Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kriptovaliutos prilyginamos numirėliui 

2018 lapkričio 29 d. 06:00
Daug žmonių virtualius pinigus, tokius kaip bitkoinai ar eteris, traktuoja kaip ilgalaikę investiciją, tačiau nuspėti jų ateitį sudėtinga./
Daug žmonių virtualius pinigus, tokius kaip bitkoinai ar eteris, traktuoja kaip ilgalaikę investiciją, tačiau nuspėti jų ateitį sudėtinga./
pixabay.com nuotrauka

Teigiama, kad kriptovaliutų „kasimas“ yra vis dar pelninga veikla, tačiau finansų ekspertai oponuoja, kad tai – „skęstantis laivas“, į kurį dar bandoma pritraukti patiklių investuotojų. Kriptovaliutų bumas atslūgo, tačiau jas „kasančios“ (angl. mining) vaizdo plokštės toliau ūžia.

Ekspertai tikina, kad ši veikla tebėra pelninga. Svarbiausia – žinoti, kada ir kokius virtualius pinigus verta išgauti. Vis dėlto patariama mokytis iš praėjusio nuosmukio klaidų ir trauktis iš šios veiklos.

O technologijų bendrovės teigia, kad tai jau vyksta, – gavybai naudojamos įrangos paklausa „nulinė“.

„Fermos“ užsidaro

„Paprasto nešiojamojo kompiuterio ar netgi žaidimams skirto stacionaraus kompiuterio skaičiavimo galios dažniausiai nepakaks, norint išgauti bent kiek reikšmingą kiekį kriptovaliutos. Tam reikia galingų, specializuotų kompiuterių. Kriptovaliutų, kurių gavyba apsimoka, visuomet yra, tik jų kaina neretai būna dinamiška, svyruojanti, todėl gali būti sunkoka apsispręsti, kam verta patikėti skaičiavimo išteklius ilgesniam laikotarpiui“, – aiškino technologijų entuziastas Povilas Goberis.

Anot jo, šiuo metu vis dar apsimoka išgauti eterį (Ethereum), taip pat „CryptoNight“ maišos algoritmą ar jo modifikacijas naudojančias kriptovaliutas – Monero, Loki ir BitTube.

Daug lemia ne tik virtualios valiutos vertė, bet ir turima techninė įranga, elektros energijos sąnaudos, pritaikyti optimizavimo sprendimai. Kiekvienu atveju įvertinti galimybes gali padėti specializuotos skaičiuoklės, kaip antai whattomine.com arba coinwarz.com.

Pašnekovas pabrėžė, kad jei dabar kokią nors kriptovaliutą išgauti nėra finansiškai naudinga, ateityje situacija gali pasikeisti. Ir priešingai: šiandien pelningai išgaunami virtualūs pinigai ateityje gali nuvertėti. Todėl prieš priimant ilgalaikius sprendimus derėtų įvertinti kriptovaliutos ateities perspektyvas: susipažinti su projekto aprašymu, pasidomėti jo kūrėjais ir plėtotojais, iškeltais tikslais ir vizija.

Kriptovaliutų gavyba galima užsiimti ne tik namuose, bet ir prisijungus prie specializuotų grupių, vadinamųjų fermų. Ne viena jų yra ir Lietuvoje. Tiesa, pastaruoju metu šių „fermų“ plėtra sulėtėjusi, o kai kurios apskritai nutraukė veiklą ir parduoda įrangą. Taigi, viena vertus, šiuo metu yra palankus metas įsigyti kriptovaliutų „kasimo“ kompiuterių, kita vertus, rizika negauti pelno išlieka.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

„Tikėtina, kad stambesnės kriptovaliutų „kasimo“ „fermos“ nenoriai į savo ratą priims naują dalyvį, turintį vos vieną ar kelias vaizdo plokštes. Jos greičiausiai pasiūlys įsigyti tam tikrą kiekį skaičiavimo galios arba išsinuomoti vietą jūsų turimam arba per „fermą“ įsigytam specialiam kriptovaliutų „kasimo“ kompiuteriui. Pagrindinis jungimosi prie kriptovaliutų „fermos“ privalumas, kad savo namuose nereikia laikyti griozdiško kompiuterio, kuris ne tik skleidžia triukšmą, šilumą ir sausina orą. Taip pat nuo jūsų pečių nukristų ir įrangos priežiūros našta. Žinoma, tokios paslaugos kainuoja“, – aiškino P. Goberis.

Daug žmonių virtualius pinigus, tokius kaip bitkoinai ar eteris, traktuoja kaip ilgalaikę investiciją, tačiau nuspėti jų ateitį sudėtinga.

