Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Klaipėdos uosto apyvartą sūpuoja tranzito dalis 

2019 sausio 28 d. 06:00
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
BNS nuotrauka

Nuosakus krovos rezultatų planavimas tampa įpročiu, kuris Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai leidžia mėgautis nepasiteisinusiomis grėsmėmis ir naujais apyvartos rekordais. Ar toks scenarijus kartosis pasibaigus 2019 metams, priklausys nuo kaimyninės šalies prekybos srauto.

2018 metais Klaipėdos uoste perkrauta 46,6 mln. tonų krovinių, 7,9 proc. daugiau nei 2017 metais, nors metų pradžioje buvo prognozuojama 42 mln. tonų krova (milijonu tonų mažiau nei 2017 metais). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) administravimo ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas aiškina, kad metų pradžioje sudaromos prognozės remiasi bendra rinkos situacija, tačiau nuolat atsiranda veiksnių, kurių įžvelgti neįmanoma. Todėl savo rezultatų prieaugiu Klaipėdos uostas ryškiai skiriasi nuo kitų Baltijos valstybių uostų: skaičiuojant 2010–2018 metų statistikos vidurkį, matoma, kad Klaipėdos uoste krovinių padaugėjo beveik 49 proc., (vidutiniškai po 6,6 proc. per metus) – iki 46,6 mln. tonų; tuo pat laikotarpiu visas krovinių kiekis rytinės Baltijos rinkoje padidėjo tik 3,1 procentu – iki 131,5 mln. tonų.

„Rytinės Baltijos uostuose pernai krovinių padaugėjo 6 mln. tonų, iš jų Klaipėdos uoste – 3,4 mln. tonų. Per dešimtmetį Klaipėdos uosto dalis rinkoje padidėjo 10 proc. – iki 35,4 proc., o didžiausią prieaugio dalį sudarė išaugusi konteinerių, trąšų ir ro-ro krovinių apyvarta. Labiausiai sumenko naftos produktų ir grūdų apyvarta – po milijoną tonų. Apskaičiavus galimą apyvartą, Klaipėdos uoste galėjo būti kraunama 51 mln. tonų krovinių. Taigi turime neblogą rezervą. Tačiau šiemet prognozuojame milijonu tonų mažesnę krovą nei pernai dėl Baltarusijos naftos produktų mažėjimo, konkurencijos dėl jų su kitais Baltijos uostais“, – kalbėjo A. Drungilas KVJUD spaudos konferencijoje.

Nors metų pradžioje jis kaskart prognozuoja praėjusių metų lygio arba net mažesnius apyvartos rodiklius, faktiškai mažiau krauta nei planuota tik 2013 metais. Toks nuoseklus rezultatų kopimas aukštyn Klaipėdos uostą įkėlė į Europos Sąjungos uostų TOP-20, tačiau KVJUD svajonė – patekti į dešimtuką.

2018 metais Klaipėdos uoste pasiekti nauji finansiniai rekordai: neaudituotais duomenimis, pajamos padidėjo 7 proc. iki beveik 64 mln. eurų, pelno uždirbta 9 proc. daugiau – 34,73 mln. eurų. Pasak KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, spartesnis nei krovos tempas pelno didėjimas rodo tai, kad sąnaudos nekinta. Preliminariais duomenimis, valstybei šiemet kaip ir pernai numatoma išmokėti 21 mln. eurų dividendų.

Pilnesnį KVJUD biudžetą pernai lėmė po kelerių metų pertraukos padidėjęs atplaukusių laivų skaičius. Uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio duomenimis, 2018 metais įplaukė 7081 laivas – 510 daugiau negu 2017 metais. Tarp jų ir pats didžiausias istorijoje 400 metrų ilgio ir 19 462 konteinerių (TEU) talpos laivas „MSC Ingy“. „Anksčiau atskirai skaičiuodavome laivus, kurie yra ilgesni kaip 200 metrų, o 2018 metais atplaukė 13 laivų, kurių ilgis viršija 360 metrų. Todėl galime kalbėti apie naują laivų grupę. Ruošiantis saugiai dirbti atlikome studiją, reikėjo išsiaiškinti specifinius klausimus. Mūsų locmanai buvo įvertinti tarptautiniu mastu, sulaukėme gerų atgarsių. Sakoma, kad ne laivai gabena krovinius, o žmonės, lygiai taip pat galima sakyti, kad ne laivai įplaukia, o laivus įveda žmonės“, – aukštais locmanų įvertinimais džiaugėsi E. Ringis.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste panaudota daugiau investicijų nei planuota – iš viso 39 mln. eurų. Šių metų investicijų planuose – 48,3 mln. eurų. Per ketverius metus įvairiems projektams, įskaitant jūros vartų rekonstrukciją, numatoma skirti 477 mln. eurų, iš jų 93,7 mln. eurų planuojamos ES lėšos.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika