Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

KLASCO lyderystės kelias – tarp kryžkelių, per įkalnes 

2017 rugsėjo 16 d. 06:00
KLASCO išsiskiria krovos universalumu ir veiklos įvairove, jos apyvarta siekia 12-13 mln. tonų per metus.
KLASCO išsiskiria krovos universalumu ir veiklos įvairove, jos apyvarta siekia 12-13 mln. tonų per metus.
Vido Kuklieriaus nuotrauka

Būti matomai ir reikšmingai Klaipėdos uoste šiai įmonei politiškai buvo lemta dar 1991 metais. Palankios aplinkybės, vertinant jos geografinės vietos prekybinę paskirtį, susiklostė kur kas anksčiau. Tačiau istorinės tradicijos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai KLASCO teikė ne tik pranašumų, bet kėlė ir sunkumų, kokių verslui imantis veiklos plyname lauke nepasitaiko.

Istorikų skaičiavimais, Danės upės žiotyse veikęs prekybos uostas arčiau jūros pasislinko daugiau kaip prieš 160 metų, kai buvo pastatytas Žiemos uostas. Tačiau Lietuvos istorijoje svarbus atskaitos taškas yra 1923-ieji metai. Tuomet Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir Susisiekimo ministerijos atstovai per oficialią ceremoniją perėmė Klaipėdos uostą. Po metų, Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, uostui valdyti sukurta direktorija.

Tokios senos veiklos ištakos yra malonus istorinis bruožas, ne daugiau. Netgi lyginti dabartinę KLASCO ir tą įmonę, kuri veikė iki privatizavimo 1999 metais, ganėtinai sudėtinga, nes gamybinis turinys, verslo aplinka iš pagrindų pasikeitė, o teritorijos ribos ir gyventojų kaimynystė liko tokios, kokios buvo. Po privatizacijos čia vyko daugybė vidinių permainų, didinusių, diegiant modernią inžinerinę ir technologinę infrastruktūrą, krovos našumą, stiprinusių materialųjį ir intelektinį bendrovės kapitalą. Nutiko ir globalių dalykų: keitėsi pasaulinės prekybos kryptys, valstybių įtaka, kilo ekonomikos krizė, kurią įveikus sulig kiekvienais metais stiprėja šalių ekonominė konkurencija dėl uždarbio iš jūrinės prekybos; didėja laivų parametrai, griežtėja jūrinės aplinkos reikalavimai. Lietuvos verslui įtampą didina regiono geopolitinė padėtis.

Šiandien KLASCO išsiskiria krovos universalumu ir veiklos įvairove, jos apyvarta siekia 12–13 mln. tonų per metus, o galingi bendrovės pagalbinio laivyno buksyrai pajėgūs švartuoti pačius didžiausius uosto laivus.

Atsinaujinimas vyksta nuolat

Bendrovės pavadinimas buvo koreguojamas dukart, kol 1995 metų gegužės 3 dieną ji tapo akcine bendrove Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, pagal anglišku pavadinimu (Klaipeda Stevedoring Company) įregistruotą prekių rinkos ženklą KLASCO.

Prieš 20 metų KLASCO garsėjo metalų krova – 3–4 mln. tonų per metus, plieno ritiniai netilpdavo teritorijoje, – o dabar išsiskiria krovos universalumu ir veiklos įvairove. Bendrovės apyvarta sudaro 12–13 mln. tonų per metus. Galingi KLASCO pagalbinio laivyno buksyrai šiandien pajėgūs švartuoti pačius didžiausius uosto laivus. Pasikeitė ir klientų struktūra: pagrindiniai kompanijos partneriai yra Lietuvos pramonės įmonės ir grūdų eksportuotojai, antrąją vietą užima Baltarusijos produkcijos gamintojai bei prekybininkai.

Pastarųjų 17 metų KLASCO verslo kelią iš kitų įmonių išskiria gebėjimas prisitaikyti prie situacijos ir išsaugoti lyderystę. Kai prieš 15 metų nebeliko metalų ir kitų krovinių iš Rytų, kai prieš dešimtmetį buvo atsisakyta konteinerių krovos, kai dėl pasaulinės ekonomikos krizės susilpnėjo kaimynų perkamoji galia, o Lietuvos pramonė išgyveno sąstingį, išsaugoti stabilumą padėjo investicijos į paslaugų kokybę, po 20–30 mln. eurų kasmet, ir darbuotojų atsakomybė atliekant pareigas.

