Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Kaupdami pensijai rūpinasi pinigų saugumu ir uždarbiu 

2019 kovo 1 d. 06:00
Lietuvos gyventojams apsisprendžiant dėl kaupimo pensijai vis dar sunkiausia įsitikinti, ar apskritai naudinga kaupti, ar tai duos siekiamų rezultatų.
Lietuvos gyventojams apsisprendžiant dėl kaupimo pensijai vis dar sunkiausia įsitikinti, ar apskritai naudinga kaupti, ar tai duos siekiamų rezultatų.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Apsispręsdami dėl papildomo kaupimo pensijai, Lietuvos gyventojai labiausiai rūpinasi investicijų saugumu. Taip pat nemažai daliai jų sudėtinga įvertinti konkrečią kaupimo fonduose naudą.

Kaip rodo tyrimas, maždaug kas trečiam Lietuvos gyventojui (34 proc.) nuo 18 iki 62 metų priimant sprendimą dėl papildomo kaupimo pensijai sunkiausia įsitikinti, kad kaupimas pensijų fonduose yra saugi investicija, kad sulaukus pensinio amžiaus lėšos nenuvertės. Tai atskleidė UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi apklausa.

Rizikos lygį rinkosi netinkamai

„Nors pensijų reforma įsigaliojo šių metų pradžioje, o apie ją kalbėta jau kurį laiką, akivaizdu, jog didelei daliai gyventojų kyla daug klausimų dėl papildomo kaupimo pensijai. Bazinius dalykus visuomenė yra įsidėmėjusi. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad nežinančiųjų, kas yra II ir III pensijų pakopos, 18–62 metų amžiaus grupėje esama tik 6 proc., tačiau trūksta išsamesnės informacijos“, – pranešime nurodė Šarūnas Ruzgys, šios įmonės generalinis direktorius.

Pasak bendrovės vadovo, tiek pasaulinė praktika, tiek Lietuvos patirtis patvirtina, kad investavimas sudaro galimybę sukaupti pensijai daugiau lėšų. „Nors prieš dešimtmetį kilo finansų krizė ir buvo daug kitų geopolitinių bei finansinių nestabilumų, vidutinė visų II pakopos Lietuvos pensijų fondų grąža per pastaruosius 15 metų viršijo 4 procentus. Į šią statistiką įtraukti tiek konservatyvūs fondai, pasižymintys ribota rizika ir stabiliu turto vertės augimu, tiek didesnės rizikos fondai, kurių grąžos potencialas nemenkas. Tai, kad ilgalaikė fondų grąža siekia apie 4–6 proc., rodo ir dešimtmečių pasaulinė patirtis. Taigi žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą įmanoma pasiekti nemažą grąžą, nors investicijų vertė gali svyruoti kasmet“, – dėstė Š. Ruzgys.

Be to, jo teigimu, efektyvesnį dalyvių lėšų investavimą užtikrins nuo šių metų pradėję veikti gyvenimo ciklo pensijų fondai. Svarbu, kad tam tikru gyvenimo laikotarpiu kaupiantiesiems būtų parinkta tinkama investavimo strategija. Jaunesnių dalyvių turtas investuojamas rizikingiau, tikintis potencialiai didesnio uždarbio, o vyresnių – konservatyviau, kad jau sukauptos lėšos būtų išsaugotos.

Lietuvos banko analizė parodė, kad iki šiol 70 proc. kaupiančiųjų buvo pasirinkę netinkamą investavimo rizikos lygį.

Kyla daug esminių klausimų

Atliekant tyrimą kas penktas apklaustasis – 20 proc. – nurodė, jog sunkiausia įvertinti papildomo kaupimo II ir III pakopos pensijų fonduose naudą asmeniui.

Š. Ruzgio manymu, kaupti naudinga, nes „Sodros“ pensija kuo toliau, tuo mažiau galės užtikrinti pakankamas pajamas senatvėje.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad tiek investicijų saugumo, tiek naudos klausimai aktualiausi 26–35 metų respondentams. Taip pat pastebėta, jog didesnį susirūpinimą jaučia asmenys, kurių mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui viršija 600 eurų.

Tuo metu nemaža dalis jaunimo apskritai nesidomi pensijų kaupimu. 37 proc. 18–25 metų apklaustųjų prisipažino, kad apie pensijos kaupimą dar negalvoja.

Po 14 proc. respondentų pažymėjo, jog sudėtingiausia yra pasirinkti tinkamiausią pensijos kaupimo fondą ir surinkti bei išanalizuoti informaciją apie lėšų išmokėjimą, paveldėjimą. Tiek pat apklausos dalyvių nurodė, kad sunkiausia suprasti, kaip veikia gyvenimo ciklo fondai ir kuo jie naudingi.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojams apsisprendžiant dėl kaupimo pensijai vis dar sunkiausia įsitikinti, ar apskritai naudinga kaupti, ar tai duos siekiamų rezultatų. Kitaip tariant, trūksta esminės informacijos. O klausimai dėl fondų, lėšų išmokėjimo ir paveldėjimo buvo antraeiliai. Jie tiek daug susirūpinimo žmonėms nekelia“, – kalbėjo Š. Ruzgys.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika