Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Koncertų pasiūla: lietuviai bet kur nevaikšto 

2018 rugpjūčio 11 d. 12:00
Gyventojų išlaidos laisvalaikio ir kultūros paslaugoms, įskaitant koncertus, vis auga, tačiau prisikviesti juos į koncertus nebūtinai tampa lengviau.
Gyventojų išlaidos laisvalaikio ir kultūros paslaugoms, įskaitant koncertus, vis auga, tačiau prisikviesti juos į koncertus nebūtinai tampa lengviau.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Neoficialūs muzikos pasaulio šaltiniai prasitaria, kad surinkti pilnas klausytojų sales tampa sudėtingiau. Atrodo, gyventojų susidomėjimas muzikiniais renginiais slūgsta, nors tam priežasčių lyg ir nėra – atlyginimai šalyje kyla, o ir laisvalaikio bei kultūros paslaugoms Lietuvoje kiekvienais metais išleidžiama vis daugiau. Vis dėlto tokį reiškinį galima paaiškinti įvairiai: gyventojų lūkesčiai auga, koncertų pasirinkimas šalyje didėja, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių pasaulinio lygio pasirodymus pamatyti užsienyje.

Statistikos departamentas, kuris renka duomenis apie gyventojų išlaidas laisvalaikio ir kultūros paslaugoms, įskaitant koncertus, pastebi didėjančią tendenciją. 2006 metais šios išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, šalyje siekė vidutiniškai 2,19 euro, o 2016 metais – 5,18 euro. 2012 metais šis rodiklis siekė 3,21 euro, taigi, laisvalaikio ir kultūros paslaugoms gyventojai skiria vis daugiau lėšų.

Atsiranda vienas kitas ir į mažesnius renginius orientuotas organizatorius. Tačiau jų tiek pat ir dingsta, o stambiųjų rinkos žaidėjų gretos nesikeičia.

Vis dėlto tai nereiškia, kad koncertų bilietai vis greičiau išgraibstomi. Paprastai bilietai per keletą dienų išparduodami tik į garsių, originalių ir pirmą kartą į Lietuvą atvykstančių atlikėjų koncertus.

Rinkoje – naujos tendencijos

Bendrovės „Tiketa“ komercijos direktorė Dovilė Poniškaitienė pažymėjo, kad žiūrovų kartelė renginių organizatoriams ir atlikėjams kyla. Plečiantis žmonių akiračiui esą natūralu, kad didėja jų lūkesčiai, žmonės ieško kokybės. Be to, lengvai pasiekiami tampa užsienyje vykstantys ryškiausių žvaigždžių koncertai, žymiausi festivaliai.

„Atsiveria naujos galimybės, kurios leidžia suderinti trumpą išvyką ar ilgesnes atostogas su tokio atlikėjo koncertu, kokio Lietuvoje nebuvo ir, matyt, bent artimiausiu metu tikrai nebus. Visai neseniai nemažai lietuvių į kitus Europos miestus keliavo paklausyti Beyonce ir Jay Z, dabar lankosi Justino Timberlake‘o koncertuose“, – pasakojo pašnekovė.

Kita rinkoje pastaraisiais metais matoma tendencija – vis pasikartojantys tų pačių atlikėjų koncertai. Iš pradžių šie atlikėjai gebėjo užpildyti arenas, o dabar tai pakartoti tampa vis sunkiau. „Žmonės nebenori dar kartą eiti į to paties atlikėjo koncertą, todėl susidomėjimas jais pamažu menksta“, – sakė ji.

Tačiau dėl to atsiranda daugiau galimybių alternatyviems, mažesnio masto renginiams. Jie – taip pat nauja tendencija.

„Kadangi Lietuvos rinka maža, nėra galimybių kasmet surinkti pilnas sales žiūrovų surengus daug brangių aukščiausio lygio koncertų. Tačiau pozityvus dalykas, kad tuo pasinaudoja alternatyvių renginių organizatoriai: atsiranda vis daugiau nišinių koncertų ir muzikos festivalių, populiarėja vidutinio dydžio renginiai – tokie, į kuriuos susirenka apie kelis tūkstančius žmonių, – pasakojo D. Poniškaitienė. – Dėl to atsiranda ir naujų erdvių, kuriose telpa keli tūkstančiai žiūrovų. Bene vienas geriausių to pavyzdžių – rudenį sostinės „Siemens“ arenoje pradėsianti veikti ėrdvė „Cozy by Siemens arena“, kuri bus skirta mažesniems renginiams ir kurioje tilps iki 4 tūkst. žiūrovų.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Nors rinka po truputį kinta, keičiasi gyventojų susidomėjimas renginiais, tačiau apskritai lietuvių domėjimasis koncertais esą auga.

„Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, didėja ir „Tiketoje“ siūlomų koncertų skaičius, ir į juos parduotų bilietų kiekis. Praėjusiais, 2017 metais, platinome bilietus į daugiau nei 9,4 tūkst. renginių ir pirmą kartą per 14 bendrovės veiklos metų per metus pardavėme daugiau nei 1 mln. bilietų“, – sakė D. Poniškaitienė.

Daugiausia nukenčia lietuviai atlikėjai

Renginių organizatoriaus „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas sakė lankytojų srauto sumažėjimo nejaučiantis. Nors pripažino, kad renginių labai daug ir lankytojai persiskirsto, tačiau nuo to daugiau nukenčia vidutinės klasės, nuolat kartojami renginiai. Originalesni ir pirmą kartą organizuojami koncertai esą tikrai nepatiria sumažėjusio susidomėjimo.

„Visa tai labai priklauso nuo renginio. Galbūt dirbantieji su vietiniais atlikėjais sumažėjimą jaučia, bet mes su ta rinka nelabai dirbame. Kiek stebiu tokių koncertų pardavimo mastą, kritimas jaučiamas. Kita vertus, atlikėjai patys kalti. Jei per metus nori dešimt kartų pervažiuoti Lietuvą, o vėliau rudenį vėl koncertuoti arenose, tai natūralu, kad didelio susidomėjimo nesulauks – kiek galima žiūrėti tą patį. Ir taip kiekvienais metais. Užsieniečiai sistemingiau koncertuoja – kas 2–3 metus“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis nesutinka ir su tuo, kad auditorija drastiškai kelia kokybės kartelę, esą ji aukštai buvo visą laiką. „Žinomi atlikėjai Lietuvoje populiarūs – kaip ir Estijoje ar Latvijoje. Pavyzdžiui, kiek žinau, bilietai išpirkti į rugpjūčio mėnesį pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą Rogerio Waterso koncertą. Galima sakyti, pirmą dieną bilietai buvo išpirkti į Robbie Williamso koncertą, kai jis pirmąkart koncertavo „Žalgirio“ arenoje“. O ir kainos panašios kaip Vakaruose – bilietai kainavo vidutiniškai 100 eurų“, – sakė R. Knabikas.

Nors koncertų pasiūla didėja, tačiau rinkos žaidėjų, jo teigimu, nėra daug. „Atsiranda naujų pabandymų, pavyzdžiui, užsienio organizatorių – baltarusiai kažką bando daryti, kartais latviai, bet jie ką nors suorganizuoja ir dingsta. Nei renginio, nei pinigų“, – sakė pašnekovas.

Atsiranda vienas kitas ir į mažesnius renginius orientuotas organizatorius. Tačiau jų esą tiek pat ir dingsta, o didelių rinkos žaidėjų gretos, anot jo, nesikeičia.

Vidutinės laisvalaikio ir kultūros paslaugų išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį

MetaiIšlaidos, eurais
20165,18
20123,21
20082,66
20072,44
20062,19

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"