gali pasiekti 15,9 procento. Tikėtina, kad šiemet ir kitąmet bankrotų ir restruktūrizavimo atvejų labiausiai gausės Lenkijoje – atitinkamai iki 20,2 proc. ir 9,3 procento. Lietuvai abejų metų prognozėse skiriama antroji vieta – bankrotų skaičius augs atitinkamai 8,7 proc. ir 9,2 procento.

Įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas „Lietuvos žinioms“ komentuoja, jog Lietuvoje 2017 metų pirmąjį pusmetį bankrutuojančiųjų pagausėjo dėl to, kad nuo liepos 1 dienos atsirado žyminis mokestis už bankroto kėlimą. Taigi, nemažai kreditorių suskubo kelti bankrotą skolininkams. Be to, nuo praėjusių metų pradėtos taikyti ir baudos už bankroto bylos neinicijavimą, kai tai privalo padaryti pati įmonė, patirianti akivaizdžių nemokumo problemų.

M. Štareika pripažįsta, kad bankrotų skaičiaus augimą Lietuvoje pernai paskatino minėtos priežastys, kurios šiemet ir kitąmet jau neturėtų veikti, tačiau prastokos prognozės Lietuvai, jo teigimu, siejamos su pastaruoju metu išaugusiomis ir tebeaugančiomis įmonių tarpusavio skolomis.

„Matome, kad auga įmonių tarpusavio atsiskaitymai. Be statybos sektoriaus, daugiau mokumo problemų patiria metalų, maisto gamybos, paslaugų įmonės. Šie ir keli kiti sektoriai jau rodo kaitimo ženklų, nors perkaitimo dar nepastebime“, – sako „Coface“ skyriaus Lietuvoje vadovas.

Be to, anot jo, labiau vėluoja mokėjimai „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios yra pagrindinės bankrotų iniciatorės. M. Štareikos teigimu, Lietuvoje spartaus bankrotų augimo neprognozuojama – tik keliais procentiniais punktais. Tačiau, palyginti su bankrotų skaičiaus mažėjimu 2016 metais, šiemet jų pradėjo daugėti.

Lenkijoje, anot jo, blogųjų skolų, kurias registruoja „Coface“ padalinys šioje valstybėje, padėtis gerokai prastesnė nei Lietuvoje, todėl ir artimiausiais metais šiai valstybei prognozuojama bankrotų augimo lyderystė regione.

Vidurio ir Rytų Europos šalių bankroto bylos

ValstybėBankroto bylos 2017Palyginti su 2016, proc.Nemokumo norma*Augimas 2018, proc.Augimas 2019, proc.
Kroatija90140,10,361,35,6
Vengrija1630214,43,063,48,6
Lenkija88516,40,0420,29,3
Serbija656213,14,62–5,8–1,2
Lietuva29519,92,83`8,79,2
Rusija115519,70,25–0,22,2
Slovėnija7408,30,385,16,2
Rumunija82562,51,68–3,15,7
Estija3432,40,167,38,2
Ukraina1403–11,80,22–8,32,9
Bulgarija311–18,40,08–1,94,6
Latvija591–18,70,266,62,5
Čekija1803–260,362,24,3
Slovakija253–27,10,1–3,24,5

*Dalis nuo visų veikiančių įmonių

Šaltinis: „Coface“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"