Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Klientams taps lengviau lyginti draudimo pasiūlymus 

2018 balandžio 26 d. 06:00
Klientai draudikų paslaugas renkasi ne pagal turinį, bet pagal kainą, todėl dauguma, tikėtina, pernelyg kruopščiai nesigilins ir į vieno puslapio dokumentą, o nutikus draudimo įvykiui sulauks staigmenų.
Klientai draudikų paslaugas renkasi ne pagal turinį, bet pagal kainą, todėl dauguma, tikėtina, pernelyg kruopščiai nesigilins ir į vieno puslapio dokumentą, o nutikus draudimo įvykiui sulauks staigmenų.
Alinos Ožič nuotrauka

Seimas priėmė naujos redakcijos Draudimo įstatymą, kuriuo bus siekiama, kad draudimo produktų platintojai visada sąžiningai, teisingai ir geriausiomis sąlygomis teiktų draudimo paslaugas klientams, kad šiems būtų suteikta galimybė gauti suprantamesnę informaciją. Tačiau patys draudikai mano, jog esminių pokyčių nauji reikalavimai nepadarys.

„Siekiame pagerinti draudimo paslaugų klientų interesų apsaugą, užtikrinti kokybiškesnį aptarnavimą, kad vartotojas gautų jam asmeniškai pritaikytas rekomendacijas ir paaiškinimus, kodėl konkretus draudimo pasiūlymas labiausiai atitinka jo poreikius. Taip pat bus keliami aukštesni reikalavimai draudimo produktų platintojų kvalifikacijai“, – išplatintame pranešime spaudai apie laukiančius pokyčius aiškino finansų ministras Vilius Šapoka.

Bene daugiausia aistrų per balsavimą sukėlė nuostata neleisti tarpininkui viešai skelbti, kad teikia nepriklausomą konsultaciją, jei gauna atlygį ne iš kliento.

Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktoriaus Andriaus Romanovskio teigimu, kiekvienas reguliavimas turi papildomų administracinių iššūkių, tačiau draudikai tam rengėsi bene metus ir reikalavimus vertina gana palankiai. Nors esminių pokyčių nesitikima, jie bent formaliai prisidės prie rinkos skaidrinimo ir patikimumo didinimo. „Draudikams ant pečių gula didelė atsakomybė dėl finansinių įsipareigojimų, žmonių lūkesčių, todėl vartotojas turi būti tikras, kad asmenų, kurie parduoda draudimo produktus, reputacija ir kvalifikacija yra gera“, – sakė A. Romanovskis.

Draudikai pasirengę

Pagal priimtą įstatymą, ne gyvybės draudimo produktų klientai gaus draudimo produkto informacinį dokumentą, kuriame bus nurodyta pagrindinė informacija apie produktą. Draudimo principu pagrįstų investicinių produktų klientai, suteikę informacijos apie turimas žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar investavimo srityje, gaus produkto priimtinumo įvertinimą arba įspėjimą, kad produktas jiems nėra tinkamas, taip pat – informaciją apie galimus interesų konfliktus. Reklaminė medžiaga privalės būti aiškiai atpažįstama.

Darius Andriukaitis, Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, tvirtino, kad draudimo rinkos priežiūrą vykdantis LB išskirtinio, neįprasto neigiamo draudikų veikimo klientų atžvilgiu nėra nustatęs. Tačiau nauji reikalavimai padidins vartotojų informuotumą apie konkrečius produktus ir paslaugų teikėjus, jiems taps lengviau priimti sprendimą, produktai ir paslaugos bus teikiamos kokybiškiau.

„Minėti nauji reikalavimai tiesioginės įtakos kainodarai kažin ar turės, bet paprastas vartotojas gaus aiškesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie produktą, paslaugos teikėjo atlygio pobūdį. Jis galės lyginti, kiek panašaus turinio draudimo apsauga kainuoja skirtingose draudimo įmonėse“, – kalbėjo LB atstovas.

„Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė patikino, kad draudikai naujovėms pasirengę, nes direktyvą į vietos teisę planuota perkelti nuo vasario. Bendrovė pradėjo tam ruoštis dar pernai ir jau yra parengusi informacinius dokumentus klientams, naujas sutartis tarpininkams. Atitinkamai keičiama ir įmonės vidaus tvarka.

Esminių pokyčių nežada

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Anot A. Romanovskio, klientai dažniausiai susidurs su reikalavimu draudikams kartu su kiekvienu draudimo produktu pateikti informacinį dokumentą. Tačiau tai nebus visiška naujovė. Lietuvoje, kitaip negu kai kuriose užsienio šalyse, draudikai ir iki šiol siūlydavo draudimo liudijimus, kuriuose būdavo atskleidžiama pagrindinė informacija apie produktą.

