Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste – vienas geležinkelio savininkas 

2018 rugsėjo 5 d. 06:00
Per Klaipėdą tekanti Dangės upė dalija uosto teritoriją į dvi dalis, vienoje jų geležinkelio kelius valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kitoje - „Lietuvos geležinkeliai“./Arvydo Jockaus nuotrauka
Per Klaipėdą tekanti Dangės upė dalija uosto teritoriją į dvi dalis, vienoje jų geležinkelio kelius valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kitoje - „Lietuvos geležinkeliai“./Arvydo Jockaus nuotrauka

„Lietuvos žinių“ duomenimis, jau yra priimtas preliminarus sprendimas visus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančius geležinkelio kelius perduoti vienam savininkui. Juo turėtų tapti šiuo metu daugiau kaip pusę geležinkelio kelių uoste valdanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Susisiekimo ministerija teigia, kad sprendimas perduoti turtą vienam savininkui turėtų būti priimtas iki 2019 metų vidurio, tačiau dar neatskleidžia, kas juo taps.

Šiuo metu dalis geležinkelio kelių priklauso dviem savininkams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) ir AB „Lietuvos geležinkeliams“. Abi šias bendroves valdo Susisiekimo ministerija.

Planuoja drastiškai kelti tarifus

Dienraščio duomenimis, KVJUD pateikė uosto naudotojams mokesčių už uosto geležinkelio kelius apskaičiavimo metodiką, kuri, kaip manoma, įsigaliotų, jeigu visa uosto geležinkelio infrastruktūra būtų perduota direkcijai.

Kai kurios uosto bendrovės teigia, kad pagal šią metodiką jų išlaidos už naudojimąsi uosto geležinkelių infrastruktūra didėtų kelis kartus. Vakar uosto krovos kompanijų atstovai būsimus pokyčius aptarė uosto direkcijoje vykusiame susitikime su KVJUD generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apie įvykusį susitikimą ir planus dėl tarifų kol kas informacijos neteikia.

Antradienio susitikime, dienraščio žiniomis, būta įvairių nuomonių dėl direkcijos ketinimų, tačiau Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigia, kad dar anksti daryti apibendrinimus.

„Nenorėčiau komentuoti tokio „žalio“ dalyko. Niekas nieko nesiuntinėjo, nėra jokių direktyvų ir panašiai. Tiesiog todėl, kad priimtas preliminarus sprendimas perduoti geležinkelio kelius uosto direkcijai, turi būti sutvarkyta ir apmokestinimo tvarka. Kaip aš galiu dabar komentuoti pasiūlymus ar juodraščius? Tiesiog mes dabar kartu dirbame su direkcija, kad būtų nustatyta teisinga metodika“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo V. Dambrauskas.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

LJKKA prezidentas visgi pripažino, kad direkcija yra pateikusi pirminį pasiūlymą dėl būsimų tarifų, kurį uosto krovos kompanijos įvertins ir pateiks savo pasiūlymus. „Dabar tik prasideda darbas. Bus sudaryta darbo grupė, kuri teiks vienokius ar kitokius argumentus, ir tik tada bus priimtas galutinis sprendimas“, – tikslino jis.

V. Dambrausko teigimu, visos uosto kompanijos pritaria, kad uoste geležinkelio kelius valdytų vienas savininkas ir kad tai būtų KVJUD. Tačiau termino, kada keliai galėtų būti perduoti vienam savininkui, esą nėra nustatyta. „Tiesiog yra preliminarus visų institucijų pritarimas, kad geležinkelio keliai uoste turėtų priklausyti uostui, o dėl detalių vyksta intensyvus darbas, pavadinčiau tai svarstymais“, – sakė jis.

Žada taikyti „sąžiningus“ įkainius

Susisiekimo ministerija „Lietuvos žinias“ antradienį informavo, kad šiuo metu yra vertinami geriausi sprendimai, kas galėtų valdyti visą geležinkelio infrastruktūrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ar AB „Lietuvos geležinkeliai“.

„Planuojame priimti sprendimą ir perduoti turtą vienam savininkui iki 2019 metų vidurio“, – dienraščiui patvirtino Susisiekimo ministerija.

Šiuo metu Klaipėdos uosto teritorijoje KVJUD priklauso 44 828 metrai geležinkelio, o „Lietuvos geležinkelių“ uoste naudojamo kelio ilgis yra 35 840 metrų. Ministerija kol kas nedetalizavo, ar vienai valstybės įmonei būtų kompensuojama už turto perdavimą kitai valstybinei bendrovei, kokia tai galėtų būti suma ir iš kurių šaltinių sumokama.

„Perduodant turtą vienai ar kitai valstybės valdomai įmonei bus laikomasi teisės aktuose nustatytų normų. Detalūs sprendiniai bus pristatyti kartu su sprendimu dėl vienintelio uoste esančių bėgių savininko“, – atsakyme „Lietuvos žinioms“ teigė ministerija.

„Lietuvos geležinkelius“ ir KVJUD kontroliuojanti Susisiekimo ministerija tikino, kad, nepriklausomai nuo bėgių savininko, uoste bus taikomi sąžiningi įkainiai, kurie užtikrintų „naudotojas moka“ principą. „Remiantis šiuo principu, ilgiausias bėgių atkarpas turinčios krovos bendrovės mokėtų daugiau, taip pat įkainis priklausytų ir nuo krovos apimties, t. y. didesnius krovos srautus turinčios įmonės labiau prisidėtų prie bendros geležinkelio infrastruktūros išlaikymo“, – dėstoma atsiųstame rašte.

Pasak Susisiekimo ministerijos, nauja tvarka skatins krovos įmones atsakingai planuoti ir teikti pamatuotus prašymus Klaipėdos uosto direkcijai dėl infrastruktūros plėtros savo teritorijoje. „Iki šiol uosto direkcijos valdoma infrastruktūra buvo subsidijuojama iš kitų veiklų, tad nauji įkainiai atspindės realią naudą, kurią gauna kiekviena krovos įmonė, o tolesnis pelningų įmonių subsidijavimas būtų socialiai neatsakingas žingsnis“, – teigė Susisiekimo ministerija.

Įkainius skaičiuos pagal patiriamas sąnaudas

Dovilė Ringis, KVJUD generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene dienraščiui patvirtino, kad šiuo metu rengiamas sprendimas visą uosto geležinkelių infrastruktūrą perduoti būtent Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

„Lietuvos žinių“ prašymu, D. Ringis paaiškino, kodėl uosto krovos kompanijoms turėtų didėti tarifai už naudojimąsi uosto geležinkelių infrastruktūra, kai bus pradėta taikyti KVJUD parengta Mokesčių už uosto geležinkelių kelius apskaičiavimo metodika.

„Manome, kad Uosto direkcijos siūloma sistema padės racionaliai naudoti valstybės lėšas, įskaitant ir investicijas į geležinkelio kelių plėtrą. Uosto direkcijos parengta metodika ir atlikti skaičiavimai savikainos lygyje, t. y. mokestis apskaičiuotas taip, kad Uosto direkcija gautų tiek pajamų, kiek patiria sąnaudų. Pagal parengtą projektą, daugiau kaip 84 proc. viso mokesčio už geležinkelio kelių infrastruktūrą sudaro mokestis už bendrovės individualiai naudojamų geležinkelio kelių ilgį. Logiška, kad kuo bendrovė daugiau naudoja geležinkelio kelių, tuo mokestis didesnis. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad Uosto direkcijai perėmus geležinkelio kelius, bendrovėms nereikės mokėti infrastruktūros mokesčio „Lietuvos geležinkeliams“, – teigė D. Ringis.

Nelygiavertė konkurencija

Kompanijų veiklos sąlygos Klaipėdos uoste šiuo metu nėra lygiavertės dėl to, kad geležinkelių infrastruktūra uoste priklauso dviem savininkams. Pietinėje dalyje – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o šiaurinėje dalyje – „Lietuvos geležinkeliams“. Abi uosto dalis skiria į Kuršių marias įtekanti Dangės upė.

