Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kiaulės metais Lietuvoje teprognozuojamas kiaulių mažėjimas 

2018 gruodžio 21 d. 06:00
Prieš dvylika metų Lietuvoje buvo auginama 1,27 mln. kiaulių, o šiuo metu – 612 tūkstančių.
Prieš dvylika metų Lietuvoje buvo auginama 1,27 mln. kiaulių, o šiuo metu – 612 tūkstančių.
Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

Lietuvos kiaulių augintojai ateinančius Kiaulės metus pasitinka slogiomis nuotaikomis. Jie tvirtina, kad mėsos gamybos išlaidos šiuo metu yra didesnės už produkcijos realizacijos kainas. Be to, Lenkija dėl ūkininkų protestų nutraukė lietuviškos kiaulienos ir kiaulių importą.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas teigė, kad Lietuva eksportuodavo į Lenkiją palyginti nedidelį kiekį kiaulienos – apie 3 tūkst. tonų, tačiau tai sudaro pusę viso kiaulienos eksporto. Per dešimt šių metų mėnesių į kaimynų šalį buvo išvežta 150 tūkst. kiaulių, iš jų – 91 tūkst. skersti, o likusi dalis buvo paršeliai. Tikėtasi, kad iki metų pabaigos į Lenkiją bus eksportuota 100 tūkst. kiaulių, bet eksportas į šią šalį nutrauktas.

„Situacija rinkoje labai įtempta. Europoje pagaminama per daug kiaulienos, be to, jaučiamas sumažėjęs šios mėsos vartojimas. Į Lietuvą įvežama daug kiaulienos iš užsienio rinkas praradusios Belgijos, tai dar žemiau spaudžia kainą. Kiaulių augintojai ne tik kad negauna pelno, jie primoka, kad augina kiaules“, – kalbėjo A. Baravykas.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atsiųstame komentare tvirtinama, kad Lietuva iki šiol nėra gavusi oficialios informacijos iš Lenkijos kompetentingų institucijų dėl sprendimo riboti prekybą kiaulėmis ir jų skerdena iš ūkių, patenkančių į antrąją afrikinio kiaulių maro (AKM) zoną.

„Prekybos ribojimai pasireiškia Lenkijos kompetentingų institucijų atsisakymu bendradarbiauti su Lietuvos kompetentingų institucijų specialistais, nustatant formuojamų siuntų transportavimo sąlygas, maršrutų planus, įvertinant kiaulių ūkių stebėsenos rezultatus ir suderinant kitą būtiną informaciją. Nuolat bendraujame su Lenkijos ir ES institucijomis ir dedame visas pastangas, kad poveikis būtų kuo mažesnis. Žemės ūkio ministerija ketina kreiptis į Europos Komisiją, kad ji įvertintų Lenkijos kompetentingų institucijų veiksmus“, – rašoma ŽŪM komentare.

Albertas Gapšys: "Kiaulienos gamyba šalyje yra sumažėjusi, 60 proc. jos įsivežame iš vokiečių, lenkų ar belgų. Situacija graudžiai juokinga, nes neturime kur jų auginti."
Albertas Gapšys: "Kiaulienos gamyba šalyje yra sumažėjusi, 60 proc. jos įsivežame iš vokiečių, lenkų ar belgų. Situacija graudžiai juokinga, nes neturime kur jų auginti."

Kreivė rieda žemyn

Prieš dvylika metų Lietuvoje buvo auginama 1,27 mln. kiaulių, o šiuo metu – 612 tūkstančių. Nuo 2007 metų jų šalyje mažėjo palaipsniui. Didysis smigimas žemyn prasidėjo 1990-aisiais, kai auginta 2,7 mln. kiaulių, o 2003 metais jų sumažėjo iki 1,06 milijono.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 12 tūkst. smulkiųjų laikytojų, turinčių apie 45 tūkst. kiaulių. Stambieji kiaulių augintojai laiko apie 600 tūkst., o per metus skerdžia apie 900 tūkst. kiaulių.