Taip pat egzistuoja „kasimo debesyje“ (angl. cloud mining) paslaugas teikiančios kompanijos, tokios kaip genesis-mining.com ir hashflare.io. Jos nuomoja įvairių kriptovaliutų gavybos galią, tačiau jų klientai neįgyja jokių nuosavybės teisių į įrangą. Visgi kaina už gavybos galios vienetą šiose kompanijose paprastai yra kur kas didesnė nei kitur rinkoje, o sutartyse būna įrašytas punktas, jog kriptovaliutų gavybai tapus nuostolingai sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Taip šios kompanijos apsisaugo nuo kriptovaliutų kainų svyravimų ir galimo nuostolio.

Vieniems pasitraukus, kiti laimi

Kriptovaliutų prekybos platformos „Luno“ vadovė Rytų Europos regione Magdalena Gołębiewska teigia, kad kriptovaliutų gavyba yra sudėtinga ir rizikinga veikla. Prieš investuojant į specializuotą įrangą ar jungiantis prie „fermos“ ji pataria pirmiausia paeksperimentuoti naudojant asmeninį ar ne itin galingą specializuotą kompiuterį ir išmėginti įvairius algoritmus, įvertinti pelningumą.

„Vien įrangos ir noro užsiimti šia veikla neužtenka – reikia ir specifinių žinių, įgūdžių. Tačiau tikintieji šviesia kriptovaliutų ateitimi gali pasinaudoti ir kitais būdais jų gauti. Pavyzdžiui, įsigyti jų pasinaudojant specializuotomis platformomis, – sakė M. Gołębiewska. – Daug žmonių virtualius pinigus, tokius kaip bitkoinas ar eteris, traktuoja kaip ilgalaikę investiciją, tačiau nuspėti jų ateitį sudėtinga. Tai lemia ne tik žmonių ir investuotojų pasitikėjimas, ekosistemos dydis ir augimas, bet ir valdžios bei finansinių institucijų požiūris, teisinis reguliavimas bei kiti dalykai.“

Šiuo metu vis dar apsimoka išgautii eterį, taip pat „CryptoNight“ maišos algoritmą ar jo modifikacijas naudojančias kriptovaliutas -" Monero", "Loki" ir "BitTube"./ pixabay.com nuotrauka
Šiuo metu vis dar apsimoka išgautii eterį, taip pat „CryptoNight“ maišos algoritmą ar jo modifikacijas naudojančias kriptovaliutas -" Monero", "Loki" ir "BitTube"./ pixabay.com nuotrauka

Apskritai kriptovaliutų „kasyklų“ pelningumas pastaruoju metu yra sumažėjęs, bet situacija esą gali pasikeisti ateityje, jeigu jų išgaunamų kriptovaliutų kaina augs. M. Gołębiewskos teigimu, dalis kriptovaliutų „kasėjų“ savo veiklą nutraukė, todėl gavybos sudėtingumas, lemiantis galimybę išgauti tam tikrą kiekį kriptovaliutos, sumažėjo. Dėl šios priežasties veiklos nestabdantys „kasėjai“ esą „iškasa“ vis daugiau kriptovaliutos ir tokiu būdu gauna arba, tikėtina, gaus papildomų pajamų, bent iš dalies kompensuosiančių kainų kritimą.

Bandymas prikelti numirėlį

Vis dėlto banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbas apie kriptovaliutų gavybos pelningumą ir galimybę uždirbti tiems, kurie toliau užsiima šia veikla, vertino kaip „bandymą prikelti numirėlį“.

„Prieš metus sakiau, kad spekuliavimas kriptovaliutomis, jų „kasimas“ yra labai rizikinga veikla, tikėtina, pasibaigsianti dideliais nuostoliais. Didžiajai daliai tos rinkos dalyvių taip ir baigėsi – per metus net populiariausios kriptovaliutos atpigo daugiau nei 70 procentų. Didžioji dalis tokenų, išleistų per pirminį kriptovaliutų siūlymą, nieko nebeverti, įskaitant ir išplatintus Lietuvos verslininkų. Tai reiškia, kad burbulas, kaip ir buvo galima tikėtis, labai greitai susmego. Iš paskos, aišku, smenga ir kriptovaliutų „kasėjai“ su brangia sandorius tvirtinančia įranga, naudojančia daug elektros energijos“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad kriptovaliutas brangiai išsikeisti į dolerius ar eurus buvo galima labai trumpai. Tačiau dabar, kai visos jos pinga, esą natūralu, kad jų gavyba yra labai nuostolinga veikla ir į ją investavusieji ateityje patirs dar didesnius nuostolius.