KLASCO vadovas Audrius Pauža neslėpė, kad įmonei plečiantis nėra lengva kopti į kalną, kartais kryžkelėje reikia apsidairyti aplinkui ir, įvertinus rinkos vėjus, pasukti veiklą į vieną ar kitą pusę. „Jei nori išlikti konkurencingas, privalai atsinaujinti. Permainos – nuolatinis procesas. Krovinių savininkai į vieną ar kitą uostą eina turėdami savo krovinių paketus. Jei gali pasiūlyti greitas ir kokybiškas laivų krovimo paslaugas, krovinių sulauksi. Tai įrodė ir KLASCO, ir kitos uosto kompanijos. Todėl Klaipėdos uostas yra vienas sparčiausiai besivystančių Baltijos jūros regione“, – pabrėžė A. Pauža.

Smeltės pusiasalyje bus kuriama daugiafunkcė zona.LŽ archyvo nuotrauka
Smeltės pusiasalyje bus kuriama daugiafunkcė zona.LŽ archyvo nuotrauka

Jūrų perkėloje – erdvė plėstis

Klaipėdoje veikiančios danų kompanijos DFDS padalinys „DFDS Seaways“ nuo spalio pradžios koncentruoja veiklą Centriniame Klaipėdos terminale, kuriame krovos paslaugas taip pat teikia KLASCO. Jūrų keltais plukdomų krovinių srautai Klaipėdos uoste pastaraisiais metais nuosekliai didėjo. Dabar gabenama daugiau kaip 5 mln. tonų, keleivių srautas perkopė 300 tūkstančių.

Iš šio terminalo keltai plaukios ne tik į Švedijos uostą Karlshamną, bet ir į Vokietijos Kylį bei Danijos Frederisiją. Todėl Smeltės pusiasalyje, kuriame veikia Jūrų perkėlos terminalas, liks laisvas 50 ha plotas. Dėl jo jau esama idėjų, net sudaromi konkrečių darbų grafikai.

„Buvo keli Smeltės pusiasalio tolesnės plėtros variantai. Atlikus studiją priimtas sprendimas kurti daugiafunkcę zoną, turinčią 3–5 terminalus. Juos jungs bendra geležinkelio, komunikacijų ir energetikos sistema“, – atskleidė planus KLASCO vadovas A.Pauža.

Šuo metu vyksta konkrečių terminalų parengiamieji projektavimo darbai, derinami susitarimai su partneriais dėl krovinių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pateiktos paraiškos dėl Smeltės pusiasalio krantinių rekonstrukcijos. Į Jūrų perkėlos terminalo teritoriją šiemet pamažu perkeliami bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“, veikiančios senosios Lindenau laivų statyklos vietoje, prie piliavietės, gamybos padaliniai. Jos plėtrai čia numatyta pakankamai vietos.

Vietoj jūrų perkėlos įrengtoje krovos zonoje bus laukiama įvairių krovinių – ir tokių, kuriuos dabar krauna KLASCO, ir naujų. Tikimasi, kad jų kiekis ilgainiui pasieks ligšiolinę šios uosto dalies apyvartą. Liks ir ro-ro krantinė. Ji galėtų priimti jūrų keltus, jei atsirastų naujų linijų, ir būtų pritaikyta nestandartiniams kroviniams gabenti.

Tačiau Smeltės pusiasalio pertvarkymas priklauso ne tik nuo KLASCO investicijų tempo. Kartu turi vykti ir vienu metu būti baigti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rekonstruojamų krantinių bei bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ kelių pertvarkymo darbai. Juos neretai užvilkina biurokratinės procedūros ir žinybų nesutarimai.

Pasak A. Paužos, krantines būtina perstatyti iš pagrindų, taip pat reikia pagilinti akvatoriją ir pritaikyti krauti „Panamax“ tipo laivus, nes dabartinis 9 metrų gylis jiems per seklus. Jei visi procesai vyktų sklandžiai, pirmasis terminalas, kaip tikimasi, galėtų pradėti veikti maždaug po 2–3 metų. Terminalų kompleksui sukurti prireiktų 5–7 metų.

Prieš metus sandėlių ūkį šiaurinėje dalyje išplėtusi KLASCO pernai išlaikė stabilią apyvartą ir padėjo stiprinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, kai gretimuose Baltijos šalių uostuose vyravo krovos nuosmukio tendencija. Bendrovės 700 žmonių kolektyvas pasirengęs dirbti dar spartesniu ritmu ir tęsti lyderystės tradiciją dėl miesto, kurio vardas įspaustas KLASCO pavadinime, bendruomenės gerovės bei uosto ekonominės sėkmės.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"