Tiesa, ne visi keliai uoste valdomi griežtai pagal geografinį principą. Uosto direkcija ir geležinkelių bendrovė dalį bėgių infrastruktūros valdo pramaišiui tiek uosto šiaurinėje, tiek pietinėje dalyse, o dalis kelių yra privatūs.

Problemų uoste veikiančioms krovos kompanijoms kyla ir dėl to, kad, laikraščio duomenimis, uosto direkcija taiko vienokią, o valstybinė geležinkelių bendrovė – kitokią naudojimosi geležinkelio infrastruktūra kainodarą. Dėl to skirtingose uosto dalyse dirbančios krovos kompanijos už tas pačias paslaugas moka nevienodus mokesčius: vienų išlaidos yra didesnės, kitų – mažesnės.

Šiuo metu Klaipėdos uosto teritorijoje KVJUD priklauso 44 828 metrų geležinkelio, o „Lietuvos geležinkelių“ uoste naudojamo kelio ilgis yra 35 840 metrai.

Uosto direkcija, pavyzdžiui, neatsižvelgia, kiek per krovos kompanijų teritoriją pervažiuoja vagonų per tam tikrą laiką, o taiko fiksuotą mokestį kartu su uosto žemės nuoma; vagonų stovėjimas ant uosto direkcijos geležinkelio kelių taip pat yra nemokamas.

Tuo tarpu uosto kompanijos, kuriose yra „Lietuvos geležinkelių“ keliai, turi mokėti mokesčius už kiekvieno vagono stovėjimą ir važiavimą.

Faktiškai pagal galiojančius teisės aktus už viešosios geležinkelio infrastruktūros, tai yra stočių kelių, naudojimą visos kompanijos turėtų mokėti vienodą Valstybinės geležinkelių inspekcijos nustatytą infrastruktūros mokestį.

Tačiau taip nėra, tad dėl geležinkelio priklausymo dviem valstybės kontroliuojamoms įmonėms uosto kompanijos dirba nelygiavertėmis konkurencinėmis sąlygomis.

Per Klaipėdą tekanti Dangės upė dalija uosto teritoriją į dvi dalis, vienoje jų geležinkelio kelius valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kitoje - „Lietuvos geležinkeliai“.Arvydo Jockaus nuotrauka
Per Klaipėdą tekanti Dangės upė dalija uosto teritoriją į dvi dalis, vienoje jų geležinkelio kelius valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kitoje - „Lietuvos geležinkeliai“.Arvydo Jockaus nuotrauka

Tiek uosto direkciją, tiek valstybinę geležinkelių bendrovę kontroliuojanti Susisiekimo ministerija iki šiol nebuvo apsisprendusi, ar uoste turėtų būti vienas kelių infrastruktūros savininkas, ar reikėtų suvienodinti uosto krovos kompanijų konkurencines sąlygas esant dviem bėgių savininkams. Jei vienas, kas tai galėtų būti – valstybinė uosto direkcija ar valstybinė geležinkelių bendrovė?

Krovos kompanijas vienijanti asociacija visada pasisakė už tai, kad privažiuojamųjų kelių uoste savininkas turėtų būti vienas, ir geriausia, kad juo taptų Klaipėdos uosto direkcija, valdanti ir kitą uosto infrastruktūrą. Asociacijos nuomone, vienas savininkas ne tik padėtų išlyginti konkurencinių sąlygų uoste netolygumus, bet ir padėtų greičiau bei racionaliau spręsti kitus krovos kompanijoms aktualius klausimus.

Du savininkai uoste yra sovietinių laikų palikimas. Keliai tuo metu priklausė valstybei, ir geležinkelių bendrovė investavo į privažiuojamuosius kelius, o nepriklausomybės metais daug kelių nutiesta uosto direkcijos lėšomis ir tapo direkcijos nuosavybe. Dalis geležinkelio kelių uoste priklauso privačioms kompanijoms.

Klaipėdos uoste veikia 14 stambių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių, teikiančių su jūrų verslu ir kroviniais susijusias paslaugas.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"