Užklausus, kokių priemonių ŽŪM imasi, kad kiaulininkystės Lietuvoje neištiktų linų likimas, ir dėl kokių priežasčių šis žemės ūkio sektorius sparčiai mažėja ilgalaikiu periodu nuo 1990 metų, „Lietuvos žinios“ gavo atsakymą, kad ministerija rūpinasi visų žemės ūkio šakų plėtra Lietuvoje. „Kiaulininkystė taip pat nėra išimtis. Ūkinių gyvūnų skaičius nėra pastovus dydis, jis nuolat keičiasi, priklausomai nuo rinkos sąlygų, produkcijos kainų, kitų veiksnių (užkrečiamųjų ligų, ekstremalių sąlygų dėl klimato veiksnių, gyventojų požiūrio ir pan.)“, – rašoma ŽŪM komentare.

A. Baravykas sakė negalįs nei girti, nei peikti šalies valdžios veiksmų dėl kiaulininkystės Lietuvoje. „Tačiau dažniau valdžia įsiklauso į pavirkavimus, kad kaime nebeliks kiaulių. Pataikaujama smulkiajam segmentui, norint patikti per rinkimus, o ne dėl ekonominių priežasčių. Jei pataikaudami sugriausime pramoninę kiaulininkystę, ekonominės pasekmės smogs dar skaudžiau“, – tvirtino stambiųjų augintojų asociacijos vadovas.

Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos (SKAA) vadovė Jurgita Patašienė taip pat nepatenkinta valdžios veiksmais. „Lietuvoje naikinama pasekmė, o ne priežastis. Lengviausia buvo sunaikinti nedidelius kiaulių ūkius ir apsimesti, kad toliau viskas bus gerai. Tačiau kiaulių maras atėjo ir į didelius ūkius, ir kaltė dėl to verčiama mažiems ūkiams, – kaltinimus atrėmė J. Patašienė. – Kiaulių augintojų mažėja, tie, kurie buvo priversti palikti šį sektorių, neatsikuria. Apskritai liūdna, nes Lietuvoje nyksta maži ūkeliai. Normalu, kad ūkininkaujantis žmogus nori gauti pelną ir, jei veikla nepelninga, jos atsisako. Dalis kaltės dėl to tenka šalies valdžiai, dalis – perdirbėjams. Kad šalies valdžiai nepatinka maži ūkiai, akivaizdžiai rodo pavyzdžiai.“

Kryžiuoja ietis dėl reikalavimų

Smulkiųjų augintojų atstovė sakė mananti, kad Lietuva yra prisiėmusi perteklinius reikalavimus ūkiams dėl afrikinio kiaulių maro. „Ne kartą kėlėme klausimą, kad būtų panaikinti dušo reikalavimai. Buvo labai gražios šnekos, tačiau realių veiksmų nesulaukėme, viskas kalbomis ir pasibaigė“, – tvirtino pašnekovė.

ŽŪM nuomonė šiuo klausimu kiek kitokia: „AKM dažniausiai pasireiškia tuose ūkiuose, kuriuose biologinės saugos reikalavimai yra pažeidžiami arba jų nesilaikoma. AKM yra didelė ekonominė problema mūsų šaliai, ji tiesiogiai liečia visus kiaulių laikytojus ir visą mėsos pramonę. Esant tokiai įtemptai AKM situacijai ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, labai svarbus visuomenės, ypač kiaulių laikytojų (didelių ir smulkių ūkių) sąmoningumas, biologinio saugumo reikalavimų žinojimas ir laikymasis.“

Ministerijos komentare pabrėžiama, kad biologinio saugumo reikalavimai yra skirtingi smulkiesiems kiaulių augintojams, kurie augina savo reikmėms (iki 10 kiaulių), ir stambiesiems kiaulių augintojams, laikantiems daugiau kaip 10 kiaulių arba bent 1 paršavedę su prieaugliu arba be prieauglio.

Stambiųjų augintojų atstovo nuomone, Lietuva yra prisiėmusi perteklinius reikalavimus ūkiams ne dėl AKM , o dėl klimato atšilimo. „Prie kiaulininkystės plėtros neprisideda bumas dėl klimato kaitos. Sutinkame, kad tai svarbus dalykas, tačiau kartu norime pastebėti, kad per pastaruosius 15 metų šalyje padėtis yra pagerėjusi, ūkiai vykdo reikalavimus, investavo į biojėgainių įrengimą, atnaujino mėšlides. Šios pastangos nevertinamos, o sektorius smaugiamas vis labiau, susidaro įspūdis, kad Lietuva bando išgelbėti pasaulį. Tarkime, Kinija, auginanti 433 mln. kiaulių, nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl klimato kaitos. Net Danijoje, kuri laiko 15 kartų daugiau kiaulių nei Lietuva, reikalavimai nėra tokie griežti“, – sakė A. Baravykas.