„Tik dabar tas dokumentas turės labai aiškią ir Europoje bendrą formą. Tame dokumente bus nurodyti pagrindiniai dalykai: draudimo objektas, pagrindiniai draudiminiai įvykiai, įvykiai, kai draudikas neturi prievolės išmokėti žalą, draudimo sumos, informacija apie patį draudiką ir pan. Kitaip tariant, visa bazinė informacija leis glaustai suvokti draudimo produkto turinį. Tačiau yra viena praktinė problema: dokumentas – tik vieno puslapio. Vadinasi, dalis informacijos vis tiek liks išdėstyta taisyklėse. Dabar draudikai svarsto, ką įrašyti į dokumentą, nes viskas netilps“, – pasakojo draudikų atstovas. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad klientai draudikų paslaugas renkasi ne pagal turinį, bet pagal kainą, todėl dauguma, tikėtina, pernelyg kruopščiai nesigilins ir į vieno puslapio dokumentą, o nutikus draudimo įvykiui sulauks staigmenų.

Didelės įtakos, A. Romanovskio manymu, neturės ir reikalavimas platintojams atskleisti gaunamo atlygio pobūdį. „Lietuvos bankas siekė, kad būtų labai konkrečiai įvardijamas atlygio dydis, o kai kuriais atvejais net norėjo nustatyti sąlygą, jog tarpininkavimo atlygį mokėtų tik klientas, ne draudikas. Dabar palikta bendra nuostata. Ji sako, kad turi būti nurodytas pobūdis: ar mokamas komisinis mokestis, ar fiksuotas atlyginimas, ar procentinis atlygis nuo pardavimo. Tokia informacija gali būti pirmas žingsnis žmogui suprasti, kaip atsiskaitoma su tarpininku, parduodančiu produktą. Vis dėlto esminio pokyčio tai neturės“, – pabrėžė LDA vadovas.

Pasak jo, bene daugiausia aistrų per balsavimą sukėlė nuostata neleisti tarpininkui viešai skelbti, kad teikia nepriklausomą konsultaciją, jei gauna atlygį ne iš kliento. „Praktinio pokyčio dėl to irgi nebus, nes draudimo tarpininkams beveik visada mokėdavo draudikai. Taigi jie užsiims ta pačia veikla, tik gal nedeklaruos, kad yra nepriklausomi. Bet kokiu atveju tarpininko paslaugas vartotojai dažniausiai vertina pagal galutinę kainą“, – dėstė pašnekovas. Tačiau jis neatmetė, jog vartotojai galbūt labiau pasitikės nepriklausomais draudimo tarpininkais, nes dabar žinos, kad jie negauna užmokesčio iš draudimo įmonės, – vadinasi, nėra suinteresuoti parduoti kurio nors konkretaus draudiko produkto.

Prižiūrės tarpininkų kvalifikaciją

Naujos redakcijos įstatymu, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojai, visi kiti, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę savarankiškai užsiimti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, turėtų tinkamų žinių ir įgūdžių, mokytųsi, keltų kvalifikaciją bei atitiktų tam tikrus geros reputacijos reikalavimus. A. Romanovskio vertinimu, ši direktyvos nuostata veikiausiai yra esminė ir sveikintina.

Naujuoju įstatymu draudimo tarpininkų kvalifikacinio egzamino organizavimas pavedamas Draudimo brokerių rūmams. Ši įstaiga įpareigojama turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias draudimo brokerių egzaminavimo kokybę bei tęstinumą.

Siekiant paskatinti konkurenciją finansų sektoriuje, nuo 2019 metų gegužės 1 dienos naikinamas draudimo brokerių įmonių veiklos apribojimas. Joms bus suteikta teisė siūlyti platesnio spektro paslaugas. Kiti finansų rinkos dalyviai taip pat galės teikti draudimo produkto platinimo paslaugas, jei atitiks Draudimo įstatymo reikalavimus. Vartotojams bus sudaryta galimybė gauti daugiau jų poreikius atitinkančių paslaugų. Pavyzdžiui, vienas finansų rinkos dalyvis galės pakonsultuoti, kur palankiausia imti paskolą, kur investuoti, kur apsidrausti.

Komentaras

ERGO draudimo bendrovės teisės ir atitikties direktorė Baltijos šalyse Edita Borevičienė:

– Naujos redakcijos Draudimo įstatymą vertiname labai pozityviai, nes neabejotinos naudos pirmiausia gaus klientai. Kai po pakeitimų bus įdiegti draudimo produktai, jų įsigijimo procesas taps aiškesnis, klientai gaus specialiai jiems pritaikytą informaciją. Be to, bendraudami su bet kurios draudimo bendrovės atstovu ar draudimo tarpininku, klientai bus tikri, kad su jais kalbantis asmuo yra tinkamos kvalifikacijos, geros reputacijos ir suteiks išsamios informacijos apie draudimo paslaugas.

Dėl Draudimo produktų platinimo direktyvos nuostatų atsiradę pokyčiai ir atnaujinimai turės būti įdiegti plačiame pardavimų tinkle. Tai tikrai pareikalaus investicijų į informacines technologijas, mokymų organizavimą, tačiau reikalingų lėšų suma nėra ypač didelė.