„Matyt, šokti į skęstantį laivą, o ne iš jo būtų didelė klaida. Kai kurie su šiuo laivu jau paskendo, kai kurie dar bando išsigelbėti, siekdami įtraukti į rinką naujus dalyvius“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jis sakė galintis sunkiai įsivaizduoti, kaip ši veikla galėtų būti pelninga, jeigu kriptovaliuta iš esmės nesukuria jokios vertės visuomenei, o sandorių ja tvirtinimas reikalauja brangios įrangos ir daug elektros energijos. Tai, kas nekuria vertės, anot ekonomisto, negali kainuoti tūkstančių ar milijonų dolerių. „Taigi, vienintelis pajamų šaltinis yra nauji tokenų, kriptovaliutų pirkėjai – jų pinigais pamaitinami asmenys, spekuliuojantys rinkoje arba užsiimantys kriptovaliutų kasimu“, – sakė pašnekovas.

Tai, kas nekuria vertės, anot ekonomisto, negali kainuoti tūkstančių ar milijonų dolerių.

N. Mačiulis pabrėžė, kad pati blokų grandinės (angl. blockchain) technologija yra pritaikoma kai kuriose srityse, tačiau tai neturi nieko bendro su tūkstančiais kriptovaliutų, kurios buvo išleistos vien spekuliaciniais tikslais, siekiant pritraukti patiklesnių investuotojų.

Pasimokė per nuosmukį

Klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas dr. Audrius Dzikevičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad klubo nariai nė nebandė investuoti į kriptovaliutas – pamokas jie jau išmoko per praėjusį nuosmukį.

Paklaustas, kokie pagrindiniai šios investavimo priemonės požymiai signalizuoja, kad ji – nepatikima, pašnekovas paaiškino, kad bet kurios investicijos patikimumą visų pirma lemia jos „tikroji“ vertė. Kitaip tariant, aktyvo, naudojamo geriausiu įmanomu būdu, nauda investuotojui, kuri paprastai pasireiškia per jos sugebėjimą generuoti pinigų srautus ateityje ar jos vertės išaugimą, susidarius tam tikroms palankioms prielaidoms.

„Pavyzdžiui, perspektyvios įmonės akcijos ar nuomojamas nekilnojamasis turtas (NT) yra verti tiek, kiek tas verslas ar turtas gali potencialiai sugeneruoti pinigų srautų ateityje. Tiek verslo, tiek ir nekilnojamojo turto vertė gali išaugti ir susidarius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusios NT ar produkcijos paklausos, išaugusios vartotojų perkamosios galios, sumažėjusios konkurencijos ir pan., – aiškino A. Dzikevičius. – O kriptovaliutos vertė nėra paremta jokiais fundamentiniais vertės pamatais. Jos vertė išskirtinai priklauso nuo vertės augimo lūkesčių bei tokios valiutos paklausos ir pasiūlos santykio. Kadangi tai nieko bendra neturi su vertės investavimu, tai tinka tik spekuliantams, t. y. trumpalaikiams didelę riziką toleruojantiems investuotojams. Matėme ir sėkmės istorijų, tačiau, manau, kad šiandien nesėkmės nusvertų sėkmes.“

Nors pastarojo ekonominio pakilimo metu kažko panašaus į kriptovaliutas nebuvo, tačiau panašus entuziazmas ir nepamatuoti lūkesčiai, kad visų turto klasių kainos tik augs, buvo pastebėti ir tuomet.

„Ką vertėtų prisiminti, tai verslo ciklų teoriją, įspėjančius, lydinčius bei atsiliekančius verslo ciklo indikatorius, taip pat – kaip elgiasi įvairios turto klasės esant skirtingoms ciklo fazėms. Šios žinios sudarys pagrindą formuoti atitinkamos struktūros investicijų portfelį bei jį perbalansuoti verslo ciklui kintant. Didžioji dauguma klubo „Pinigų srautas“ narių liko ištikimi vertės investavimo koncepcijai. Nuo masinių rinkos vertybinių popierių, tokių kaip akcijos, obligacijos ar jų fondai, jie pajudėjo investavimo į startuolius, NT vystymo projektų ar tarpusavio skolinimo platformų link, kur daug tiksliau galima įvertinti konkrečios investicijos vertę bei riziką, o tam geriausiai tinka klasikinis diskontuotų pinigų srautų modelis bei labai konservatyvios prielaidos“, – kalbėjo klubo viceprezidentas.

Įrangos paklausa – nulinė

Technologijų bendrovės „Simplea“ direktorius Darius Tamošaitis pasakojo, kad valiutų kainoms pastarosiomis dienomis smarkiai krintant, įrangos poreikis yra lygus nuliui.