„Žemės ūkis yra ypač jautrus klimato kaitai, ir tai jau pajutome per pastaruosius kelerius metus. Deja, dažnai tenka išgirsti iš ūkio subjektų, kad Lietuva neturėtų prisiimti įsipareigojimų dėl klimato ir oro taršos. Tačiau jeigu nesiimsime šių priemonių, žemės ūkis neteks galimybės egzistuoti. Pasaulio mokslininkai, įsigilinę į klimato kaitos ir oro taršos klausimus, ne veltui stengiasi perspėti mus visus dėl klimato reiškinių, kurie nebeleis mums visiems gyventi įprasto gyvenimo. Įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas visuose sektoriuose prisiėmė 196 pasaulio valstybės. ES valstybės įsipareigojo sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. emisijų iki 2030 metų. Pavyzdžiui, Liuksemburgas ir Švedija turi įpareigojimą emisijas žemės ūkyje sumažinti net po 40 proc., Suomija ir Danija – po 39 proc., Vokietija – 38 proc., Prancūzija – 37 procentus. Lietuva žemės ūkyje turi sumažinti 9 proc. emisijų, o jeigu tvariai naudosime miškus ir kitas žemės naudmenas, tai mums tenkantis emisijų mažinimo dydis būtų vos 4 procentai“, – rašoma ŽŪM komentare.

Perspektyva – miglota

Nors dvi šalies kiaulių augintojus – stambiuosius ir smulkiuosius – vienijančios asociacijos jau kuris laikas yra atsidūrusios skirtingose barikadų pusėse, bent vienu klausimu jų nuomonė panaši. Tiek vieni, tiek kiti mano, kad kiaulininkystės perspektyva Lietuvoje yra miglota. „Situacija sunki, tie ūkiai, kurie išgyvens iki vasaros, turės šansą atsigauti. Tačiau vasarą vėl laukia afrikinio kiaulių maro protrūkiai. Šią vasarą turėjome 51 atvejį, kitais metais galime sulaukti dar daugiau, į apribojimų zoną gali patekti dar ne vienas prekybinis kiaulininkystės ūkis“, – kalbėjo A. Baravykas.

SKAA vadovė neslėpė, jog anksčiau į kiaulininkystės ateitį šalyje ji žiūrėjo labai optimistiškai. Dabar mano, kad stambieji kompleksai išliks, o dėl smulkiųjų augintojų turi nemažai abejonių. „Tiesą pasakius, net nežinau, ko labiau trūksta: žmonių sąmoningumo įdiegiant biosaugos reikalavimus ar abipusio bendradarbiavimo su valdžia. Juk buvo kalbama, kad rems ūkininkus, ketinančius įgyvendinti biosaugos reikalavimus ūkiuose, tačiau dėl diferenciacijos, terminų retas tokią paramą gavo, o juk prevencinį darbą reikia atlikti visur. Mano akimis, tai buvo labiau parodomasis veiksmas nei reali pagalba“, – sakė J. Patašienė.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas tyrėjas ekspertas Albertas Gapšys teigė manąs, kad būtent dabar šalies kiaulininkystės sektoriuje galėtų atsirasti proveržis. „Kiaulių ir kiaulienos kainos pasaulio rinkose yra stabilios, nors ir nedidelės. Tiesiog reikia gerai panaudoti technologijas, kad kiaules būtų galima išauginti minimaliomis sąnaudomis. Kiaulienos gamyba šalyje yra sumažėjusi, 60 proc. jos įsivežame iš vokiečių, lenkų ar belgų. Situacija graudžiai juokinga, nes neturime kur jų auginti. Esu įsitikinęs, kad moderniuose šiuolaikiškuose tvartuose nebūtų ir to kiaulių maro. Tačiau mes esamas problemas bandome suversti kiaulių marui ir nesiimame jokių veiksmų. Reikia ne baltąją knygą kurti, o Raudonąją, nes linai jau išnaikinti, o kiaulių ir galvijų mažėja. Tai rodo žemės ūkio nuosmukį“, – tvirtino A. Gapšys.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"