Draudimo bendrovės ir iki šiol taikė vienus ar kitus sprendimus kvalifikacijos, mokymų, klientų informavimo srityse.

Naujojo Draudimo įstatymo nuostatos draudimo įmonių veiklos smarkiai nepakoreguos, nes ir dabar taikome mokymų sistemą, kuri padeda užtikrinti, kad draudimo produktų platintojai būtų kompetentingi ir galėtų kokybiškai konsultuoti klientus. Vertiname savo darbuotojų, tarpininkų reputaciją. Taip pat supažindiname klientus su draudimo taisyklėmis, aptariame su jais aktualius taisyklių punktus.

Pagrindiniai įstatymo pakeitimai

Reikalavimai taikomi visiems draudimo produktų pardavėjams (anksčiau – tik tarpininkams).

Nustatomi bendri reikalavimai elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiomis klientams sąlygomis, vengti interesų konflikto.

Nustatomi reikalavimai draudimo produktų priežiūrai ir valdymui, draudimo produktų paketų platinimui.

Nustatomi papildomi reikalavimai ikisutartinei informacijai (pavyzdžiui, trumpo informacinio dokumento apie draudimo produktą pateikimas, informacijos apie atlygio už platinimą pobūdį pateikimas).

Nustatomi minimalūs kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimai visiems platintojams.

Nustatomi reikalavimai visiems platintojams nustatyti kliento poreikius prieš sutarties sudarymą, o parduodant investicinio gyvybės draudimo produktus – atlikti produkto tinkamumo ar priimtinumo testus.

Tobulinamas investicinio gyvybės draudimo produktų platinimas: nustatomi reikalavimai investavimo krypčių valdymui, draudžiama imti mokestį, jei toks valdymas įmonėje neatliekamas, nustatoma pareiga atskleisti informaciją apie visus draudimo sutarties mokesčius absoliučia pinigų suma, nustatomi reikalavimai išperkamosios sumos skaičiavimui ir kt.

Griežtinama atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą.

Šaltinis: Lietuvos banko informacija

Draudimo įmonių veiklos rezultatai

Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės pernai gavo 30,52 mln. eurų pelno – 4,7 karto daugiau nei 2016 metais, kai jų pelnas buvo 6,47 mln. eurų.

Gyvybės draudimo įmonių pelnas pernai padidėjo 6,1 proc., iki 20,96 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo bendrovės praėjusiais metais uždirbo 9,56 mln. eurų pelno, o 2016-aisiais buvo patyrusios 13,29 mln. eurų nuostolių.

Pernai pelningai dirbo visos penkios Lietuvoje registruotos gyvybės draudimo ir dvi ne gyvybės draudimo įmonės, dar dvi ne gyvybės draudimo bendrovės patyrė nuostolių.

Didžiąją dalį pelno draudimo įmonės gavo iš investicijų. Gyvybės draudimo bendrovių investicinės veiklos pelnas pernai siekė 25,99 mln. eurų (buvo 9,7 proc. mažesnis nei 2016 metais), ne gyvybės draudimo įmonių – 5,43 mln. eurų (26 proc. didesnis).

Draudimo įmonių valdomas turtas pernai padidėjo 4,9 proc. ir gruodžio pabaigoje sudarė 1,468 mlrd. eurų.

2017 metų pabaigoje visos draudimo įmonės vykdė mokumo atsargos reikalavimus. Gyvybės draudimo bendrovių mokumo rodiklis buvo 2,5, ne gyvybės draudimo – 1,4 (minimali riba – 1).

Draudimo brokerių įmonių veiklos rezultatai

Lietuvoje veikiančios draudimo brokerių įmonės pernai kartu gavo 4,33 mln. eurų neaudituoto pelno – 9 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jis buvo 3,97 mln. eurų.

Praėjusiais metais pelningai dirbo 87 iš 97 šalyje veikiančių draudimo tarpininkų įmonių. Jų pardavimo pajamos pernai padidėjo 13,4 proc., iki 46,47 mln. eurų, veiklos sąnaudos taip pat išaugo.

2017-aisiais draudimo brokerių įmonės tarpininkavo pasirašant 1,797 mln. draudimo sutarčių – 6,6 proc. daugiau nei 2016 metais. Kaip įprasta, tarpininkai aktyviai veikė ne gyvybės draudimo rinkoje ir sudarė beveik 28 proc. visų ne gyvybės draudimo sutarčių.

2017-ųjų pabaigoje draudimo brokerių įmonių turtas siekė 30,3 mln. eurų – buvo 26 proc. didesnis nei prieš metus. Didžiąją jo dalį sudarė pinigai (23 proc.).

Atskirose sąskaitose draudimo brokerių įmonės turėjo 2,1 mln. eurų lėšų – Lietuvos banko teigimu, tai gerokai viršijo tarpininkų įsipareigojimus draudimo įmonėms.

Draudimo brokerių įmonių nuosavas kapitalas 2017-ųjų pabaigoje sudarė 16,4 mln. eurų, arba buvo 12,2 proc. didesnis negu prieš metus.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"