„Apskritai pastaruosius 5–6 mėnesius investuojančiųjų į įrangą sumažėjo kelis kartus, todėl detalių pasiūla viršija paklausą. Tai lemia, kad kompiuteris su 8 vaizdo plokštėmis ir turintis apie 210–230 Mhash (angliškai RIG) „kasimo“ galią, skirtas, pavyzdžiui, „kasti“ eterio valiutą, galėjo kainuoti apie 3,5 tūkst. eurų su PVM, o dabar jo kaina gali būti perpus mažesnė – apie 1,5–1,8 tūkst. eurų“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, kriptovaliutos gavybos atsiperkamumas labai priklauso nuo valiutos kainos rinkoje, elektros kainos, kokią turi dalyvis savo patalpų įvade, ir valiutos kasimo algoritmo sudėtingumo. Sudėtingumas auga, didėjant tą valiutą išgaunančių kompiuterių skaičiui.

Vienintelis „kasėjų“ pajamų šaltinis yra nauji tokenų, kriptovaliutų pirkėjai – jų pinigais pamaitinami asmenys, spekuliuojantys rinkoje arba užsiimantys kriptovaliutų gavyba.

„Prieš metus RIG atsiperkamumas „kasant“ eterio arba klasikinio eterio (Ethereum Classic) kriptovaliutas buvo apie 6–7 mėnesiai, prieš 5–6 mėnesius atsiperkamumas pailgėjo iki 12 ir daugiau mėnesių, o šiuo metu atsiperkamumas yra neigiamas, tai reiškia, kad geriau laikyti įrangą išjungtą ir už pinigus, kuriuos išleistumėte elektrai, labiau apsimoka pirkti kriptovaliutą rinkoje ir ją laikyti tikintis, kad ji brangs“, – sakė D. Tamošaitis.

Anot jo, dabar visa rinka su nekantrumu laukia naujų metų, naujų žinių ir naujienų apie kriptovaliutų rinką, nes šiandien išgauti kriptovaliutas, tikintis greito atsipirkimo ir uždarbio, esą neverta. „Tie kas laikosi ilgalaikės strategijos, „kasa“ toliau investuodami pinigus į elektros sąnaudas, įrangos administravimą ir išlaikymą, tikėdamiesi, jog „iškastos“ kriptovaliutos vertė augs ilguoju – 1–2 metų – laikotarpiu. Kiti „kasėjai“ šiuo metu yra išjungę savo įrangą ir laukia kriptovaliutų vertės augimo“, – teigė įmonės vadovas.

KOMENTARAS

Rizika – prarasti reputaciją

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius atkreipė dėmesį, kad specialistai ir institucijos vietoj kriptovaliutų sąvokos vis dažniau vartoja terminą „kriptoturtas“ (angl. cryptoassets), nes kriptovaliutos neatlieka esminių pinigų funkcijų: nė viena jų nėra nei tikras apskaitos vienetas, nei atsiskaitymo ar vertės kaupimo priemonė tikrąja prasme.

„Nusprendusieji investuoti į kriptovaliutas privalo aiškiai suvokti, kad tai daro savo rizika. Nors procesai, kuriais siekiama reglamentuoti kriptoturto kūrimą, pirkimą, pardavimą bei kitas operacijas, jau yra prasidėję, kol kas ši sritis nėra teisinio reguliavimo objektas. Kitaip tariant, jei vartotojas įtartų, jog pirkdamas ar parduodamas kriptovaliutas buvo suklaidintas, jokia institucija jo interesų apginti greičiausiai negalėtų“, – perspėjo pašnekovas.

Anot jo, investavimas į kriptoturtą šiuo metu yra panašesnis į lošimą, o ne į investavimą į vertybinius popierius ar kitas įprastines investavimo priemones. Be to, tokia veikla paremta tik konkrečią valiutą sukūrusių asmenų pasitikėjimu.

Tad vienas iš aktualių Europos policijos biuro, Europolo, rūpesčių – užtikrinti teisėtą naudojimąsi šiomis virtualiomis monetarinėmis sistemomis, kurias nusikaltimams finansuoti bei pinigų plovimui pasitelkia programišiai, tarptautiniai narkotikų prekeiviai ir organizuoto nusikalstamumo tarpininkai.

„Europos finansų rinkos priežiūros institucijos jau yra įspėjusios, kad virtualiosios valiutos – itin rizikingi ir spekuliatyvūs produktai, turintys aiškių kainų burbulo požymių. Kiekvienas, kuris įsigyja kriptovaliutų, turėtų ne tik tikėtis užsidirbti, bet ir būti pasiruošęs prarasti savo pinigus, o kartais – ir reputaciją“, – sakė M. Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 metų gruodį atliko apklausą, kuri nustatė, kad nuomonę apie kriptovaliutas turi kas antras (49 proc.) Lietuvos gyventojas. Visgi 36 proc. respondentų teigia iki galo nesuprantantys, kas yra kriptovaliutos, o 15 proc. apskritai nežino, kas tai yra. 27 proc. (dažniau – didmiesčių gyventojai) paklaustųjų manymu, kriptovaliutos yra „eilinis burbulas“, o 22 proc. (dažniau – 18–35 metų respondentai) jas laiko perspektyvia investicija.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"